Kraštotyros galerijoje – „Nutapytos emocijos“

Sigita ASTIKIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Bibliografijos-kraštotyros skyriaus vedėja

 

Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje atidaryta menininkės, bibliotekininkės Astos Girnienės tapybos darbų paroda „Nutapytos emocijos“. Autorė kilusi iš Jurbarko rajono, tačiau jau daug metų gyvena Ukmergėje, kur dirba Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės padalinyje. Laisvalaikiu ji neria vąšeliu, vaidina teatre, tapo.

A. Girnienė bibliotekoje jau buvo surengusi ne vieną savo kūrybos darbų parodą: nertų kaukių, lėlių, o naujausioji – tapybos darbų paroda. Pristatydama savo paveikslus autorė negaili geriausių žodžių savo mokytojai, dailininkei Kristinai Darulienei. Būtent jos paskatinta Asta ir ėmėsi tapyti. Jos paveikslai gimsta iš noro „atiduoti“ įvairiausias tuo metu užplūdusias emocijas: tiek teigiamas, tiek ir neigiamas. Taigi, anot menininkės, jai tapyba – neabejotinai puikiai veikianti terapija.

Kaip pasakoja pati Asta, tapybą atrado prieš ketverius metu: „Nuo 2018 metų labai nedrąsiai pradėjau tapyti. Pradėjau tik todėl, kad sutikau mokytoją, kuri paskatino tai daryti ir tarsi nutrynė mano nusistatymo ribą, kad tapyba – ne man. Dailininkė ir tapybos mokytoja K. Darulienė tik pasakė – „pamėgink“ – ir aš pamėginau. Ne iš karto pavyko, dar ir dabar daug kas nepavyksta. Bet kai kas, kai kada – pavyksta. Tapyba teikia didžiulį malonumą, tai tarsi emocijų perkėlimas ant drobės. Pastaruoju metu man jau tapo įprasta savo emocijas „ištapyti“. Tapyba tapo dar viena kalba, kuria mokausi kalbėti. Ne visas emocijas ir pojūčius galiu išsakyti žodžiais, tačiau jas „ištapyti“ galiu visada. Imdama naują drobę ir pradėdama naują motyvą, į drobę perkeliu kažkokią man labai svarbią emociją. Ir tai tapant teikia nepaprastą lengvumą ir malonumą“.

Dalyje Astos paveikslų atsiskleidžia Ukmergės vaizdai: „Nesutartas susitikimas prie Vilkmergėlės“, „Klevas prie Dailės mokyklos“, „Baraučiznos arbatinis“… Kita dalis kūrinių nutapyti po kelionių Islandijoje, Norvegijoje, Vokietijoje. Anot autorės, kelionės įkvepia kūrybai, o nutapyti vaizdai suteikia nepalyginamai daugiau emocinio krūvio, negu išvykose darytos nuotraukos.

Pasidžiaugti Astos paroda susirinko draugai, bendraminčiai, nuolatiniai Lietuvos aklųjų bib-liotekos Ukmergės padalinio, vadovaujamo Astos, skaitytojai ir bičiuliai. Kartu su jais po parodos atidarymo vyko adventiniai garsiniai skaitymai, kuriuos Vlado Šlaito ir Lietuvos aklųjų bibliotekos rengia senjorams bei žmonėms, kuriems sunku skaityti patiems. Šį kartą skaitėme iš knygų „Atsiminimų pynė“ (Romualdas Baltrušis), „Vaikystės metų užrašai“ (Jonas Eustachijus Kosakovskis), „Gyvenimas liepų alėjoje“ (Sigita Narbutaitė-Lipovienė), „Benamė laimė“ (Zita Bataitienė) ir kitų. Užbaigdami metus džiaugėmės Astos paroda, vykusiais susitikimais, kurie, tikimės, tęsis ir toliau.

AUTORĖS nuotrauka