Brangiausiai aukcione parduotas kraštietės menininkės kūrinys

Samuelio Bako muziejuje įvykęs LXXV Vilniaus aukcionas tiesiog stulbino dalyvių aktyvumu, aršiomis kovomis dėl meno kūrinių ir vertybių bei pademonstravo iškalbingus rezultatus, įsirašydamas į istoriją kaip aukcionas, kuriame labiausiai kilo visų meno kūrinių ir vertybių kainos.

Kaip teigia aukciono organizatoriai, į geidžiamiausių autorių gretas įsirašė Jurijus Baltrūnas (1923–2012), Kazė Zimblytė (1933–1999), Jūratė Rekevičiūtė (1969–2019) ir Jonas Mackonis-Mackevičius (1922–2002).

Iš viso aukcione parduota beveik 40 proc. lotų (prekinių vienetų), o jų kainos vidutiniškai kilo daugiau kaip 30 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų šio aukciono kūrinių – iš Ukmergės rajono kilusios menininkės K. Zimblytės darbas „Abstrakti kompozicija“ (XX a. 8 deš.), kurio kaina pakilo dukart, iki 4 300 Eur.

K. Zimblytė gimė 1933 m. Ukmergės rajone, Briedžiūnų kaime, mirė 1999 m. Vilniuje, palaidota Siesikų kapinėse.

1959 metais K. Zimblytė baigė Valstybinio dailės instituto tekstilės studijas. Septintajame dešimtmetyje išplėtojo vieną radikaliausių abstrakčiosios materialios tapybos krypčių, atsidurdama oficialaus meninio gyvenimo užribyje. Svarbios menininkės kūryboje buvo jos dažnos išvykos į tėviškę Briedžiūnų kaime. Savo drobėse ir piešiniuose ji abstrahuoja ten patirtus regimuosius įspūdžius – žalsvą rūką, rudeninėse pievose pūvančių žolių aukso spalvą, pripustyto sniego baltumą.

Ankstyvajai kūrybai įtakos turėjo vienas žymiausių XX a. menininkų Paul Klee, vėliau – struktūrinė tapyba. Iš pradžių tapė į geometrines figūras suskaidytas abstrakčias kompozicijas, sukūrė gestinės tapybos paveikslų, vėliau perėjo prie monochrominės juodos ir rudos spalvų tapybos, vėlyvuoju laikotarpiu susitelkė ties balta spalva; naudojo dažų purškimo techniką, tapybą derino su koliažu, asambliažu. Kūriniai itin subtilūs, niuansuoti, būdinga kontempliatyvi nuotaika, erdvės, tylos, šviesos įspūdis, svarbu materijos (dažų, drobės, priklijuotų įvairių medžiagų) sukeliami pojūčiai. Sukūrė tekstilės (daugiausia aplikacijos technika), grafikos.

Savo darbus eksponavo privačiose, neoficialiuose erdvėse, nes surengti pirmą personalinę parodą Dailės parodų rūmuose Vilniuje galimybę gavo tik 1988 m. Vėliau K. Zimblytė dalyvavo 1992 m. susibūrusios dailininkų grupės „1“ veikloje. Ir vėliau, net ir suliberalėjus meno politikai, menininkės gyvenimas nesiklosto. Ji miršta skurde ir vienatvėje.

„G. ž.“ inform.