Netradicinės nuotolinės pamokos dalyviai. AUTORĖS nuotr.

Kultūra

Mūsų miesteliai kraštiečių kūryboje

Vilma RAČKAUSKIENĖ

Lietuvių kalbos mokytoja

 

Saulėtekių kraštas, gimtoji  šilainė,

Šešėliai nutįsta vakarėn šalin.

Žaliuos pabarėliuos sodybos lyg kerpės

(…)Augina ramybę ant samanų stogo…

                                                            V. Kaziūnas

Siesikų ir Taujėnų gimnazijose vyko netradicinės nuotolinės pamokos vyresniųjų klasių mokiniams „Siesikai ir Taujėnai kraštiečių kūryboje“, Lietuvių kalbos dienų sostinės tema – „Kalba ir žmonės. Ukmergės kraštas“.

Tiek Siesikai, tiek Taujėnai garsėja savo dvarais, tačiau mažai kas žino kraštiečių poetų bei rašytojų vardus. Šių netradicinių pamokų tikslas ir buvo supažindinti gimnazistus su žmonėmis, kurių kūryboje skamba Siesikų ir Taujėnų vardai.

Su mokiniais skaitėme ištraukas iš Apolonijos Grigonytės, Marijos Kučinskienės, Onos Kazlauskienės, susijusių su Siesikų kraštu, kūrybos bei Virgilijaus Kaziūno, Kęstučio Navako, Rolando Janicko kūrinius, skirtus Taujėnų kraštui. Gimnazistai dek-lamavo Aukštaitijos partizanų eiles, kuriose minimas partizanų vadas Šarūnas-Juozas Survila, vadovavęs partizanų būriui, kovojusiam Siesikų ir Taujėnų apylinkėse.

A. Grigonytė (1938–2014), mokytoja, dirbusi Žeimiuose, savo eilėse aprašė ir Siesikų krašto grožį. Eilėraščiai buvo neatsiejama jos gyvenimo dalis. M. Kučinskienė (1933-1991), pedagogė ir poetė, savo gražiausias eiles skyrė nuoširdiems ir jautriems Siesikų krašto žmonėms.

Siesikiečių O. Kazlauskienės ir mokytojos Elenos Kuliešienės prisiminimų nuotrupos nukėlė į tuos laikus, kai 1930 m. Siesikuose lankėsi Prezidentas Antanas Smetona. Dar ir dabar prie Laisvės paminklo, kuris buvo pastatytas 1928 m. Nepriklausomybės dešimtmečio proga, ir atstatytas 1989 m., žaliuoja ąžuolas, pasodintas Prezidento garbei.

Siesikų kraštą garsina ir šių dienų menininkai: fotografas, poetas, visuomenininkas Albinas Kuliešis, kuriam 2015 m. paskirta Juozo Keliuočio literatūrinė premija, poetas Romas Raila, 2009 m. pelnęs literatūrinę Vlado Šlaito premiją už poezijos knygą „Grafo manija”.

Taujėniškiai labai didžiuojasi turėdami poetą V. Kaziūną (1937-1977), mokytojavusį Taujėnuose, ir šviesios atminties poetą, vertėją, eseistą, literatūros kritiką K. Navaką (1964-2020). Žinoma, negalima nepaminėti Ukmergės rajono savivaldybės mero R. Janicko bei Reginos Kaziūnaitės, 21 laidos abiturientės, kurie taip pat savo eilėmis „grįžta“ į gimtuosius Taujėnus.

Renginių pabaigoje kraštiečių kūrybą pristatę Siesikų gimnazijos II gimnazinės klasės gimnazistai bei Taujėnų gimnazijos sceninės raiškos būrelio nariai palinkėjo savo draugams tapti žmonėmis, garsinančiais gimtąjį kraštą.

 

TAUJĖNAI

 Regina KAZIŪNAITĖ

 Mano Taujėnai –

Su bažnyčia

Kaip gulbe balta,

Su gyvu šventuoju

Monsinjoru Voveriu,

Kurį lėmė lemtis sutikt…

Su mokykla,

Mus išmokiusia

Dirbt ir mylėti,

Bet kokioj sumaišty

Žmogum likt…

 

Čia Taujėnai.

Mano Taujėnai –

Dvaro rūmai

Taurią praeitį mena

Ir nuostabūs

Čia žmonės gyvena!

Čia mus laimino,

Glaudė Mama,

Čia brangiausių kapai.

Čia pati šilčiausia šiluma,

Patys skaniausi kvapai…

 

Čia Taujėnai.

Mano Taujėnai –

Su Barnėno gailiais,

Samanom Kelmuono,

Su Zapasnos pelkėm

Ir gimtinės kluonu…

Su Bogynės beržynu,

Baravykais Klimautiškio,

Su Kapšinsko eglynu,

Juzuko aikšte užaugusia,

Plačiom Šilupio pievom,

Prie sodybų žydinčiom ievom…

 

Šičia mano Taujėnai.

Šičia mano širdis pasiliko.

Šičia mano širdis gyvena.

Ji basa.

Supintom kasytėm.

Ji nė kiek nepaseno…

 

 SIESIKAI

 Apolonija GRIGONYTĖ

 Nugrimzdus praeitis –

Siesikų pilis.

Bet žirgai minčių lengvučių

Neša prie pilies Jaunučio…

Ir banga bangelę varo

Link Daugėlos dvaro,

Siesikų pasupus ežere…

Vėjas žalias pučia

Ir balsai gegučių

Siesikų miške…

Kur gražiau, nei čia?

Oi gegute, tu raiboji,

Ko kukuoti nenustoji?

Sukilimą miškas mena

Kunigą Mackevičių Antaną…

 

Ir Siesickių skambina bažnyčia…

Končių, Pliaterių koplyčia,

Kur Daugėlas priglaudė, tyli,

Užtvaro ramybės vidury…

Šnara Armonos upelis,

Klega Siesikų miestelis,

Istorijos sūpuotas vyges,

Į gyvenimą šaknim įsmigęs.

 

Nežinomo partizano eilėraštis

(Sutrumpintas)

 

Mylimas broliuk, Šarūne,

Narsus vadas Tu.

Žuvai už laisvę Tėvynės

Su sekmadienio naktim kartu

 

Nors guldei priešus kelius,

Sužeistas nelaimingas likai,

Iššaudei šovinius visus

Ir gyvybę čia savo palikai.

(…)

Penktadienio oras buvo baisus,

Ėjo sesutė sniegu užpustytu keliu,

Prisiminė jų likimus žiaurius –

Ašaros rieda jos veidu.

 

Priėjus Siesikų miškelį,

Aplinkui nieko nematyt.

Tik baisi vėtra ir užpustytas kelias,

Iš skausmo tik plaka širdis.

 

Neverk, neliūdėk, brangi seserėle,

Užauginus narsius sūnus,

Jie ginti išėjo Tėviškėlės,

Palikdami gimtus namus.

Palikite komentarą apie straipsnį

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas