Artėjant kasmetinei miesto šventei, susijusiai su svarbiu Ukmergei įvykiu ̶ Magdeburgo teisių suteikimo miestui metinių paminėjimu, norėtųsi gerbiamiems skaitytojams priminti ir kai kurias kitas miesto istorijai svarbias datas.
Legendą sutapatino su istoriniu asmeniu
Pirmoji svarbi data yra 1333 m. ̶ Ukmergės miesto įkūrimo, o tiksliau, pirmojo miesto paminėjimo istoriniuose šaltiniuose data. Anksčiau įprasta klaidinga, be to, ir netiksli data „apie 1225 m.“ nieko bendra su tikra miesto istorija neturi. Ji atsirado dėl legendinėje „Lietuvos metraščių sąvokų“ dalyje paminėto legendinio miesto įkūrėjo Dausprungo, atsikrausčiusio į Lietuvą kartu su kitais nuo įsiveržusių į Italiją barbarų pabėgusiais romėnais, sutapatinimo su tikru istoriniu asmeniu, karaliaus Mindaugo vyresniuoju broliu Dausprungu (apie kurį jokių duomenų nėra, išskyrus vienintelį paminėjimą 1219 m. dokumente). Sutapatinus tuos du skirtingus asmenis ir atsirado ta melaginga data „apie 1225 m.“. Dabar miestų įkūrimų datos yra nustatomos ne remiantis legendomis, bet pirmaisiais miesto vardo paminėjimais istoriniuose dokumentuose. Ukmergės (Vilkmergės) miestas pirmą kartą paminėtas Livonijos (buvusio kalavijuočių) ordino kronikininko Hermano Vartbergės „Livonijos kronikoje“. Ten rašoma, kad 1333 m. Livonijos ordino „magistras buvo prie Vilkenbergen“. Taip metraštininkas vokietis iškraipė senąjį miesto Vilkmergės vardą. Nors 1333 m. kaip tikroji miesto įkūrimo data oficialiuose dokumentuose nurodoma jau daugiau kaip trys dešimtmečiai, bet kartais paminima senoji data „apie 1225 m.“.
Pilį sudegino
1333 m., 1364 m., 1365 m., 1377 m., 1378 m. ir 1391 m. ̶ Ukmergės pilies (stovėjusios ant piliakalnio) kryžiuočių ir Livonijos ordinų puolimo datos. Ukmergės piliakalnis yra vienas stačiausių (nors ir ne didžiausių) Lietuvoje, todėl ši pilis buvo užimta ir kryžiuočių sudeginta vienintelį kartą 1391 m., kai patys lietuviai nuginklavo pilyje stovėjusią lenkų įgulą ir įsileido kryžiuočius kaip Vytauto sąjungininkus kovoje su Jogaila.
XV a. pradžioje Pilies kalne (dabartinio miesto parko teritorijoje) pastatyta mūrinė pilis, kurią susprogdino besitraukiantis iš miesto rusų garnizonas Tado Kosciuškos sukilimo metu 1794 m. Galbūt neseniai parke rasti XVII–XVIII a. miesto įtvirtinimų (bokšto) likučiai, buvo tos pilies dalis.
Viena pirmųjų Lietuvoje
1387 m. įkurta Ukmergės katalikų parapija – viena iš septynių parapijų, įsteigtų pirmaisiais Lietuvos apkrikštijimo metais Vilniaus vyskupijoje. Netrukus mieste pastatyta medinė, viena pirmųjų Lietuvoje katalikų bažnyčių – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, kurios fundatoriumi tapo pats didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila su žmona Jadvyga.
Tapo apskrities centru
XV a. 4 deš. Ukmergės miestui pirmą kartą savivaldos Magdeburgo teises suteikė didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis už miesto paramą kovoje su Švitrigaila. Ilgainiui miestas tas teises prarado. XVI a. 1 p. Ukmergei antrą kartą savivaldos Magdeburgo teises suteikė karalius Žygimantas Senasis. To meto dokumentų neišliko, tačiau XVII–XVIII a. Ukmergės miestas savivaldą buvo praradęs, miesto žemės priskirtos prie Ukmergės seniūnijos (karaliaus dvaro).
1564–1566 m., po administracinės reformos, pagal naują administracinį paskirstymą, Ukmergė tapo apskrities centru (dabartinės etnografinės Lietuvos teritorijoje buvo 5 apskritys ir žemaičių seniūnija), apėmusiu nemažą Rytų Aukštaitijos dalį, net 35 valsčius. Po įkūrimo Ukmergės apskritis buvo viena iš didžiausių, turėjusi virš 8 000 kvadratinių kilometrų. Ilgainiui, atsirandant vis naujoms apskritims, mažėjo ir panaikinimo metu turėjo apie 3 000 kvadratinių kilometrų. Ukmergės apskritis, kartu su kitomis apskritimis, panaikinta 1950 m. Atkūrus Nepriklausomybę 1990 m., vėl kuriant apskritis, Ukmergės apskritis nebuvo atstatyta.
Pirmą kartą pažymėta žemėlapyje
1576 m. įvyko pirmasis Ukmergės apskrities bajorų seimelis. Tuo metu seimeliai buvo pagrindinė bajorų susirinkimų vieta, kur svarstydavo įvairius svarbius apskrities klausimus, rinkdavo apskrities pareigūnus, atstovus į valstybės seimą. Posėdžiai seimeliuose vykdavo kartą per dvejus metus.
1595 m. Ukmergė pirmą kartą pažymėta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje (sudarytojas – Gerardas Merkatorius).
1674 m. Ukmergės bažnyčios inventoriuje (bažnyčios nuosavybės, pastatų, sklypų sąraše) pirmą kartą paminėtas mieste gyvenęs žydas. Žydų skaičius vis augo. Maždaug nuo XVIII a. vid. iki Pirmojo pasaulinio karo žydai sudarė didžiąją miesto gyventojų dalį.
Siaubė negandos, ligos
XVII a. vid.–XVIII a. pr. Uk-mergė ir jos apylinkės smarkiai nukentėjo: miestą nusiaubė net keletas didžiulių gaisrų, kovos su Rusijos ir Švedijos kariuomenėmis, didžioji dalis gyventojų mirė per badmetį ir maro epidemiją. 1738 m. iš 95 sodybų, kuriose prieš marą gyveno daugiau nei 600 gyventojų, apgyvendintų liko tik šešiolika. Tai sustabdė miesto plėtrą. Ukmergė vadinama nebe miestu, o miesteliu.
1745 m. Ukmergėje įsikūrė pijorų vienuoliai, kurie pastatė vienuolyną, antrą medinę Švč. Trejybės bažnyčią ir įkūrė pirmąją vidurinę mokyklą. Tuo metu šią mokyklą baigę moksleiviai galėjo stoti į Vilniaus universitetą. Labai aukšto lygio mokykla veikė iki 1836 m., kol buvo rusų valdžios uždaryta.
Visai nepriklausomi
1792 m. gegužės 22 d. paskutinis Abiejų Tautų Respublikos (Lenkijos–Lietuvos Valstybės) valdovas karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Ukmergės miestui grąžino savivaldos Magdeburgo teises, patvirtino herbą ir vėliavą. Miestiečiai tapo visai nepriklausomi nuo dvaro, tapo pilnateisiais savo namų ir sklypų savininkais, juos teisti galėjo tik pačių miestiečių išrinktas teismas, leista miestiečiams rinkti savivaldos pareigūnus, pasistatyti rotušę ir t. t. Miestui suteiktas herbas „pačių miestiečių pasirinktas“ (t. y. herbą sukūrė patys miestiečiai, o ne karaliaus dvaro pareigūnai). Jis (šiek tiek pakeistas) yra naudojamas ir dabar. Teisėmis miestiečiai naudojosi neilgai. 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos, miestas vėl neteko savivaldos ir tapo pavaldus dvarui.
1820 m. baigta statyti ir spalio 3 d. (15 d. naujojo kalendoriaus stiliumi) pašventinta mūrinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (stovi iki šiol). Tai jau penktoji šioje vietoje pastatyta bažnyčia (pirmos keturios – buvo medinės).
Tris kartus ėjo iš rankų į rankas
1830–1831 m. sukilime prieš caro valdžią aktyviai dalyvavo Ukmergės miesto ir apskrities gyventojai. Pagrindinis sukilimo tikslas – Lietuvos–Lenkijos valstybės atstatymas. Sukilimo vadovai ir dauguma dalyvių buvo bajorai. Ukmergė apie tris mėnesius buvo sukilėlių valdžioje, o sukilimo metu tris kartus ėjo iš rankų į rankas. Miestą užėmę rusų kariškiai greitai pasitraukdavo, nes bijojo miesto apylinkėse besitelkiančių sukilėlių.
Statėsi ir plėtėsi
1836 m. baigtas statyti per Ukmergės miesto centrą (dabartines Vytauto g. ir Kauno g.) ėjęs, tiems laikams labai modernus, S. Peterburgo–Varšuvos plentas. Prie plento pastatyta arklių pašto stotis (dabar „Vilkmergės klinika“, Kauno g. 80) buvo viena puošniausių ir didžiausių Kauno gubernijos pirmosios klasės stočių.
1837 m. Ukmergės miestas, po daugybės miestiečių kreipimųsi į įvairias Rusijos valdžios institucijas, buvo išlaisvintas nuo priklausomybės dvarui, miestiečiai vėl tapo savo namų ir sklypų savininkais.
1840 m., po ilgų prašymų, Ukmergės apskrities bajorams pavyko gauti rusų valdžios leidimą įsteigti mieste bajorų mokyklą (nepilna vidurinė, be baigiamosios klasės ir lotynų kalbos dėstymo), joje mokėsi ir turtingų miestiečių bei valstiečių vaikai. Uždaryta 1864 m. dėl aktyvaus moksleivių dalyvavimo 1863 m. sukilime. Šis pastatas niekada nebuvo praradęs pedagoginės paskirties (šiuo metu čia įsikūrusi Ukmergės „Ryto“ specialioji mokykla, Vytauto g. 20).
1862 m. Ukmergės sentikiai nusipirko pastatą, kuriame įsirengė slaptą Švč. Panelės Užtarėjos cerkvę. Vėliau buvo oficialiai įteisinta ir veikia iki šiol (Paupio g.).
1869 m. baigta statyti mūrinė Šv. Trejybės cerkvė (dabartinė Švč. Trejybės bažnyčia, Kauno g. 1) apdegusios ir nugriautos pijorų bažnyčios vietoje. Už surinktas aukas buvo sutvarkyta stačiatikių kapinių teritorija, pastatyta medinė Šv. Prisikėlimo stačiatikių cerkvė (veikianti iki šiol) bei mūrinė tvora.
1873 m. paminėta pirmoji Uk-mergės fotoateljė, priklausė žydui Joseliui Goldui.
Miestą naikino gaisrai
1877 m. birželio 29 d. (liepos 11 d. naujojo kalendoriaus stiliumi; Rusijoje vartotas Julijaus kalendorius nuo Europoje 1582 m. priimto Grigaliaus kalendoriaus XIX a. skyrėsi 12 dienų, XX a. – 13 dienų), dėl nesutvarkyto dūmtraukio kepykloje prie piliakalnio kilo milžiniškas gaisras, sunaikinęs didžiąją dalį miesto. Sudegė daugiau nei 500 namų, žuvo 7 žmonės. Miestas patyrė daugiau nei milijono rublių nuostolį.
Dar kartą liepsnos miestą nusiaubė 1904 m. birželio 3 d. (16 d. naujojo kalendoriaus stiliumi). Didelio gaisro metu sudegė miesto centro dalis tarp dabartinių Gedimino ir Bažnyčios gatvių. Žuvo du gaisrą gesinti padėję Kauno ugniagesiai.
Rinko valdžią, kovojo dėl lietuvybės
1879 m. įvyko pirmieji Ukmergės Miesto Dūmos (savivaldybės) rinkimai pagal naują, pažangesnį rinkimų įstatymą. Miesto Galva (savivaldybės vadovu) išrinktas Vaitkuškio dvaro savininkas grafas Simonas Konstantinas Kosakovskis. Jam vadovaujant Dūmai, 1882–1883 m. pastatytas mūrinis dabartinės miesto savivaldybės pastatas (pirmieji du aukštai, trečiasis pristatytas XX a. 8 deš.) bei buvęs gaisrinės (dabartinis apžvalgos) bokštas miesto parke.
1899–1902 m. vyko vadinamoji „Ukmergės byla“ dėl uždraustos lietuviškos spaudos platinimo. Jauni Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikarai lietuviai K. Šleivys ir V. Opulskis, patys bei padedami Ukmergės miesto mokyklos moksleivių, aktyviai platino lietuvišką spaudą miesto bei aplinkinių kaimų gyventojams. 1902 m. pradžioje nuosprendis paskelbtas 13 asmenų. Daugeliui skirtos palyginti nedidelės bausmės: nuo savaitės iki dviejų mėnesių daboklės. Abu kunigai vikarai dvejiems metams ištremti iš Lietuvos. Bylos aplinkybes lietuviškame atsišaukime aprašęs ir jį mieste išklijavęs atsišaukimo autorius buvo nuteistas dvejiems metams kalėjimo. Du aktyviausi spaudos platintojai moksleiviai pašalinti iš miesto mokyklos be teisės mokytis kitur. „Ukmergės byla“ buvo viena paskutiniųjų prieš lietuviškos spaudos draudimo panaikinimą bei nemažai prie to panaikinimo prisidėjo.
1906 m. lapkričio 19 d. (gruodžio 2 d. naujojo kalendoriaus stiliumi) Ukmergės mieste įvyko pirmasis „Lietuviškas vakaras“ (po 1904 m. lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo „Lietuviški vakarai“ galėjo vykti oficialiai), kurio metu pirmą kartą viešai sugiedota „Tautiška giesmė“. Žiūrovų prašymu giesmė pakartota bent 4 kartus. Nuo tol tokie vakarai vykdavo reguliariai.
1907 m. atidaryta Ukmergės rusiška vyrų gimnazija. Pradžioje buvo miesto centre, vėliau persikėlė į Deltuvos g.
1911 m. pavasarį atidarytas pirmasis Ukmergėje lietuviškas „Survilos knygynas, „Birutos“ pavadinimą turįs“. Metų pabaigoje, spalio mėn., ėmė veikti pirmasis mieste kino teatras „lietuvis p. Estko iš Vilniaus atidarė čią pirmąjį ir vienintelį elektro–teatrą (kinematografą)“.
B. d.
Parengė muziejininkas
Raimondas RAMANAUSKAS
Ukmergės kraštotyros muziejaus nuotr.
Rekomenduojami video
Aktualijos
Žiūrėti kitas naujienas
Aktualijos, Naujausi
Būsima kova dėl Lietuvos pašto
2024/03/18
Komentarų (2)
Aktualijos, Naujausi
Kokią žinią šalies vadovas atvežė Ukmergės žmonėms?
2024/03/17
Komentarų (12)
Aktualijos, Naujausi
Aukcione parduodami istoriniai Ukmergės šaulių namai
2024/03/14
Komentarų (9)
Aktualijos, Naujausi
Vasarį – rekordinis mirčių skaičius
2024/03/14
Komentarų (8)
Aktualijos, Naujausi
Prezidento darbo diena Ukmergėje
2024/03/10
Komentarų (0)
Aktualijos, Naujausi
Nuo kovo 1-osios savivaldybės administracijoje – pokyčiai
2024/03/09
Komentarų (12)
Ukmergėje įrengta pirmoji šalyje pavyzdinė priedanga
2024/03/17
Komentarų (1)
Ragina nukelti „Vėliavnešių“ skulptūrą
2024/03/17
Komentarų (14)
Prezidento ir jo komandos darbo diena Ukmergėje užtruko iki sutemų
2024/03/15
Komentarų (1)
Paukščiai grįžta namo – sparnuotų giesmininkų sutiktuvės
2024/03/14
Komentarų (0)
Tarp didžiausių energijos iš saulės gamintojų – Ukmergės savivaldybė
2024/03/11
Komentarų (2)
Tartasi, kaip sekasi spręsti problemas
2024/03/11
Komentarų (0)
Paminėjo Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną
2024/03/09
Komentarų (0)
Šį sezoną „Bolt“ paspirtukų Ukmergėje nebus
2024/03/08
Komentarų (27)
Rusijoje registruoti automobiliai iki kovo 11 dienos turi išvykti iš Lietuvos
2024/03/08
Komentarų (0)
Žmonės
Žiūrėti kitas naujienas
Naujausi, Žmonės
Pagerbta ilgametė savivaldybės administracijos darbuotoja
2024/03/18
Komentarų (3)
Žmonės
Seimo nariai domėjosi švietimo klausimais
2024/03/15
Komentarų (0)
Naujausi, Žmonės
Gimę vasario 29-ąją: kiek ukmergiškių savo gimtadienius švenčia kas ketverius metus?
2024/03/04
Komentarų (0)
Naujausi, Žmonės
„Man visada rūpėjo, kas ir kaip vyksta savivaldybėje…“
2024/03/03
Komentarų (3)
Žmonės
Apsilankėme senelių namuose
2024/02/18
Komentarų (0)
Naujausi, Žmonės
Naujai išrinkti seniūnaičiai dalyvavo mokymuose
2024/02/18
Komentarų (7)
Ukmergės globos centras turi naują direktorę
2024/03/09
Komentarų (0)
Atsisveikino su ilgamete savivaldybės darbuotoja
2024/03/07
Komentarų (3)
Tikybos mokytoja Ramutė Sakalauskienė: „Vieni mokytojai dirba dėl pinigų, kiti – iš pašaukimo“
2024/03/05
Komentarų (2)
Aplankėme Pelėdnagius
2024/03/01
Komentarų (0)
Pakvietė pavasarį pasitikti su šypsenomis
2024/02/26
Komentarų (0)
Tarp apdovanotųjų – ir Ukmergės rajono ūkininkas
2024/02/22
Komentarų (0)
„Ypatingas ačiū už nesitikėtus įspūdžius…“
2024/02/12
Komentarų (0)
Laisvė savaime neatėjo (4)
2024/02/09
Komentarų (0)
Laisvė savaime neatėjo (3)
2024/02/06
Komentarų (0)
Įvairūs
Žiūrėti kitas naujienas
Įvairūs
Profesionalus apleistų sklypų tvarkymas – kardinalūs pokyčiai neprižiūrimoje teritorijoje, kuriems nereikia nei Jūsų laiko, nei jėgų
2024/03/18
Komentarų (0)
Įvairūs
Kaip išsirinkti tinkamą etikečių spausdintuvą?
2024/03/15
Komentarų (0)
Įvairūs
Stilistas pataria: kaip įkurti vonios kambarį?
2024/03/01
Komentarų (0)
Įvairūs
Unitazus lietuviai perka ir internetu
2024/03/01
Komentarų (0)
Įvairūs
Ar saulės elektrinės atsipirks, jei sumažės elektros kaina?
2024/02/23
Komentarų (0)
Įvairūs
Padangų remonto komplektas: jo vaidmuo žemės ūkio efektyvumo didinimo procese
2024/02/23
Komentarų (1)
Vandens siurblių tipai
2024/03/13
Komentarų (0)
Šiltinimas putų polistirolu – kokie pasirinkimai galimi
2024/03/13
Komentarų (0)
Kokių taisyklių reikia laikytis leidžiant sulą
2024/03/05
Komentarų (0)
Ekskavatorių nuoma: privalumai ir galimybės
2024/03/01
Komentarų (0)
Kada reikia atlikti geologinius tyrimus?
2024/02/28
Komentarų (0)
Saldainių džiaugsmas: dovanokite saldžius dovanų rinkinius
2024/02/26
Komentarų (0)
Internetinė TV: kuo ši televizija išsiskiria?
2024/02/23
Komentarų (0)
Ką reikia žinoti renkantis stovyklą prie jūros?
2024/02/22
Komentarų (0)
Kaip išsirinkti laisvalaikio sukneles internetu
2024/02/20
Komentarų (0)
Kultūra
Žiūrėti kitas naujienas
Kultūra
Regina
2024/03/18
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Tai turime žinoti…
2024/03/17
Komentarų (0)
Kultūra
Apžvelkite Ukmergės senamiestį užkopę į senąjį gaisrinės bokštą
2024/02/26
Komentarų (0)
Aktualijos, Kultūra, Naujausi
Vasario 16-ąją Ukmergėje – renginių gausa
2024/02/22
Komentarų (0)
Kultūra
Šventupės dvare suspindo šiaudiniai sodai
2024/02/12
Komentarų (0)
Kultūra
Po tamsos – šviesa
2024/02/12
Komentarų (0)
„Pavasario psalmėmis“ startavo perkusinės muzikos festivalis
2024/03/15
Komentarų (0)
Puodelių iš viso pasaulio paroda
2024/03/11
Komentarų (0)
Renginyje bus pristatyti žydų gelbėtojai
2024/03/08
Komentarų (0)
Vyks ukrainiečių padėkos koncertas
2024/02/18
Komentarų (0)
Žydų kultūros atspindžiai Vilniaus galerijoje ŠOFAR
2024/02/18
Komentarų (1)
2024/02/14
Komentarų (0)
Ukmergės rajono tautodailės paroda
2024/02/12
Komentarų (0)
Baltai žiemos tylai
2024/02/07
Komentarų (0)
Grupė „Džentelmenai“ paruošė staigmeną visoms Ukmergės moterims ir merginoms
2024/02/05
Komentarų (0)