Kultūra

Naujas almanacho „Eskizai“ numeris

Genovaitė KAZIELIENĖ

Praėjusią savaitę Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ leidėjai iš spaustuvės parsivežė dar dažais kvepiantį 28 numerį – 2020/1. Jo bendra apimtis – 208 puslapiai.

 

Deltuvos žemės jubiliejui

Deltuvos žemė pernai minėjo 800 metų sukaktį, tad labai daug žurnale spausdinamų publikacijų yra skirta būtent šiam jubiliejui.

Kaip ir pastaruosius kelerius metus, žurnale tradiciškai yra trys skyriai: „Ištakos“, „Įžvalgos“ ir „Raiška“.

Skyrius „Ištakos“ prasideda išsamia Gintauto Zabielos ir Tomo Baranausko publikacija „Deltuvos žemė“, kurioje pasakojama apie tai, kada, kokiuose rašytiniuose šaltiniuose pradėta minėti Deltuvos žemė, jos ribas, pavadinimo atsiradimą ir reikšmę. Šią temą toliau tęsia du „Eskizų“ redaktoriaus Vytauto Česnaičio straipsniai „1468 metų popiežiaus Pauliaus II dovana Deltuvos parapijai“ ir „1476 metų Kęsgailaičių įsipareigojimai Deltuvai“, publikacijos „1784 metų Deltuvos parapijos topografinis aprašymas“, „1784 metų Deltuvos parapijos vizitacijos aktas“.

Skyriuje „Įžvalgos“ taip pat yra keli straipsniai, susiję su šia vietove.

Zigmo Zinkevičiaus straipsnyje „Ukmergės ir Deltuvos pavadinimų kilmė“ analizuojama, kaip tie vietovardžiai atsirado, kaip laikui bėgant jie kito. Šios publikacijos šaltinis – Z. Zinkevičiaus laiškas V. Česnaičiui 2010 metais.

Alfas Pakėnas prisimena Anapilin iškeliavusį Boleslovą Miškinį – kaip autorius apibūdina „buvusią, dabar jau primirštą Deltuvos legendą“. B Miškinis – buvęs pasipriešinimo kovų dalyvis, rezistentas, 15 metų kalėjęs Mordovijos lageriuose.

Sigita Astikienė straipsnyje „Deltuvos apylinkės bibliotekos sovietmečio spaudoje ir prisiminimuose“ nušviečia bibliotekų darbo ypatumus okupacijos laikotarpiu – šios srities darbuotojams priskiriamas ideologines funkcijas, įstaigų materialinę padėtį, pateikiama ir tuomet dirbusių bibliotekininkių prisiminimų.

Šia tema rašo ir Vilius Radzevičius straipsnyje „Apie darbą Ukmergės rajoninėje bibliotekoje“.

Prisimenamas iškilusis kraštietis

Kelios publikacijos skirtos ir kraštiečio prezidento Antano Smetonos prisiminimui. V. Česnaitis straipsnyje „Prezidento Antano Smetonos keliais“ pasakoja apie išvykas į tas vietas, kur lankėsi iškilusis mūsų kraštietis, sutiktus žmones, dalijasi patirtais įspūdžiais.

1927 metais Lietuva įsigijo karo laivą, kuris buvo pavadintas A. Smetonos vardu. Sovietams okupavus Lietuvą, laivas buvo užgrobtas, o 1945 metais nuskandintas Suomijos įlankoje. Akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Vladas Žulkus pasakoja, kaip vyko šio laivo paieškos – apie ekspedicijas, jų rezultatus.

V. Česnaitis dalijasi ukmergiškio Algimanto Žižio prisiminimais apie tėvą, tarnavusį laive „Prezidentas Antanas Smetona“. Rašinį papildo istorinės A. Žižio šeimos archyvo nuotraukos.

Ukmergiškių gyvenimo istorijos

Almanache skaitytojai ras publikacijų, kuriose atskleidžiami tarpukario Lietuvoje, okupacijos metu gyvenusių, dabartinių ukmergiškių likimai. Tai – V. Česnaičio „Lietuvos savanorio Petro Žliobos ir jo šeimos gyvenimo vingiais“, „Tamošiūnų ir Siesikų paminklo istorijai“, „Albertas Gurskas – briaunuotu gyvenimo siekio keliu“, Skirmantės Ramoškaitės interviu su A. Gursku „Esu įsitikinęs – žmonėms trūksta nuoširdesnio bendravimo“, Vlado Vaitkevičiaus „Šviesomėgis medžio stebukladarys Leonas Strioga“, taip pat straipsnyje „Amerikietis Sibire. Dr. Mykolo Devenio liudijimas“.

Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis kraštietis Jonas Šarka rašinyje „Ir aš prisimenu Ukmergę“ nukeliauja į pirmuosius sovietinės okupacijos metus. Jis pasakoja apie tėvą, visą nepriklausomybės laikotarpį buvusį Veprių valsčiaus viršaičiu, 1944-aisiais su šeima pasitraukusį į Vakarus, taip pat atskleidžia kaimyno dvarininko Juozo Purtiko gyvenimo istoriją, kuris su žmona ir dviem sūnumis buvo ištremtas į Sibirą.

Apie krašto praeitį

Leidinyje pateikiama ir istorinės medžiagos. Ukmergės krašto praeitis atsispindi rašiniuose „Iš senųjų Ukmergės pilies teismo aktų knygų“, Egidijaus Ūkso „Kražių grafystė ir jos valdytojai“, Justino Račo „Ukmergės pilies paieškose“.

Spausdinama kūryba

Skyriuje „Raiška“ spausdinama rašytojų, poetų kūryba. Tai – Vytauto Jancikevičiaus apsakymas „Klebono akiniai“, 2019 metų literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureatės Jurgitos Jasponytės eilėraščiai „Išgyvenk kūryboje“, Vainiaus Bako „Taip tyliai kalbu“, Vaivos Kuodytės „Tu išmesi mane“, A. Pakėno „Iš senų sąsiuvinių“, Justinos Razumaitės „Verkia V(W)angas“, Nijolės Kerušauskienės „Realybės miražai“, Irenos Aršauskienės „Ateik iš veidrodžio“, Leonoros Jankeliūnienės „Spalvoti vėjai“, Vinco Lukšos „Langų atvirukai“. Pastarasis autorius recenzija „O aš į šviesią nežinią einu“ atsisveikina su praėjusiais metais į Amžinybę iškeliavusiu poetu Gintautu Stankaičiu.

Leidinio publikacijos gausiai iliustruotos ukmergiškių fotografų, istorinėmis nuotraukomis.

Rūpinosi leidimu

Šįmet išleisto almanacho „Eskizai“ redakcinė kolegija – V. Česnaitis, Romas Raila, Audronė Virbalienė, Rimantas Gilvydis, Virgilijus Apanavičius, L. Jankeliūnienė, Nijolė Paškauskienė, Raimondas Ramanauskas, Leonarda Šanteriova, I. Aršauskienė, Vijolė Ivanauskienė, Dalija Zalenčiūtė, V. Bakas, A. Pakėnas, V. Kuodytė, Ignas Lukoševičius, Stasys Pulkauninkas, V. Lukša, Stanislovas Budraitis.

Žurnalą spausdino Kauno spaustuvė „Morkūnas ir Ko“, leidinio tiražas – 1 000 egzempliorių.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas