Naujas „Eskizų“ numeris

Genovaitė KAZIELIENĖ

 

Jau išleistas Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ 30-asis, 2021/1, numeris. Žurnalo redaktorius – Vytautas Česnaitis.

Leidinyje tradiciškai yra trys skyriai – „Ištakos“, „Įžvalgos“ ir „Raiška“.

Visi „Ištakose“ ir dalis „Įžvalgose“ spausdinamų straipsnių susiję su Vaitkuškio dvaru. Lenkų istorikas, Žečpospolitos dvarų tyrinėtojas Romanas Aftanazis publikacijoje „Vaitkuškio dvaras“ apžvelgia šio dvaro atsiradimo istoriją, pristato jo savininkus. Autorius pateikia platų rūmų išorės ir vidaus vaizdų aprašymą, nurodydamas kiekvieno pastato, kambario paskirtį, kuomet dvarą valdė Stanislovas Kazimieras Kosakovskis. Rašinį iliustruoja 1902 metais darytos dvaro, kambarių nuotraukos.

Dar vienas straipsnis – apie grafą Stanislovą Feliksą Ščensno Kosakovskį. Tai lenkų poeto, publicisto, rašytojo Vincento Korotinskio publikacija, ją iš lenkų kalbos išvertė muziejininkas Raimondas Ramanauskas, o literatūrinius pavadinimus iš prancūzų kalbos – pedagogė Alma Kubrakovienė.

R. Ramanauskas rašinyje „Miesto galva Stanislovas Kazimieras Kosakovskis“ pasakoja apie Vaitkuškio dvaro savininkų, grafų Kosakovskių ketvirtos kartos atstovą S. K. Kosakovskį, kuris vienintelis iš šios giminės gimė ir mirė Vaitkuškyje. Muziejininkas atskleidžia šio iškilaus veikėjo asmenines savybes, visuomeninę veiklą bei didelį indėlį į Ukmergės miesto vystymąsi.

Aidas Kulbokas straipsnyje „Grafų Kosakovskių etnografinės fotografijos ir jų kūrimo priežastys“ nagrinėja žinomo fotografo S. K. Kosakovskio kūrybos ypatumus. Autorius pastebi, kad grafas fotografuodavo ne tik kilminguosius, bet ir dirbančius valstiečius, paprastus miesto žmones, jų kasdienybę. Straipsnis gausiai iliustruotas šio fotografo nuotraukomis.

Dviejose publikacijose – Povilo Zarembos „Vaitkuškio dvaro sodybos rūmų liekanų žvalgomieji archeologiniai tyrimai“ ir Viliaus Radzevičiaus „Vaitkuškio ir Pabaisko apylinkių archeologinio-istorinio paveldo objektai“ pristatomi archeologiniai radiniai, pateikiami jų aprašymai.

Leidinyje randame smulkų 1844 metų Vaitkuškio filijinės bažnyčios, jos reikmenų aprašą, taip pat išsamų 1921 metų Vaitkuškio bažnyčios, jos inventoriaus aprašymą.

V. Česnaitis kalbino Pašilės Šv. Barboros bažnyčios kleboną Rimantą Laniauską (straipsnis „Kun. Rimantas Laniauskas – „Džiaugiesi, kad gali tarnauti žmonėms“) ir Juliją Unikauskaitę-Stašelienę („Unikauskai – gyvenimas ir meilė Deltuvėlei prie Alkakalnio“).

Tas pats autorius pasakoja ir dar apie vieną pastarosios giminės atstovą – fotografą Alfonsą Unikauską, jo kūrybą ir gyvenimo vingius.

Kęstutis Česnaitis straipsnyje „Sapno vaizdinių adaptacija šiuolaikiniame teatre ir kine“ atskleidžia, koks yra sąmonės ir pasąmonės santykis menininko kūrybos procese, kokios jam reikalingos idėjos, kaip meno kūrėjams suvokti savo prigimtines galias.

Kraštietis Alfas Pakėnas dalijasi prisiminimais apie poetus Justiną Marcinkevičių, Joną Strielkūną. Taip pat prisimena Anapilin prieš metus išėjusį vepriškį kūrėją Vincą Lukšą. Šio poeto kūrybą, sudėtą rinktinėje „Aš atėjau iš vieversio giesmės“, recenzuoja kraštietė poetė Irena Aršauskienė, „Eskizuose“ spausdinami ir paties poeto eilėraščiai.

A. Pakėnas rašo ir apie tradicinę poezijos šventę „Žydinčios vyšnios šakelė“, šiųmetinį šio konkurso laureatą Vladą Vaitkevičių, pristatoma jo kūryba.

Almanache spausdinama Vytauto Jancikevičiaus proza, Romo Railos pamąstymai, V. Česnaičio informacija apie Lėno regatą.

Paskutiniame puslapyje publikuojama 2008 metais Romo Petro Šaulio daryta nuotrauka, kurioje įamžinta naujo almanacho „Eskizai“ numerio sutikimo teatro studijoje „63 kėdės“ akimirka. Deja, ne vieno tuometinės žurnalo redkolegijos nario jau esame netekę…

Šiųmetinis 152 puslapių almanachas gausiai iliustruotas fotografijomis.

Leidinys spausdintas Kaune, 500 egzempliorių tiražu.