Kultūra

Apie akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtoją Akvilę Kavaliauskaitę ir jos kūrinį „Kūnai“

Gegužės 7-ąją buvo pažymima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ta proga pristatome akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtoją kraštietę Akvilę Kavaliauskaitę ir jos kūrinį „Kūnai“; literatūrologas Vainius Bakas kviečia paskaityti esė apie kalbą ir lietuvybę.

 

Šešioliktą kartą paskelbtos akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtoja tapo ir ukmergiškė Akvilė Kavaliauskaitė. Jos novelių knyga „Kūnai“ (BALTO leidybos namai) laimėjo suaugusiųjų kategorijoje.

Supažindiname su autore, jos mintimis apie knygos idėją, kritikų ir skaitytojų vertinimais.

 

Akvilė Kavaliauskaitė – laisvai samdoma kūrybininkė, žurnalistė, režisierė, televizijos laidų redaktorė, scenarijų autorė, rašymo seminarų mokytoja.

Ji gimė 1988 m. vasario 14 d. Ukmergėje, mokėsi Jono Basanavičiaus gimnazijoje. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Baigusi studijas, kurį laiką gyveno Ispanijoje, dainavo baruose ir viešbučiuose. Studijuodama dirbo žurnale „Panelė“, dabar LRT laidos „Emigrantai“ viena iš kūrėjų. Rašo tekstus, esė, keliauja.

2015 m. išleido knygą „Du gyvenimai per vieną vasarą“, kuri, vos atsidūrusi knygynuose, pateko į perkamiausių knygų dešimtukus.

Novelių knyga „Kūnai“ sulaukė ne vieno įvertinimo: informacinio portalo 15 min. skaitytojai ją išrinko geriausia praėjusių metų lietuvių autoriaus grožine knyga; ji pateko į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto renkamą kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką; pora novelių išverstos į anglų kalbą, knyga pasirinkta atstovauti Lietuvai slovėnų rengiamoje kultūrinėje platformoje…

Autorė, kritikai, skaitytojai apie knygą

A. Kavaliauskaitė:

„Pirmąjį šios knygos tekstą parašiau po netikėtos pažinties su kvėpavimo mokytoja. „Kuo tu stebiesi? Niekas dabar nebemoka normaliai kvėpuoti“, – pasakė ji man. Iš tiesų metų metus save tobulinęs žmogus pamiršo, kas įgimta: nebeužmiega be vaistų, nesugeba išbūti tyloje, savo kūną vertina ne kaip gyvybei būtiną elementą, o kaip reprezentacijai skirtą plakatą. Apie tai galvodama sukūriau dvylika novelių. Kai kurias įkvėpė tikri žmonės ir įvykiai“.

„Pavadinimas „Kūnai“ atspindi esminę knygos idėją – visose 12 novelių bandžiau surasti jausmus, kuriuos kiekvienas esame jautę, tačiau dar nesuradome žodžių jiems apibūdinti. Kūnai – vieta, kur tie visi jausmai kunkuliuoja. Daug be kūno negalime daryti, tačiau dažniausiai jį įsivaizduojame kaip reprezentacinį dalyką – mūsų kūnas yra tai, kaip atrodome, deja, vis rečiau kalbame apie tai, kad kūnas yra tai, kaip jaučiamės jame, ar jis atlieka tas funkcijas, kurioms yra skirtas.“

„Novelių žanras man labai patinka ir, manau, tinka mūsų laikmečiui – perskaitai vieną novelę ir esi kažką užbaigęs. Turbūt kiekvieno namuose dulka knygos, kurias pradėjome, tačiau dar nebaigėme skaityti, o jau pamiršome, kas nutiko pradžioje.

Noveles gali greitai perskaityti. O ir rašydama ganėtinai greitai galėjau pamatyti tam tikrą rezultatą. Tiesa, kai pasakiau, kad noriu išleisti apsakymų rinktinę, man daug kas sakė, kad tai yra nesąmonė, nes apsakymų niekas nebeskaito ir mano idėją vadino rinkodaros savižudybe. Iš tiesų mažiausiai galvojau, kaip iš tos knygos uždirbti, tiesiog norėjau išleisti kūrinį, kurį jaučiu ir kurį galėčiau nejausdama gėdos duoti skaityti draugui.“

Tarsi kirčiai, trumpi ir ryškūs A. Kavaliauskaitės tekstai apie meilės pastangas, prasmės ilgesį, apie kūnus, apie mus, tokius gyvuliškai vienišus šiame svetimėjančiame šaltyje. Akvilė bando gintis nuo rutinos ir pilkumos, o svarbiausi rašytojos ginklai – ironija ir negailestingas juokas. (Alvydas Šlepikas, rašytojas)

A. Kavaliauskaitė rašo apie pasaulį, kurį mums sukūrė daug informacijos, mažai sienų, socialiniai tinklai ir patogūs skrydžiai. Šis pasaulis greitas, neprieraišus, tačiau labai patogus ir niekoasmeniškas. Rašytojos herojai jame išbando seną žmonijos įprotį jausti. (Rytis Zemkauskas, publicistas, VDU docentas)

Novelėse atsiskleidžia plati kūno, kūniškumo panorama, iš detalių, simbolių, įvaizdžių susidėliojantis intriguojantis ir įdomus koliažas. Akvilės tekstuose analizuojami žmonių prasilenkimai santykiuose, amžinai kaustanti vienatvė, pasitelkiamas ironiškas ir žaidybiškas žvilgsnis į meno ir autentiškos kūrybos ištakas ir plėtotę, susitelkiama į vieno gyvenimo vertę, prisiliečiama prie pamatinių savastį ir žmogaus tapatybę formuojančių dedamųjų. (Lina Buividavičiūtė, literatūros kritikė)

Skaitytojų komentarai:

„Skaitydamas ilgai ieškojau kokio nors silpno teksto, tokio, už kurio galėčiau užsikabinti ir prikibti ir kai tik jau džiaugdavausi radęs tokią novelę, beregint ji mane „apgaudavo“ ir tapdavo dar vienu geru kūriniu. Nusivyliau nebent tuo, kad neaptikau, prie ko galėčiau prikibti. Vientisas taupus ir novelei šiaip būdingas stilius, aktualumas, šiuolaikinio gyvenimo problemos, o esminė novelių siejamoji grandis yra žmonių kūnai.“

„A. Kavaliauskaitės sakiniai puikūs patys savaime. Jos sakiniai neprisidenginėja literatūrinėmis priemonėmis, o yra tokie, kokie yra. Nei pridėsi, nei atimsi. Kitaip sakant, A. Kavaliauskaitės estetika paremta ne retorinėmis gudrybėmis, o racionaliu paties pasakojimo plėtojimu: „Iš stalčiaus verandoje išsitraukiu pundą raktų. Kuris nuo garažo – pirštai patys prisimena“ (p. 124). Autorei nereikia ieškoti triuškinančios metaforos <…>, kad būtų proziškai įtaigu, kad mintis nutviekstų: „Mergina į kambarį grįžta labai garsiai tylėdama. Taip garsiai tyli supykusios moterys, kai iš burnų neišleidžia nė žodžio, bet už jas kalba žingsniai ir namų apyvokos daiktai“ (p. 105). A. Kavaliauskaitės tekstai yra stebėtinai pragmatiški…“

Ištrauka iš knygos

Mes gerai žinome pagrindinius jausmus. Atskiriame, kada tai liūdesys, kada pyktis, kada puikybė ar pavydas. Bet jausmai turi daug atspalvių. Vienokį džiaugsmą jauti įsimylėjusi, kitokį – pasveikusi nuo vėžio. Supranti? Pagrindiniai jausmai – tai banalu. Nebanalūs jų atspalviai, nes jų tiek daug, kad neįmanoma suskaičiuoti, niekada neįvardinsime visų, ne tik neįvardinsime, bet ir nepajusim. (Novelė „Kūnai“)

Paruošė Dalia Ivaškevičienė,

rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus vyr. specialistė, projekto „Lietuvių kalbos dienų sostinė „Kalba ir žmogus. Ukmergės kraštas“ vadovė

Palikite komentarą apie straipsnį

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas