Pastate, kuriame dabar įsikūrusi „Ryto“ mokykla, visada vyko pedagoginė veikla.

„Ukmergės krašto atradimai“, Kultūra

Atmintinos Ukmergės miesto istorijos datos (2)

„Siauruką“ išardė

1915 m. rugpjūčio 11 d. (24 d. naujojo kalendoriaus stiliumi) Ukmergės miestą užėmė Vokietijos kariuomenė. Tai reiškė Rusijos imperijos valdymo periodo pabaigą.

1916 m. rusų karo belaisviai dirbo statant siaurąjį geležinkelį, sujungusį Ukmergę su Jonava. Siaurieji geležinkeliai buvo tiesiami strateginiais tikslais, patogiam medienos, žemės ūkio produktų ir kitų krovinių gabenimui į Vokietiją. 1961 m. sovietinės valdžios paliepimu siaurasis geležinkelis buvo išardytas kaip „neperspektyvus“.

Išsivadavus iš svetimšalių – miesto augimas

1918 m. balandžio 7 d. ,,Saulės“ draugijos iniciatyva Ukmergėje buvo atidaryta pirmoji gimnazija (dabartiniame specialiosios „Ryto“ mokyklos pastate). Ji pradėjo darbą turėdama 3 klases su 97 moksleiviais (83 berniukais, 14 mergaičių).

1918 m. gruodžio 13 d. išrinkta pirmoji Ukmergės apskrities Taryba bei Ukmergės Miesto Taryba (pirmoji tarpukario miesto savivaldybė).

1919 m. sausio 10 d.–gegužės 3 d. Ukmergę užėmė iš Rusijos įsiveržusi bolševikų kariuomenė. Jų valdymo laikotarpiu gyventojai buvo ne kartą apiplėšti, miestas smarkiai nukentėjo.

1919 m. gegužės 19 d. Miesto Taryboje vykusiuose rinkimuose pirmuoju „lietuvišku“ miesto burmistru išrinktas B. Šurna. Kauno gatvėje ant namo Nr. 20, kur gyveno burmistras Boleslovas Dirmantas, esančioje memorialinėje lentoje jis klaidingai vadinamas pirmuoju tarpukario burmistru (B. Dirmantas 1919 m. kaip įkaitas buvo bolševikų išsivežtas į Rusiją, o burmistru tapo vėliau 1920–1926 m.).

1919 m. įkurta „Vienybės“ žemės ūkio padargų dirbtuvė išsiplėtė ir 4 dešimtmečio pabaigoje tapo fabriku.

1930 m. miesto centre pastatytas 18 m aukščio Nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“. 1951 m. Lietuvos Nepriklausomybės simbolis buvo nugriautas ir užkastas Kęstučio aikštėje.

1930 m. mieste pastatyta pirmoji autobusų stotis Kauno g. (pastatas neišliko), 1938 m. – antroji stotis Vienuolyno g. (dabar „IKI“ parduotuvė, Vienuolyno g. 10).

1936 m. pastatyta Ukmergės turgaus halė, kur perkeltos miesto turgavietės iš Vienuolyno g., Kęstučio a. bei miesto parko teritorijų.

1938 m. spalio 15 d. įvyko naujo gimnazijos pastato (J. Basanavičiaus g. 7) atidarymo iškilmės, kurių metu „švietimo Ministeris prof. J. Tonkūnas pranešė, kad gimnazija nuo šios dienos bus vadinama Ukmergės valstybinė Antano Smetonos gimnazija!“ Tuo metu tai buvo vienas didžiausių ir moderniausių gimnazijos pastatų Lietuvoje.

1939 m. sausį pastatyta Ukmergės Jono Basanavičiaus pradinė mokykla (dabartinė Jono Basanavičiaus gimnazija, J. Basanavičiaus g. 10). „2 aukštų mūro namai vienuolikai pr. m-los komplektų.“

Karo ir sovietinis laikotarpis

1940–1941 m. pirmosios sovietų okupacijos metu Ukmergėje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo nacionalizuotos visos stambesnės įmonės ir didelė dalis nekilnojamojo turto. Iki 1941 m. pradžios uždraustos partijos (išskyrus komunistų), draugijos ir visuomeninės organizacijos.

1941 m. birželio 24 d.–1944 m. liepos 24 d. Ukmergę buvo užėmusi Vokietijos kariuomenė. 1941 m. Vokietijos aviacija ant miesto numetė keletą bombų. Didelių sugriovimų nebuvo. 1944 m. Rusijos aviacijai bombarduojant miestą, sugriautas namų kvartalas Kęstučio ir Vilniaus gatvėse. Vokiečiai ir jiems talkininkavę lietuviai Pivonijos šile 1941 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais sušaudė 6 399 miesto bei apskrities žydus (pagal vokiečių sąrašus).

1942–1944 m. veikė Ukmergės miesto teatras, kuriam vadovavo aktorius Stasys Pilka. Jau 1942 m. birželio mėn. mieste iš vietinių scenos mėgėjų buvo sukurtas profesionalus teatras, turėjęs 14 etatinių darbuotojų bei reikalui esant prisidedančių 30 vaidintojų mėgėjų. Įvyko 5 premjeros: Petro Vaičiūno „Tėviškės pastogėje“ ir „Naujieji žmonės“, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės „Aušros sūnūs“, Kazio Binkio „Atžalynas“, Moljero „Skapeno išdaigos“.

1944 m. gegužės 6 d atidarytas Ukmergės kraštotyros muziejus (pastatas neišliko), kurio įkūrimo iniciatoriai buvo žinomi Kauno dailininkai Petras ir Domicelė Tarabildos. Tuo metu buvo saugoma apie 3 500 eksponatų. Ukmergę užėmus sovietų armijai, jų teliko apie 300 (nežinia, ar grobstant eksponatus „pasidarbavo“ kuri nors iš priešiškų armijų, ar vietiniai ilgapirščiai).

1944 m. Ukmergės viešoji biblioteka įsikūrė naujose patalpose (Kauno g. 37). 1946 m. atidaromas Viešosios bibliotekos vaikų skyrius. Nuo 1988 m. rajone veikė dvi miesto, vaikų ir 51 kaimo biblioteka.

1945 m. įkurti Ukmergės apskrities kultūros namai. 1975 m. pastatytas naujas Ukmergės rajono kultūros namų pastatas (Kauno g. 8), kuris buvo vienas iš reprezentatyviausių miesto statinių.

1959 m. pagal tipinį retrospektyvinės architektūros projektą pastatytas 330 vietų kino teatras „Draugystė“ (dabar čia įsikūręs Kraštotyros muziejus), veikęs iki 1997 m. pavasario. Tai buvo pirmasis plačiaekranis kino teatras rajono centre. Atidarymo proga rodytas spalvotas filmas „Poema apie jūrą“. Po kelerių metų visame Ukmergės rajone buvo apie 50 stacionarių kino įrenginių, 46 iš jų – kaime.

Skleidė tautines idėjas

1988 m. rugsėjo 3 d. susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Ukmergės iniciatyvinė grupė, Kultūros rūmuose (dab. Kultūros centras, Kauno g. 8) surengtas pirmas steigiamasis susirinkimas.

1988 m. lapkričio 12 d. virš tuometinių Kultūros rūmų Ukmergėje pirmą kartą oficialiai iškelta tautinė vėliava.

1989 m. kovo viduryje išleistas pirmasis Ukmergės Sąjūdžio laikraščio „Aistuva“ numeris.

1989 m. suradus sudaužyto Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ dalis–, jis atstatytas ir 1990 m. vasario 16 d. iškilmingai atidengtas.

1990 m. kovo 24 d. įvyko pirmieji rinkimai Nepriklausomoje Lietuvoje į Ukmergės miesto ir rajono savivaldybę.

Parengė muziejininkas Raimondas RAMANAUSKAS

Ukmergės kraštotyros muziejaus nuotr.

Mus remia:

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas