Renginyje parapijos namuose.

Kultūra

Sūduvos metus minėjome Vilkaviškyje

Genė RASTENIENĖ

 

1422-ųjų rugsėjo 27-ąją pasirašius Melno taikos sutartį tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Livonijos ordino, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie LDK. Šiemet švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis. Šia proga į gražią šventę Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) „Bočiai“ Vilkaviškio bendrijos pirmininkė Aldona Pečelienė pakvietė ir Ukmergės klubo „Viltis“ narius, sulaukta svečių ir iš Alytaus rajono, Simno miestelio.

Atvykus į Vilkaviškį pirmiausia buvome pakviesti į Paežerių dvarą. Šie stilingi dviejų aukštų vėlyvojo baroko, pereinančio į klasicizmą, rūmai vadinami Sūduvos perlu. Vaizdingoje ežero pakrantėje jie pastatyti LDK didiko Simono Zabielos rūpesčiu 1795-1799 metais. Rūmus projektavo garsus Vilniaus architektas Martynas Knakfusas. Per dvaro gyvavimo metus keitėsi ir jo šeimininkai. Paežerius XVIII a. valdė Raudondvario Zabielos, XIX a. pr. dvaras atiteko dvarininkams Gauronskiams. Rūmų puošyba priskiriama rūmus paveldėjusiam dvarininkui Zigmantui Gauronskiui ir jo žmonai Natalijai Oginskytei-Gauronskienei. 1936 m. dvarą įsigijo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, bankininkas Jonas Vailokaitis. 1940 m. jam išvykus į Vokietiją, čia buvo įkurta žemės ūkio mokykla. Karo metu rūmuose šeimininkavo vokiečiai, karui pasibaigus ten gyveno darbininkų šeimos. 1952–1994 m. čia buvo Vilkaviškio melioracijos statybos valdybos patalpos. 1995-iais pastatas perduotas Lietuvos dailės muziejui. Dabar jame įsikūręs Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus. Taigi, viešnagės metu apžiūrėjome jame esančius eksponatus bei lauke eksponuojamą parodą „Sugrįžimai… Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos”. Susipažinome su 17 iškiliausių Vilkaviškio krašto etnografinių sodybų architektūra, jų savininkais, gyvenimo aprašymais. Ledainėje apžiūrėjome dar vieną parodą „Aprangos ir interjero kodas dvidešimto amžiaus antroje pusėje”. Čia eksponuojama to laikotarpio apranga, baldai, namų apyvokos daiktai. Pasivaikščiojome ežero pakrante, po puikiai prižiūrimą parką su įvairiomis skulptūromis.

Prie Paežerių dvaro.

Vilkaviškis – vienas senesnių Sūduvos miestų. Jis atsirado kaip Prienų girios kaimelis XVI a. pradžioje prie Kauno–Prūsijos kelio. Pirmesnis miesto vardas buvo „Vilkaujiškis“, vėliau virtęs patogesniu ištarti variantu „Vilkaviškis“. Apie 1561 m. Vilkaviškį rašytiniuose šaltiniuose paminėjo karalienė Bona Sforca. 1620 m. miestas minėtas, kada Prienų seniūnas Steponas Pacas jame pastatė pirmąją bažnyčią. Nuo 1773 m. minimas ir Vilkaviškio dvaras, kuriam teko garbė trumpam pabūti ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Mykolo Oginskio, ir Prancūzijos imperatoriaus Napoleono rezidencija (kai kuriuose šaltiniuose tuo abejojama). Beje, Vilkaviškio istorija labia idomi.

Šiose apylinkėse gimė lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas Jonas Basanavičius, poetas Kazys Bradūnas, lietuvių skulptorius, grafikas Petras Rimša, poetas, prozininkas, publicistas, tautinės giesmės autorius bei laikraščio „Varpas“ redaktorius Vincas Kudirka, poetai Pranas Mašiotas, Antanas Vaičiulaitis, Salomėja Nėris ir kt. Visiems puikiai žinoma daina apie Suvalkijos bernioką (eilėraštis „Iš Suvalkijos lygumų“) – tarsi neoficialus šio krašto himnas, kurį sukūrė kraštietis Kostas Kubilinskas.

Ilgiau pasivaikščioti po miestą nelabai turėjome laiko. Kartu su Vilkaviškio, Alytaus senjorais rinkomės į Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedrą dalyvauti šv. Mišiose. Jos buvo aukojamos už gyvus ir į amžinybę išėjusius Vilkaviškio bendrijos narius ir visus ten buvusius žmones.

Vėliau draugystės renginys persikėlė į parapijos namus, kur susirinkusiuosius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka bei dekanas kun. Virginijus Gražulevičius. Koncertinę programą pradėjo šeimininkų vokalinis ansamblis „Bočiai“, vadovaujamas Edmanto Rėkaus. Po to pasirodė Alytaus rajono Kavalčiukų seniūnaitijos bendruomenės šeimininis kvartetas. Mūsų „Vilties” klubui atstovavo Valerijos Naraškevičienės ir Pranės Krikštaponienės duetas ir linijinių šokių grupė. Taip pat koncertavo Alytaus „Bočių“ bendrijos Simno skyriaus ansamblis „Sidabra“, kurio vadovė – Aldona Marčiukonienė.

Šventinėje popietėje netrūko šiltų emocijų, dainų, šokių ir smagių pokalbių. Padėkos žodžius šeimininkams tarė klubo garbės pirmininkė V. Naraškevičienė, klubo narė poetė Leonora Jankeliūnienė.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas