Iš dešinės – renginio sumanytoja A. Ališauskienė ir viena organizarorių Lina Monkevičienė su kitais koncerto dalyviais.

„Etninė kultūra - mūsų gyvenimo vertybės“, Aktualijos, Kultūra

Kultūros centro skyriuose verda aktyvus gyvenimas

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Rugsėjį naują sezoną pradeda Kultūros centro kolektyvai. Šiemet prieš prasidedant meno kolektyvų repeticijoms Liaušių kultūros namuose pirmą kartą surengtas ypatingas koncertas „Tik Jums“. Jame savo talentus parodė – dainavo, grojo, vaidino, skaitė eiles ir darbų parodą dovanojo – Kultūros centro skyrių renginių organizatoriai ir meno vadovai.

„Džiaugiamės Žemaitkiemio skyriaus meno vadovės Alės Ališauskienės idėja sujungti į visumą skirtingų talentų turinčius kultūros darbuotojus. Manome, kad renginys pavyko, ir turime viltį, jog jis turės tąsą. Kitąmet toks prisistatymas greičiausiai galės vykti kituose kultūros namuose“, – sakė Kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė.

Rajone veikia 16 skyrių

Kultūros centras rajone iš viso turi šešiolika skyrių. Juose dirba ne viena dešimtis kūrybingų, iniciatyvių, didelę patirtį sukaupusių, savo darbui atsidavusių žmonių. Jie organizuoja mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių veiklą, rengia valstybinių švenčių, atmintinų dienų, kalendorinių švenčių paminėjimus, pramoginius, edukacinius ir kitus renginius, rūpinasi vaikų ir jaunimo užimtumu, meniniu ugdymu, teikia vietos bendruomenei svarbias kultūrines paslaugas, įgyvendina ilgalaikes kultūros programas ir projektus, reprezentuoja Ukmergės kultūrą regione ir šalyje.

Galima sakyti, kad beveik visuose skyriuose verda intensyvus kultūrinis gyvenimas. Tuo labiau kad kai kuriose kaimo vietovėse, uždarius mokyklą, kultūros namai liko svarbiausiu ir vieninteliu vietos gyventojus į renginius bei kolektyvus suburiančia įstaiga.

„Pastebime, kad kaimo žmonės pasiilgę bendravimo, nori išeiti iš namų, dalyvauti saviveiklos kolektyvuose. Renginių organizatoriams ir meno vadovams, kad užsidirbtų sau duoną, jau nereikia vaikščioti po kiemus ir prašyti ateiti į kultūros namus ir dalyvauti jų veikloje“, – pripažino Kultūros centro direktorė.

Tačiau pavasarį, kai dėl COVID-19 infekcijos buvo paskelbtas karantinas, visi masiniai renginiai ir susibūrimai staiga buvo atšaukti. Šį laikotarpį ypač sunkiai išgyveno kultūros darbuotojai. Jie, kaip ir dirbantieji daugelyje kitų sričių, buvo priversti užsidaryti tarp keturių sienų.

Parodė, ne kaip vadovauja, o ką sugeba

Karantino metu kūrybingi bei iniciatyvūs renginių organizatoriai, meno vadovai, negalėdami susitikti ir dirbti su savo kolektyvais, jų nepamiršo.

„Būtent per karantiną A. Ališauskienei ir gimė mintis suorganizuoti kaimo kultūros namuose dirbančių renginių organizatorių ir meno vadovų bendrą koncertą. Juk daugelis jų turi įvairių talentų ir yra puikūs atlikėjai. Mes tą idėją palaikėme ir rugpjūčio pabaigoje Liaušiuose įvyko šiltas ir nuoširdus koncertas. Jo dalyviai šįkart parodė, ne kaip vadovauja skyriams ar kolektyvams, o pristatė, ką patys sugeba“, – kalbėjo R. Graužinienė.

Direktorei jos pavaduotoja Sigita Rimydienė antrino, jog koncerte dalyvavo daugumos skyrių darbuotojai. Dėl anksčiau suplanuotų renginių bei kitų svarbių priežasčių tądien negalėjo atvykti Deltuvos, Siesikų, Taujėnų ir Vidiškių atstovai.

Pasak pašnekovių, klausantis kultūros darbuotojų pasirodymo, maloniai nudžiugino jų pasirinktų kūrinių įvairovė, jau nekalbant apie daugumos atlikėjų profesionalumą, išskirtinumą.

„Drįsčiau manyti, kad toks koncertas pamalonintų ir išrankesnių Kultūros centro lankytojų širdis. Jau nekalbant apie suteiktą galimybę iš arčiau susipažinti su kaimuose esančių kultūros namų veikla. Juk neretai miesto žmonės, nuvykę į kažkurioje kaimo vietovėje organizuotą renginį, būna labai nustebę. Mat vis dar gaji nuomonė, kad mūsų kaimai merdi. O juk tai netiesa!“ – sakė Kultūros centro direktorė.

Vis tik svarbiausia – savo srities specialistai

Niekam ne paslaptis, kad kultūriniai renginiai visoje Lietuvoje jau nesutraukia pilnų salių. Sumažėjus lankytojų, neretai koncertai, šventės perkeliamos į mažesnes erdves ir jose sėkmingai vyksta. Pasak pašnekovių, ir mūsų rajone jau yra tokių pavyzdžių.

Pokalbio metu R. Graužinienė ir S. Rimydienė ne kartą pažymėjo, jog Kultūros centro skyrių veik-los sėkmė labiausiai priklauso nuo čia dirbančių žmonių. Kaip vieną iš tokių pavyzdžių jos paminėjo Liaušių kultūros namus. Kai juose susiformavo iniciatyvių darbuotojų kolektyvas, netrukus buvo suburti net keli nauji kolektyvai – vokalinis moterų ansamblis, vaikų ir jaunimo dainų studija, suaugusiųjų mėgėjų teatro studija „Po liepomis“. Vasarą vaikams buvo organizuota net stovykla. Paklausyti ir pažiūrėti vietos kolektyvų pasirodymo susirenka pilna salė. Būtent taip pamažu užsiauginami žiūrovai. Negana to, Liaušių saviveiklininkai su savo programa jau rengia išvykas ir į kitas vietoves.

„Puikiai suprantame, kad didžiausia kultūros namų vertybė – baigę mokslus ir turintys patirties specialistai. Todėl nuolat neapleidžia nerimas – kas laukia įstaigos, jei kuris nors iš jų pasitrauks. Kas ateis į ilgamečių vadovų vietą…“ – neslėpė Kultūros centro direktorė.

Rasti pamainą nėra lengva

Neseniai į užtarnautą poilsį išėjo Vidiškių kultūros namuose daugiau nei trisdešimt metų dirbusi, folkloro kolektyvui „Ulyčia“ vadovavusi Stasė Navickienė. Kultūros centro administracija baiminosi, ar pavyks rasti jai pamainą? Ar neiširs puikus kolektyvas, daugkartinis Dainų švenčių dalyvis?

„Šiandien jau galime pasidžiaugti, jog likusi tuščia meno vadovo vieta tuščia buvo neilgai. Į kultūros namus priimtas dirbti jaunas vietinis vaikinukas. Su jo atėjimu tikimės ir permainų. Galbūt pavyks glaudžiau bendradarbiauti su mokykla…“ – mintimis dalijosi R. Graužinienė.

Pasak S. Rimydienės, ilgokai buvo ieškoma naujų darbuotojų Želvoje. Dabar jie dirba ir jau matomi teigiami pokyčiai.

Kalbėdama apie specialistus Kultūros centro direktorė pažymėjo, jog rasti naujų darbuotojų sunku dėl jiems mokamų mažų atlyginimų: „Dirbdamas tik meno vadovu ar renginių organizatoriumi žmogus sunkiai išgyvena. Todėl jam reikia turėti papildomą užsiėmimą. Neretai specialistai dirba mokytojais, susiranda kitų veiklų. Kūrybingiems ir norintiems dirbti, savo darbą mylintiems žmonėms tai netrukdo – jiems užtenka jėgų vadovauti kolektyvams, gerai atlikti kitas tiesiogines pareigas.“

Išlaiko aukštą lygį

Rajone daug saviveiklos kolektyvų, kurie yra pasiekę gana aukštą lygį ir jį išlaiko. Vienas profesionaliausių – Taujėnų mėgėjų teatras „Bičiuliai“. Nemaža dalimi jo sėkmę lemia tai, kad taujėniškiai yra subūrę nemažai puikių aktorių, nuolat atnaujina repertuarą. „Bičiuliai“ dalyvauja respublikinėse Dainų šventėse, festivaliuose, kviečiami vaidinti į kitus rajonus. Be to, šio kolektyvo nariai mielai dalyvauja Kultūros centre statomuose naujametiniuose spektakliuose.

Taip pat klausytojų mėgiami ir laukiami – Siesikų kaimo kapela „Vieversa“, Šventupės romansinių dainų kolektyvas „Šventarečius“, Veprių instrumentinis ansamblis „Intermezzo“, Želvos armonininkų ansamblis, Deltuvos liaudiškos muzikos kapela „Magaryčios“, Varinės vokalinis instrumentinis ansamblis „Šilojas“…

Pasak R. Graužinienės, šį sąrašą galima būtų tęsti: „Rajone yra ir 20–30 metų gyvuojančių, ir palyginti neseniai suburtų, bet jau spėjusių pelnyti gerus vertinimus kolektyvų. Mūsų darbe stabilumas yra didelė vertybė, tačiau gyvenimas nestovi vietoje. Smagu, kad kultūros namuose dirbantys žmonės ieško naujovių ir jas sėkmingai įgyvendina.

Bendradarbiauja su biblioteka, bendruomene, mokykla

„Dar mename laikus, kai į kurios nors valstybinės šventės minėjimą vietos gyventojus kvietė ir biblioteka, ir kultūros namai, o kartais – dar ir bendruomenė. Dabar to nėra. Stengiamės suvienyti jėgas ir kartu organizuoti vieną renginį…“ – apie kultūros darbuotojams tekusius iššūkius kalbėjo R. Graužinienė.

Ji taip pat paminėjo, kad kultūros namai visada stengiasi bendradarbiauti ir su kaimuose išlikusiomis mokyklomis, mokinius ir mokytojus kviečia įsijungti į kolektyvus, dalyvauti renginiuose, taip padėti spręsti aktualią vaikų užimtumo problemą.

„Jau nemažai metų Krikštėnuose, Želvoje, Šešuoliuose gyvuoja tradicija bendradarbiauti ir su vietos tikinčiųjų bendruomene, kartu organizuoti renginius“, – pastebėjo S. Rimydienė.

Turi ką parodyti

„Kiekvienam Kultūros centro skyriui buvome pasiūlę prisiminti ir puoselėti kažkokį tradicinį šio krašto amatą. Dabar šis procesas jau gerokai įsibėgėjo. Lankytojams galime pasiūlyti pačių įvairiausių edukacinių programų“, – pasakojo direktorė.

Pasak S. Rimydienės, bene didžiausią patirtį čia yra sukaupusios Krikštėnų kultūros namų darbuotojos, kurios yra paruošusios edukaciją „Lino kelias“. Viskas prasidėjo 2003 metais, kai Krikštėnų vienuolės padovanojo rankines audimo stakleles ir išmokta jomis austi. Su šia edukacija aplankytos beveik visos Ukmergės mokyklos, sulaukta svečių iš kitų miestų. Edukatorės dalyvavo įvairiose respublikinėse šventėse, festivaliuose, parodose, šį amatą pristatė užsienyje.

Deltuvos kultūros namai įgyvendina edukaciją „Bitute pilkoji“. Tai senųjų bitininkystės tradicijų, bičių gyvenimo, produktų, jų naudos ir pritaikymo mokomieji užsiėmimai. Taip pat edukacinė veikla vyksta Vepriuose, Siesikuose, kituose kultūros namuose.

AUTORĖS nuotraukos

R. Graužinienė (dešinėje) ir S. Rimydienė pažymėjo, jog Kultūros centro skyrių veiklos sėkmė labiausiai priklauso nuo čia dirbančių žmonių.

Vieno iš profesionaliausių rajone kolektyvų – Veprių instrumentinio ansamblio „Intermezzo“ vadovas Edvardas Ratautas.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas