Senovinis muzikos instrumentas sugrįžta į šiuolaikinį pasaulį

Adomas ŠEDUIKIS

Vilniaus universiteto studentas

Vokietijos sostinėje Berlyne liepos 27–31 d. vyko devintasis dambrelininkų festivalis-kongresas Save The Date, į kurį susirinko muzikantai iš 30 pasaulio šalių – ne tik iš Europos, bet ir iš Japonijos, Mongolijos, JAV. UNESCO globojamas renginys yra skirtas dambrelio populiarinimui.

Vienas iš šio renginio dalyvių buvo Lietuvos dambrelio virtuozas Egidijus Darulis su grupe Šeiva, kurioje kartu su juo muzikuoja žmona Kristina ir sūnus Jeronimas. Puikiai dambrelininkų bendruomenėje pažįstamas ukmergiškis buvo pakviestas atstovauti savo šaliai.

Pasak E. Darulio, pirmas toks renginys vyko 1984 m. JAV. Nuo to laiko instrumento, kuris laikomas mažiausiu pasaulyje, populiarumas pradėjo sparčiai augti. O trečiajame festivalyje-kongrese, kuris 1998 m. surengtas Austrijoje, susikūrė Tarptautinė dambrelio bendruomenė. Ši organizacija siekia suburti dambrelių entuziastus iš viso pasaulio ir organizuoja tarptautinius festivalius.

Paties instrumento istorija siekia daugiau kaip du tūkstančius metų, dambrelių archeologai randa kone visame pasaulyje, bet daugiausia tai siejama su tolimojo Sibiro tautomis. Gal todėl Jakutske, Rusijoje, yra įkurtas dambrelio muziejus. Šio instrumento muzikos banga kilo tik įžengus į XXI amžių. Dambrelis pasaulyje turi daug skirtingų pavadinimų, bet jo veikimo principas visur tas pats. Tai dažniausiai iš metalo gaminamas, rodomojo piršto dydžio instrumentas, kuris priglaustas prie atviros burnos yra virpinamas ir taip išgaunamas unikalus garsas. Jo tonas priklauso nuo burnos ertmės pozicijos ir nereikalauja jokio pūtimo.

„Dambrelio garsas dera su tam tikra šių laikų muzika, tokia kaip techno, rokas. Jis skamba lyg būtų įjungtas į elektros tinklą. O kadangi grojama burna, ta pati nata gali būti išgauta skirtingais garsais. Tai galima prilyginti dainavimui“, – pasakojo E. Darulis.

Nuotraukos iš asmeninio E. Darulio albumo