Taip atrodo baigiami tvarkyti Lyduokių maldos namų fasadai.

„Etninė kultūra - mūsų gyvenimo vertybės“, Kultūra

Gražėja Lyduokių bažnyčia

Lyduokių miestelyje tvarkoma XVII a. pastatyta Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus specialistų teigimu, šis kultūros paveldo objektas inicijuotas skelbti Valstybės saugomu.

KPD „Facebook“ puslapyje rašoma, kad vykdant bažnyčios tvarkybos darbus, jau spėta uždengti naują stogą, o šiais metais planuojama užbaigti ir visų fasadų tvarkybą. Lyduokių kaimo bendruomenės pirmininkės Auksės Pusvaškienės teigimu, prieš keletą metų buvo nustatyta, kad bažnyčios fasadai blogos būklės, byra tinkas, todėl imtasi iniciatyvos juos sutvarkyti. Suderinus tvarkybos projektą ir jo įgyvendinimą finansiškai parėmus Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo parapijos tikintiesiems, prasidėjo tvarkybos darbai, kuriuos planuojama užbaigti šiemet.

Mūrinę baroko stiliaus bažnyčią Lyduokiuose 1623 metais pastatė dvarininkas Henrikas Padlevskis. Maldos namų pastatą ir Lyduokių dvaro rūmus projektavo kviestinis prancūzų kilmės architektas iš Peterburgo Leontijus Benua. Prie bažnyčios buvo įsteigta prieglauda. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Po 1782 metų pristatytas priebažnytis. 1884 m. Lyduokių dvaro savininko, karo inžinieriaus Henriko Voinickio ir parapijos lėšomis bažnyčia padidinta, pristatyti du bokštai. Bažnyčią 1887 metais konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. Per Antrąjį pasaulinį karą pastatas buvo apgadintas. 1957 metais buvo atstatyti nugriauti bokštai. Ilgametis bažnyčios zakristijonas Mykolas Vaskela su sūnumi Mykolu ant stogo atstatė šv. arkangelo Mykolo bareljefą.

1988 metais dekoruotas bažnyčios vidus. 1999-aisiais joje atidengtas ir pašventintas bareljefas šios parapijos klebonui Jonui Burneikai (1901–1956 m.) atminti. Šventoriuje 2000 metais pastatytas ąžuolinis kryžius (tautodailininkas Remigijus Rudokas) jubiliejiniams 2000-iesiems pažymėti.

Bažnyčioje yra keturi dailės paminklai, įrašyti į kultūros vertybių registrą. Du iš jų yra molbertinės tapybos ir du – taikomosios dailės kūriniai. Vienas reikšmingiausių – molbertinės tapybos XVIII a. nežinomo dailininko paveikslas „Puota Emause“, taip pat XVIII a. antrosios pusės paveikslas „Marijos ėmimas į dangų“.

„G. ž.“ inform.

KPD nuotrauka

Mus remia:

Palikite komentarą apie straipsnį

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas