Atviri intelektualūs vakarai

Vidmantas KRIKŠTAPONIS

Ukmergės švietimo tarnybos metodininkas, moderatorius 

 

Karantinas visuomenę suskaidė į mažas šeimynines grupes, atitolindamas vienus nuo kitų. Gyvenant atskiruose burbuluose pasijaučia, kad niekas kitas nėra reikalingas taip, kaip Žmogus. Asmuo, iš kurio galėtumei „pasisemti“, su kuriuo galėtumei dalintis ir augti. O kodėl gi kiti mums tokie reikšmingi? Kodėl žmonės buriasi į skirtingas grupes pagal pomėgius, pagal politines pažiūras, pagal vertybes?.. Būtent tie „kiti“, esantys grupėje, mums padeda patenkinti svarbius psichologinius poreikius, palaikyti gerą savijautą bei gyvenimo kokybę. Jie suteikia tai, ko mums reikia labiausiai – bendravimo. Bendraudami geriau pažįstame supantį pasaulį, kitus žmones, patys save. Bendraudami keičiamės informacija apie įvairiausius dalykus – pradedant pasaulinėmis problemomis ir baigiant savo mintimis ir jausmais. Girdėdami turime galimybę kito žmogaus vidinį pasaulį palyginti su savuoju ir jį geriau suprasti. Tik giliau pažindami save galime priimti teisingesnius sprendimus ir tobulėti.

Susibūrę į bendraminčių grupę, mes norėjome patenkinti bendrystės su kitais poreikį, savirealizacijos poreikį ir pagaliau kokybiško laisvalaikio poreikį. Taip ir gimė „Atviri intelektualiniai vakarai“. Norėjosi, kad jie turėtų savo spalvas, tad buvo nutarta kviestis skirtingų sričių iškilius žmones, susijusius su mūsų kraštu. Norėjosi, kad jie šviestų iš vidaus gerumo, kultūros ir žinių šviesa. Trečiadieniais savanoriškai su mumis bendravo profesorius, gydytojas Vytautas Kasiulevičius, muzikė, LATGA prezidentė Raminta Naujanytė-Bjelle, edukologas, profesorius Saulius Nefas, brolis pranciškonas, kunigas Evaldas Darulis, terminologas, ilgametis teisės kalbos ekspertas docentas Antanas Smetona bei menininkas, fotografas Arūnas Kulikauskas.

Kitoje monitorių pusėje susirinkdavo dešimtys mūsų ir klausydavosi bei klausdavo pranešėjų. Domino viskas: ateitis dėl COVID-o ir vakcinos, ar sugrįžtų į savo gimtą rajoną dirbti muzikos mokytoja Raminta, ką veikia Kazachstane tarptautinis ekspertas, koks yra brolio pranciškono vienuolio ir kunigo kelias, kokia dabartinė lietuvių kalbos kasdienybė ir jos vertybinės įžvalgos, kaip galima išgyvenant, patiriant menininko kasdienybę, atskleisti jo kūrybą ir koks buvo Jonas Mekas? Šių susitikimų metu buvo atsakyta į daugybę klausimų.

Ar mums pasisekė? Ieškojome bendrystės – mes ją radome, norėjome praplėsti savo pažinimo ribas – pavyko. O visa kita priklauso nuo pačių klausytojų, kiek jiems pavyko iš šių vakarų pasiimti tai, ko norėjo. Tikimės, kad ateityje galėsime sugrįžti prie tokių susibūrimų ir toliau kartu augti, o jeigu pasiseks – tai ir ranką vienas kitam paduoti.

Mus remia: