„Dvarų žiedas“ laukia turistų

Aldona URBAITĖ

Muziejininkė-ekskursijų vadovė

Ukmergės miestas ir rajonas garsėja istorinių ir kultūrinių objektų gausa. Vieni iš įdomiausių – mūsų krašto dvarai.

Dvarų atsiradimas neatsiejamai susijęs su valstybės formavimosi pradžia. Galutinai dvaro sąvoka įsigali XV a. pab., o po XVI a. valakų reformos dvaras įsitvirtina kaip ekonominis-ūkinis vienetas. Didžioji dalis dvarų savininkų aktyviai dalyvavo valstybės valdyme, krašto gynyboje. XVII–XVIII amžių sandūroje, nuolat silpnėjant valdovo dvaro įtakai Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, vietos didikų dvarai tapo politiniais, ekonominiais centrais.

Padėtis kardinaliai keičiasi XVIII a. pab. Lietuvą inkorporavus į Rusijos imperiją. Bajorija neteko vienos iš pagrindinių savo privilegijų – teisės dalyvauti krašto valdymo ir gynybos procese, todėl visas dėmesys sutelkiamas į ekonominę, kultūrinę veiklą. Nemaža dalis bajorų apsigyveno dvaruose ir įsijungė į įprastinį dvarininko gyvenimą. Didėjant išsilavinimo reikšmei, vis daugiau vidutinių ir smulkiųjų bajorų įsitraukia į kultūrinį procesą. Išsilavinimas tampa prestižo ženklu, net tam tikra mada. Salonuose tuščiu pokalbius keitė diskusijos rimtais mokslo, literatūros ar socialiniais klausimais. Būtent per dvarus Lietuvą pasiekdavo Europos civilizacijos pasiekimai, XIX a. dvarai tampa bene vieninteliais profesionaliojo meno ir kultūros židiniais, galinčiais pasigirti interjero išskirtine puošyba, didingais meno rinkiniais, vertingomis senienų kolekcijomis, įspūdingomis savo kiekiu ir verte bibliotekomis. Taigi XIX a. – dvarų klestėjimo Lietuvoje periodas, kai dominavo bajoriška arba dvaro kultūra.

Ukmergės rajone buvo apie 137 dvarų ir dvarelių. Daugumos jų istorija, savininkų biografijos labai įdomios. Todėl Ukmergės kraštotyros muziejaus struktūroje veikiantis Komunikacijos ir turizmo informacijos centras 2021 m. sukūrė naują turizmo produktą – ekskursiją „Ukmergės dvarų žiedas“, kuris apima kelis veiklos segmentus. Tai – interaktyvų žaidimą, pažintinį maršrutą, leidinį, informaciją ir viešinimą. Šio turistinio produkto koncepcija – paskatinti susidomėjimą Ukmergės krašto istoriniu, kultūriniu paveldu rajono ir kitų Lietuvos vietovių gyventojus, įtraukti vietos bendruomenę ir privačius asmenis populiarinant vietos verslininkų kuriamus produktus ir paslaugas.

Maršrutą sudaro aštuoni miestą supantys dvarai: Užugirio, Vaitkuškio, Taujėnų, Krikštėnų, Sližių, Leonpolio, Šventupės ir Siesikų dvaras-pilis. Du objektai yra savivaldybės nuosavybėje, kiti šeši – privatūs. Kiekvienas šių dvarų yra išskirtinis savo senąja istorija, skirtingais buvusių savininkų likimais, unikalia dabartine patirtimi. Džiugu ir tai, kad naujieji dvarų savininkai aktyviai įsijungė į šį projektą.

Siesikų dvaras-pilis.

Susiklostė sėkmingas bendradarbiavimas su dvarų savininkais ir vietos bendruomenėmis. Tradiciškai kartą per metus vis kitame dvare rengiami bendri susitikimai, kurių metu aptariami pasiekti rezultatai ir veiklos tobulinimo aspektai. Bendro darbo rezultatas – įdomios iniciatyvos ir pramogos.

Apžiūrėję dvarus ir išklausę jų istorijas, pasivaikščioję po parkus, lankytojai turi galimybę Taujėnų dvare aplankyti žavią senojo svirno ekspoziciją ir vis gausėjantį žvėryną. Sližių dvare galima degustuoti netradicines gilių, varnalėšų, kiaulpienių, morkų ir kt. kavas, sužinoti jų naudą žmogaus organizmui. Pasiklausyti pasakojimo apie ekologinį ūkį, apsilankyti ekologinių produktų parduotuvėje, paskanauti žolelių arbatos, apžiūrėti ir įdomias nuolat čia veikiančias parodas svečiai kviečiami Leonpolio dvare. Vaitkuškio dvare turistai dažnai susigundo paragauti pagal senąjį Kosakovskių receptą gaminamų spurgų. Krikštėnų dvare niekas neatsisako išgerti kavos ir pasimėgauti nuostabaus skonio jauniausio Lietuvos šefo Roko restorano virtuvėje keptais pyragaičiais. Svečiai neabejingi lieka ir Šventupės dvare išgirdę vietos bendruomenės ansamblio retro dainų, paragavę žagarėlių ir pasiklausę žolininkės pasakojimo apie žolelių arbatų naudą. Prezidento Antano Smetonos dvare galima užsisakyti įvairias edukacijas, degustuoti iškiliojo kraštiečio mėgiamų patiekalų ir, žinoma, gardžiuotis nepakartojamo skonio, pagal seną receptą tikroje krosnyje keptu kugeliu. Siesikų dvaras-pilis sužavi savo didybe ir atrasta polichromine sienų tapyba.

Šventupės dvaras.

Norintiems susipažinti su „Dvarų žiedu“ siūlomi du ekskursijos variantai: 1 dienos trukmės, aplankant 4 pasirinktus dvarus, ir 2 dienų trukmės, aplankant visus 8 dvarus. Jei grupė užsisako dviejų dienų maršrutą, ekskursijos vadovas pasiūlo nakvynės vietą bei įdomią vakaro programą.

Siekiant kuo labiau pagarsinti informaciją, buvo sukurtas interaktyvus žaidimas „Surink Ukmergės dvarų žiedą“: parengtos žaidimo taisyklės, išleistos nuotaikingos kortelės, sukurtos tik šiam žaidimui dovanos. Išleistas leidinys „Ukmergės dvarų žiedas“, kuriame koncentruotai pateikti kontaktai, žemėlapis ir pagrindinė informacija apie maršruto objektus. Taip sudarytos sąlygos lankytis dvaruose ne tik su gidu, bet ir individualiai. Informacija apie šį projektą nuolat pristatoma muziejaus, turizmo tinklalapiuose, FB paskyrose, vietos spaudoje.

Vaitkuškio dvaras. Linos TUKANAITĖS nuotrauka

Ukmergės kraštotyros muziejaus ir jo struktūroje veikiančio Komunikacijos ir turizmo informacijos centro darbuotojai džiaugiasi pirmųjų metų rezultatais. Projektas prasidėjo 2021 liepos mėnesį (po pandemijos) ir sėkmingai tęsėsi 2022 metų turizmo sezono metu. Esame įsitikinę, kad sukurtas turizmo produktas padeda pritraukti naujus turistų srautus į rajoną, išplėsti paslaugų teikimą patraukliomis formomis. Per šiuos nepilnus dvejus metus buvo išdalytos 2 789 žaidimo kortelės, pravestos 25 ekskursijos. Jose dalyvavo 609 turistai ne tik iš mūsų krašto, bet ir iš kitų vietovių: Naujosios Akmenės, Mažeikių, Ignalinos, Rokiškio, Molėtų, Kretingos, Kauno, Vilniaus, Alytaus, Joniškio, Širvintų, Klaipėdos, Trakų, Panevėžio, Marijampolės, Jonavos, Kėdainių, Kupiškio. Tikimės, kad ir šie metai bus sėkmingi, nes jau sulaukiame skambučių – yra norinčių apsilankyti mūsų rajone ir pravažiuoti „Dvarų žiedo“ maršrutu.

Projektas yra tęstinis – bręsta naujos iniciatyvos plėsti žiedą ir įtraukti naujus dvarus.

Kraštotyros muziejaus nuotraukos