Vepriuose Sekminės tradiciškai švęstos tris dienas

Elena LIUTKUTĖ

Nuo seno Vepriuose, kurie visoje Lietuvoje garsūs savo Kalvarijomis, Sekminės minimos tris dienas: penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Tradiciniai atlaidai buvo švenčiami ir 2020 bei 2021-iais, kai dėl karantino buvo įvesta įvairių ribojimų ir tikintiesiems teko jų laikytis. Dabar gyvenimas grįžta į senas vėžes, tad ir pasiruošimas Sekminėms, atlaidų šventimas vyko jau įprastu ritmu.

Tryliktus metus Vepriuose Sekmines pasitikęs šios bei Deltuvos parapijų klebonas Gintautas Naudžiūnas džiaugiasi, kad 1846-iais čia įsteigtos Kryžiaus kelio stotys, išgyvenusios karus, sovietmetį, ne vieną pandemiją, šiandien gyvos ir lankomos.

Kunigas neslėpė, jog Vepriams savotiškai tenka konkuruoti su Vilniaus Verkių Kalvarijomis, kurios 2002 metais atstatytos ir pašventintos.

„Tiek Veprių parapijoje, tiek Vilniaus Kalvarijose Sekminių atlaidai sutampa. Tačiau Verkių Kalvarijose jie švenčiami visą savaitę, sutraukia gerokai daugiau tikinčiųjų. Kol čia esančios Kryžiaus kelio stotys nebuvo atnaujintos, Vilniaus krašto žmonės per Sekmines plūdo į Veprius…“ – sakė parapijos klebonas.

Pasak kunigo G. Naudžiūno, Sekminės Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčioje pradėtos švęsti penktadienio pavakarę. Po šv. Mišių tikinčiųjų eisena, apie pusšimtis žmonių, pagal seną tradiciją patraukė tarp Veprių ežero ir Šventosios upės besidriekiančiu Kryžiaus keliu – aplankė čia esančias 35 Kalvarijų stotis, prie koplytėlių ir vartų apmąstė Kristaus kančios kelią.

Birželio 3-ąją, šeštadienį, Vepriuose apsilankęs Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas vadovavo iškilmingoms šv. Mišioms, o joms pasibaigus drauge su Ukmergės dekanato dekanu kunigu Raimundu Kazaičiu, arkivyskupo sekretoriumi, kurijos vicekancleriu kunigu Vincentu Lizdeniu vadovavo tris valandas trunkančiam Kryžiaus keliui.

Trečiąją atlaidų dieną, sekmadienį, po rytinių šv. Mišių Kalvarijas ėjo Sližių žmonės bei būrelis čia apsistojusių karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Tradiciškai kartu su tikinčiaisiais meldėsi ir vienuolis pranciškonas, Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos vikaras Julius Sasnauskas. Jį su kunigu G. Naudžiūnu sieja sena bičiulystė, tad jis kasmet mielai per atlaidus lankosi Vepriuose ir talkina klebonui.

Veprių parapijos klebonas G. Naudžiūnas pasidžiaugė, jog ruošiantis svarbiausiai metų iškilmei jam labai daug talkina Veprių seniūnijos seniūnė Dalia Radzevičienė, gėlininkystės ūkio šeimininkai Olisevičiai, parapijos tikintieji…

„Prieš atlaidus tenka nuveikti nemažai daugelio akiai net nematomų, bet labai svarbių ir reikalingų darbų. Čia aš nesu vienas – aplinkui yra daugybė gerų žmonių. Jie visi verti didelės padėkos“, – sakė kunigas G. Naudžiūnas.

Pagal seną katalikišką tradiciją Kalvarijose Kryžiaus keliai apeinami švenčiant Sekminių – Šventosios Dvasios atsiuntimo šventę, kuomet, kaip rašoma Šv. Rašte, ant Jėzaus mokinių būrelio nusileido Šv. Dvasia. Mūsų protėviai per Sekmines apkaišydavo trobas ir gyvulius žalumynais, berželių šakomis. Sekminių šventė susijusi su gyvybės vaisingumu, augimu, simbolizuojančiu Šv. Dvasios plitimą visame pasaulyje. Sekminės yra trečioji pagal svarbą katalikiška šventė, kurioje gražiai dera katalikiški ir pagoniški apeiginiai papročiai.

Kryžiaus kelio stotys Vepriuose įsteigtos 1846 m., kai pirmą kartą buvo apeiti Kristaus kančios keliai. Pirmosios koplytėlės buvo medinės, sukaltos iš lentų. 1882–1900 m. Veprių ūkininkų lėšomis dauguma pirmųjų medinių koplytėlių, išskyrus Paskutinės vakarienės (Večernyko) ir Veronikos patarnavimo, pakeistos mūrinėmis. Į šias dvi didžiąsias medines koplytėles buvo galima patekti ir ten melstis.

Koplytėlės nukentėjo nuo artilerijos per Pirmąjį pasaulinį karą. 1923 m. kunigo Pranciškaus Mirskio iniciatyva senieji sunykę Kalvarijų paveikslai buvo pakeisti naujais, tapytais ant cinkuotos skardos, tačiau žemesnio meninio lygio (keli jų saugomi Veprių muziejuje).

Sovietiniais laikais Lietuvos šventąsias vietas buvo stengiamasi išnaikinti. 1962–1963 metais Vep-rių Kalvarijos buvo nugriautos. Nepaisant to, vietos žmonės kryželiais ir gėlėmis pažymėdavo buvusių stočių vietas ir toliau organizuodavo Kryžiaus kelio eisenas.

1989 m. per Sekmines buvo atšventintos Veprių Kalvarijos, vėliau aukotojų lėšomis atstatytos koplytėlės. Vepriuose, greta Kryžiaus kelio, yra ir Dievo Motinos Sopulingosios stotys arba, anot vietinių žmonių, „Marijos takeliai“. Tai 12 paskutiniųjų Kryžiaus kelio stočių, apeinamų priešinga Kryžiaus keliui kryptimi. Šio kelio ilgis – 2 km.

Vepriškiai nuolat prižiūri ir puoselėja Kalvarijas, stengiasi, kad ši unikali vieta trauktų maldininkus. Prieš atlaidus atvykstančius svečius Vepriai pasitinka pagražėję ir atsinaujinę. Nors daug kas gyvenime modernėja, tačiau sena Sekminių šventimo tradicija išlieka gyva kaip unikalus krikščioniškos etninės kultūros paveldas Lietuvoje.

Juozo VAITKEVIČIAUS nuotraukos