Muziejuje saugomi eksponatai.

Kultūra, Naujausi

Minint Archyvų metus, nubraukiame dulkes nuo archyvinių leidinių ir skaitome apie Žemaitkiemio meteoritą…

Pranešė kaip didžiausią naujieną

Laikraščio „Lietuvos aidas“ 1933 m. vasario 6 d. 31 numerio 4 puslapyje, šalia žinios apie Vezuvijaus išsiveržimą bei bedarbius artistus Lenkijoje, gražiomis ryškiomis raidėmis parašyta: „Ukmergės apskrityje nukrito meteoras – retas gamtos prajovas, meteoras krito didžiausiu trenksmu, nepasiekęs žemės jis sprogo, rasta 7 jo gabalai“. (Terminų žodyne pateikiamos tokios žodžio prajõvas reikšmės: 1. keistas, nenatūralus dalykas, nepaprastas reiškinys, stebuklas: Negirdėti rodos prajovai. Dabar vyrai sustojo ir tėmijo, kas ten per prajovas turės nusiduoti. Tokių prajovų dar nebuvo buvę Maleišiuose. Ką čia per prajovą išgalvojot, vaikai?! Tai man dyvai, dideli prajovai, kad vasarą ežerai užšalo. Anais čėsais daug daugiau prajovų būdavo. Kiti didžius prajovùs darė. 2. pokštas, išdaiga: Nustok prajovus daręs! Kokius čia prajovus darai! Dangaũs prajõvai – negirdėti, nuostabūs dalykai; giltinių̃ prajõvas – netikęs, nelemtas žmogus).

Pasak laikraščio, 1933 m. vasario 2 d., vakare, „pasigirdo didžiulis sprogimas, panašus į milžinišką perkūno griaudėjimą, apie 40 mtr. aukštumoj pasipylė kibirkštys. Tas griaudėjimas nutilo, bet šviesa dar akimirksnį švietė. Taip truko keletą sekundžių, gal ik pusės minutės. Žmonės šoko laukan nesusivokdami, kas nutiko, manydami, kad jog kur panosėj sprogo didžiulė granata ir uždegė trobas. Kai kam teko matyti, kaip linkui žemės iš dangaus driekėsi spinduliuojantieji ruožai ir kai kas matė, kur tieji ruožai susilieja su žeme. Padėtis vis dar kurį laiką buvo neaiški. Žmonės išsigando; visur ėmė įsigalėti nuomonė, kad užlėkė cepelinas ir ant šios apylinkės pabėrė kelias „saujas“ granatų.“ Toliau straipsnyje pasakojama, kad „nors „cepelino“ nebuvo girdėti, tačiau ore buvo jaučiamas lyg kvapas, lyg sumišimas, žodžiu ne taip „kaip paprastai“ ir žmonės „bergzdžiai taip ir žiopsojo, laukdami įvykį pasikartojant“, bet taip atėjo rytas ir vietiniai Klepšių ir Rundžių kaimo gyventojai rado „keistų dovanų“ – apdegusių akmenų, kurie „greitai išdavė paslaptį, kad dangus žemaitkiemiečiams jokių dovanų nesiunčia, o dar kažin kokiais akmenims svaidosi“.

Sudomino mokslininkus

Tokia žinia nešinas „Lietuvos Aido“ bendradarbis Mikas Ilgūnas (1911–1967) tos pačios dienos vakare užsuko pas prof. Mykolą Kaveckį (1889–1967), kuris tuo metu vadovavo Geologijos ir Mineralogijos-kristalografijos katedrai Lietuvos Vytauto Didžiojo universitete.

M. Kaveckis 1927–1932 m. dirbo Europos universitetų bibliotekose, muziejuose ir institutuose, dalyvavo mokslinėse ekspedicijose į Alpes, Sudetus, Karpatus, Tatrus, Vengrijos ir Čekoslovakijos Rūdinius kalnus, Bohemijos Miško ir Suche Hory kalnynus. 1929 m. pradėjo kurti Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto mineralogijos muziejų. M. Kaveckis dalyvavo Prancūzijos geologijos tarnybos steigimo šimtmečio minėjime Paryžiuje (Sorbonoje), kuriame susirinko apie 400 įvairių kraštų ir atskirų universitetų bei kitų mokslo įstaigų atstovų. 1932 m. Prahos Karlo (Čekija) universitete už mokslinį darbą „Lietuvos geologijos pagrindai ir, remiantis gręžinių daviniais, senesnių geologinių padarų geologinio žemėlapio sudarymas“ jam suteiktas gamtos mokslų daktaro laipsnis. Nors prof. M. Kaveckio dėstomas mineralogijos kursas buvo skirtas fizikos ir chemijos ciklo studentams, tačiau pasiklausyti jo paskaitų verždavosi ir kitų fakultetų studentai, nes visus labai domino jo paskaitos apie mineralus, ypač „sakraliuosius“, kuriuos profesorius dar ir demonstruodavo. Didelėje auditorijoje buvo užimtos beveik visos sėdimos vietos. Klausytojams imponavo įdomi jo kalbėjimo maniera, dažnai perpinta metaforomis.

Žinia apie reiškinį Žemaitkiemyje M. Kaveckį taip sudomino, kad jau kitą dieną pasikvietęs kolegą prof. Kazį Sleževičių (1890–1953), geofizikos ir meteorologijos specialistą, kuris universitete įrengė Geofizikos kabinetą, vadovavo Meteorologinei komisijai, o studentų praktiniams darbams naudojo Kauno meteorologijos stotį. 1930 m. K. Sleževičiui suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas, o Geofizikos kabinetą perorganizavus į Geofizikos ir meteorologijos katedrą, tapo jos vedėju. Taip pat jis dalyvavo steigiant Meteorologijos biurą, komisijoje, kuri rengė matematikos ir fizikos programas vidurinėms ir aukštosioms mokykloms. Profesorius atliko du didžiulius unikalius geofizinius (gravimetrijos ir magnetizmo) Lietuvos teritorijos tyrimus. Remiantis jo darbais buvo sudaryti ir paskelbti gravitacinio bei magnetinio lauko žemėlapiai.

Nukritus meteoritui, iš karto buvo organizuota ekspedicija jo paieškoms.

Parašė knygą

Taigi du profesoriai su pagalbininkais 1933 m. vasario 8 d. atvyksta į Žemaitkiemį, pasikalba su gyventojais, apžiūri ir susirenka apdegusias „dangaus dovanas“, dalyvauja renkant meteoritus, fotografuoja, viską smulkiai fiksuoja ir …1935 m. Kaune dienos šviesą išvysta lietuvių ir vokiečių kalbomis paruošta prof. M. Kaveckio 41 puslapio knyga apie Žemaitkiemio meteoritą, kuri taip ir vadinasi „Žemaitkiemio meteoritas, kritęs 1933 m. vasario mėn. 2 d. Der meteorit von Žemaitkiemis“.

Ši knyga tarsi pradeda naujo mokslo apie meteoritus erą Lietuvoje. Iki tol Lietuvoje beveik nebuvo jokios medžiagos apie meteoritus, nors Žemaitkiemio meteoritas – ne pirmasis meteoritas nukritęs Lietuvoje. 1929 m. vasario 9 d. visai šalia, Anykščių rajone, Andrioniškyje, nukrito meteoritas, taip pat gavęs pavadinimą pagal šalia esančio miestelio vardą. Jį taip pat tyrinėjo prof. M. Kaveckis. Nukritus dar vienam, Žemaitkiemio meteoritui, profesorius tiesiog nėrė į naują tyrinėjimų sritį.

M. Kaveckio knyga.

Pirmas knygos skyrius pavadintas „Kritimo fenomenas bei meteorito ieškojimas“. Čia detaliai aprašomos aplinkybės, kuriomis krito meteoritas, žmonių pasakojimai, pažymima, kad vietos policijos viršininkas B. Savickis greitai suprato šio reiškinio svarbą, nes jis prieš tapdamas policininku tarnavo kariuomenės inžineriniame dalinyje, buvo karininkas. Jis, remdamasis gyventojų pasakojimais, visą kritimo procesą užfiksavo akte, organizavo tokių „dangaus dovanų“ rinkimą, įtraukdamas Žemaitkiemio mokyklos mokytojus ir mokinius. Šio akto dalis yra cituojama pačiame pirmame knygos puslapyje. Toliau prof. M. Kaveckis aprašo kritimą, tuo metu vyravusį orą; „Tą dieną, vakare, Meteorologijos Stoties duomenimis temperatūra buvo +1° C, su pilnu debesuotumu. Priešpiet tame rajone iškrito kritulių lietaus pavidalu apie 6 mm. Vėjo kryptis tuo metu buvo iš S į N, su tendencija viršutiniuose atmosferos sluoksniuose į SSW. Vėjo greitis – 4 balai (9 metr./ sek). Sniego danga siekė 6 cm“. Knygoje randame tokį pastebėjimą: „Charakteringa, kad Karaliaučiaus observatorija meteorito kritimą matė, bet jų apskaitliavimu, meteorito kritimo vieta turėtų būti kiek labiau į šiaurę nuo Ukmergės, ir kad meteorito didesnė dalis turėjo nulėkti Pumpėnų link. Mano pastangos rasti tam patvirtinimą teigiamų rezultatų nedavė. Matyt, meteoritas krito tiktai Žemaitkiemio rajone. Tą dieną prof. K. Sleževičius, būdamas Viduklėje, taip pat matęs meteorito šviesą, bet taip pat neryškią.“

Gabalėlis iš kosmoso.

Toliau knygoje rašoma apie tai, kaip 15 mokyklos vaikų padėjo „svečiams iš sostinės“ rinkti meteoritus: „Ieškojimo sąlygos buvo gana geros, nes meteoritas išsibarstė pievų ir laukų rajone aplink Klepšių ežerą. Sniegas taip pat mažai tegalėjo kliudyti. Lietui iškritus jis buvo suplotas ir todėl kiekvienas juodas kūnas buvo matomas iš tolo.“ Rinkėjams, pasak prof. M. Kaveckio, atrodo, sekėsi neblogai – surinko 20 įvairaus dydžio dangaus akmenų, kurių bendras svoris 42,194 kilogramo. Rinkimas užsitęsė keletą dienų ir „vėliau paaiškėjo, kad meteoritai nukrito beveik apskritos formos plote, kurios ilgesnė ašis yra 2,5 kilometro, o trumpesnė – 2,25 kilometro. Kritimo vietos geografinė padėtis yra 25° į rytus nuo Gr. Ir šiaurės platumos 55° 18´ nuo Gr.“

Knygos skyriuje „Žemaitkiemio meteorito atskirų egzempliorių aprašymas“ randame visų 20 gabalų labai tikslų apibūdinimą: aprašyta kiekvieno atskirai išvaizda, svoris. Sudėtos visų gabalų nuotraukos, visi jie sunumeruoti.

Skyriuje „Meteoritų tyrimas“ pateikta tyrimų medžiaga apie Žemaitkiemio meteorito cheminę sudėtį, magnetizmą, lydymosi savybes; čia aprašomi įvairūs cheminiai ir fizikiniai bandymai, teigiama, kad „atskirų meteorito gabaliukų mineralinis sąstatas yra labai nepastovus, tai čionais aš duodu iš daugelio analizų geriausiai pasisekusį meteorito gabalo Nr.2 analizą“, kuriame: „silikatinės medžiagos – 83,51 % ir magnetinės (metalinės) medžiagos – 16,49%…“ Prof. M. Kaveckis daro išvadą „kad didysis Žemaitkiemio meteoritas iš 1933 metų vasario 2 dienos priklauso prie pilkų chondritų iš olivino-pirokseninės grupės su nedideliu kiekiu stikluoto plagioklazo maskelinito (Baroti tipas).“

Knygoje pateikiamas anksčiau kritusių meteoritų visame pasaulyje sąrašas ir palyginimai su Žemaitkiemio meteoritu įvairiais aspektais: chemine sudėtimi, išvaizda, dydžiu, kritimo vieta ir laiku. Išanalizavęs apie 130 metų aprašytų pasaulio meteoritų kritimą bei pasiremdamas Kӧnigsbergo observatorijos skaičiavimais, prof. M. Kaveckis daro išvadas, kad tokio dydžio silikatiniai meteoritai yra retenybė ir kad Žemaitkiemio meteoritas priklauso 1092 vasario kometai.

Smagu rankose laikyti kosmoso dalelę.

Tikimasi surasti daugiau gabalų

Ši knyga sudomino ne tik mokslininkus, bet ir profesionalius meteoritų kolekcininkus bei ieškotojus. Pagal prof. M. Kaveckio nuotraukas, aprašymus, kt. duomenis ir sudarytą meteorito kritimo planą, šių dienų meteorito ieškotojai užsibrėžė tikslą surasti jo skeveldras Kliepšių ežere, tose vietose, kur jų rimtai dar niekas neieškojo. Tokią mintį ieškotojams davė viena knygos nuotrauka, kurioje matosi tam tikra tvarka stovintys žmonės ant Kliepšių ežero ledo, nurodantys, kad dalis meteorito gabalų, pramušę ledą, įkrito ežeran. Tuo metu galiojo posakis „visi galai vandeny“, tačiau šiuo metu jis neaktualus ir narai jau ėmėsi paieškų. Jie ilgai, pagal nuotrauką ir ežero krantų reljefą nustatinėjo vietą, kartu pasitelkdami skaičiavimus ir apsibrėžė tam tikra teritoriją, kurią tikisi pilnai apieškoti. Jiems į talką buvo atvykę besidomintys dangaus kūnais geologai iš visos Europos. Žemaitkiemio kraštas jiems tapo tarsi meteoritų ieškotojų sostine Lietuvoje. Vyko seminarai, parodos, praktiniai užsiėmimai, įtraukiant į renginius ir vietinius gyventojus. Prie šių renginių prisidėjo ir Molėtų etnokosmologijos muziejus, surengęs meteoritų iš viso pasaulio parodą, veikiančią beveik pusę metų. Žemaitkiemyje įsikūrė klubas, vienijantis besidominčius šiuo kraštu ir meteoritais. Šis klubas ėmėsi iniciatyvos supažindinti su meteoritais, o ypač – su Žemaitkiemio. Prie klubo veiklos vėl prisijungė Molėtų etnokosmologijos muziejus: rengė paskaitas-susitikimus su mokslo žmonėmis, moksleiviams – piešimo konkurso apie kosmosą ir visatą dalyviams, įsteigė prizus. Neliko nuošalyje ir meteoritų ieškotojai, jie mielai kvietė pokalbiams, paskaitoms ir patyrimų pasidalinimu su visais besidominčiais meteoritais ir jų ieškojimu, rengė meteoritų iš viso pasaulio parodas. Smagu buvo palaikyti šį gražuolį savo rankose – jis yra visatos istorijos dalis. Gaila, bet šiemet veiklą labai apribojo atkeliavęs virusas, tačiau su juo susidraugavę ir jį nugalėję, kitąmet, manau, pratęsime pažintį su į Žemaitkiemį atlėkusiu ir kitais pasaulio meteoritais. Jų ieškotojai toliau nardo, skaičiuoja ir tiki, kad vis tiek bus diena, kada ant kranto vėl džiaugsimės, fotografuosime ir aprašysime naujai rastus meteorito gabalus, o ne vien tik rastas atliekas ežero dugne.

Meteoritų ieškotojai organizavo renginius.

Panaudota literatūra:

Lietuvos Aidas“ 1933-02-06, Nr. 31. Prof. M. Kaveckis „Žemaitkiemio meteoritas, kritęs 1933 m.vasario mėn. 2 d. „Der meteorit von Žemaitkiemis“.

 Internete apie prof. M. Kaveckį: http://mokslolietuva.lt/2019/05/mineralogijos-pradininkas-lietuvos-universitete/ ir apie prof. K. Šleževičių: https://muziejus.ktu.edu/muziejaus_virtualios_parodos/prof-kaziui-slezeviciui-130/

Parengė Rita MIKUTIENĖ, Žemaitkiemio seniūnijos seniūnė

Palikite komentarą apie straipsnį

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas