Vaiko teisių gynėjai primena, kad praėjusių metų pabaigoje buvo atnaujintas įsimintinų dienų kalendorius – iš jo išbraukta sovietines šaknis turinti Vaikų gynimo diena, minėta birželio 1-ąją. Vietoje jos į kalendorių įrašytos dvi naujos dienos: Vaiko diena, švenčiama trečiąjį gegužės penktadienį, ir Pasaulinė vaiko teisių diena, minima lapkričio 20-ąją.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kiekviena tauta, valstybė įprasmina svarbias sau datas, žmones ir įvykius. Labai svarbu kiekvienam žmogui ir visai tautai prisiminti, kas esame, kokios mūsų vertybės. Būtent todėl Lietuva ima kurti naujas, nepriklausomos valstybės tradicijas ir atsisakė sovietines šaknis turėjusios šventės.

„Mes savo laisvę iškovojome jau daugiau nei prieš tris dešimtmečius, tačiau iki šiol turime nemažai sovietinių reliktų, kuriuos svarbu pakeisti. Matant Ukrainoje vykdomus nusikaltimus prieš taikius žmones, vaikus, tėvus, senelius, žinant, kad ten vaikai yra žudomi ir grobiami, būtų tiesiog netinkama kartu su Rusija minėti Vaikų gynimo dieną“, – sako I. Skuodienė.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pritarė vaiko teisių gynėjų siūlymui vietoje sovietinės birželio 1-osios švęsti vaikystę pavasarį, trečiąjį gegužės penktadienį. Šiais metais tai bus gegužės 17-oji.

Gegužės mėnuo jau yra paskelbtas šeimos mėnesiu, pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiame Motinos dieną, o pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną. Tad tikrai simboliška tarp šių dviejų svarbių datų paminėti ir Vaiko dieną. Neatsitiktinai pasirinktas ir penktadienis, po diskusijų su socialiniais partneriais jis pasirinktas tam, kad galėtume šią dieną paminėti ne tik šeimoje, bet ir darželiuose ar mokyklose.

„Vaikai yra mūsų dabartis ir ateitis, valstybės pagrindas ir būsimieji jos kūrėjai. Tad dar kartą noriu pakviesti visas ugdymo įstaigas – mokyklas, darželius, vaikų būrelius – paminėkime šiais metais gegužės 17-ąją. Švęskime vaikystę kartu, ugdykime atsakingą ir laimingą jaunąją kartą“, – kviečia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Taip pat į atmintinų dienų kalendorių buvo įtraukta ir Pasaulinė vaiko teisių diena, kurią pasaulio šalys mini lapkričio 20-ąją.

Birželio 1-osios atsiradimo istorija ir kodėl jos nereikėtų švęsti

Po Pirmojo pasaulinio karo, 1925 m., Ženevoje įvyko Pasaulinė vaikų gerovės konferencija, kurios metu valstybės sutarė, kad reikia minėti vaiko dieną, tačiau nebuvo priimtas vieningas sprendimas, kurią dieną ši šventė bus minima, ir palikta kiekvienai šaliai savarankiškai nuspręsti, kada švęsti vaikystę. Tad pasaulio valstybės vaiko dienai minėti pasirinko skirtingas datas, kai kur ši diena minima pavasarį, vasarą ar rudenį.

Sovietų Sąjungoje Vaikų gynimo diena birželio 1-ąją pirmą kartą paminėta 1950 m., o ją Maskvoje inicijavo Tarptautinė demokratinė moterų federacija, žinoma kaip prokomunistinės orientacijos organizacija.

1997 m. jau nepriklausomoje Lietuvoje patvirtinus Įsimintinų dienų įstatymą, į jį buvo įtrauktos 23 įsimintinos dienos, o Vaikų gynimo diena minėta tą pačią dieną, kaip ir Sovietų Sąjungos laikais.

Dabar ši diena vis dar minima daugelyje Rytų Europos valstybių, taip pat Rusijoje, Baltarusijoje, Šiaurės Korėjoje, Kinijoje.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje dar kartą priminė, kad vis dar turime nemažai istorinių sąsajų su šia valstybe, ir tai paskatino pradėti diskusijas dėl naujų tradicijų kūrimo. 2023 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Atmintinų dienų įstatymo pakeitimui ir iš atmintinų dienų sąrašo išbraukė birželio 1-ąją.

Nepelnytai pamiršta lapkričio 20-oji

Kartu su naujai į atmintinų dienų sąrašą įtraukta Vaiko diena – trečiąjį gegužės penktadienį, į jį pateko dar viena visiems vaikams ir jų gerovės srityje dirbantiems žmonėms labai svarbi data – lapkričio 20-oji.

Būtent šią dieną 1959 m. buvo priimta Jungtinių tautų vaiko teisių deklaracija, o 1989 m. patvirtinta Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija. Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1995 m. Tai yra svarbiausias tarptautinis vaiko teisių srities dokumentas, apimantis visus vaiko gyvenimo aspektus, pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises bei atsakomybes, kurias turi visi pasaulio vaikai.

Praėjusiais metais vaiko teisių gynėjai šią dieną minėjo organizuotoje konferencijoje geriausių vaiko interesų tema bei kartu su socialiniais partneriais įteikdami Geriausio vaiko draugo apdovanojimus labiausiai vaikų gerovei nusipelniusiems žmonėms. Nuo šių metų lapkričio 20-oji – Pasaulinė vaiko teisių diena – yra oficialiai įtraukta į įsimintinų dienų kalendorių.

„G. ž.“ inform.

Pasėlius deklaravusiems Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti tikrai nereikės – Europos Parlamentas (EP) patvirtino reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus.

 

Kodėl iškilo problema?

Žemės ūkio ministerijos pranešime pažymima, kad 2023 m. ūkininkai deklaravo 566,6 tūkst. ha daugiamečių pievų. Jų ploto santykis su visu deklaruotu plotu einamaisiais metais neturi sumažėti daugiau nei 5 proc., palyginti su tuo pačiu santykiu 2018 m. (referenciniai metai, Lietuvoje daugiamečių pievų plotas 694,5 tūkst. ha).

Remiantis 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatais ir privalomais veiksmais, kai daugiamečių pievų plotų santykis sumažėjo daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu, praėjusių metų gruodį pareiškėjams buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atkūrimo. Įvertinus šį skirtumą, Lietuvos ūkininkams būtų reikėję atkurti bent 87 tūkst. ha daugiamečių pievų.

Tokie įpareigojimai daliai ūkininkų būtų buvę sunkiai įgyvendinami. Todėl po aktyvių Žemės ūkio ministerijos derybų su EK šie sprendimai buvo sustabdyti. Laukta EK įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį santykio skirtumą nuo referencinio. Šių metų vasario mėnesį EK pristatė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą. Jame atsižvelgta į Lietuvos prašymą peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.

Deleguotojo reglamento papildymas leidžia įtraukti į einamųjų metų skaičiavimą ir daugiametes pievas, kurios nėra šuo metu dek-laruotos, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje, tai leidžia Lietuvai padengti 87 tūkst. ha pievų trūkumą. Tačiau jei 2024 m. bus nustatyta, kad pievos ir toliau ariamos, o daugiamečių pievų sluoksnis mažėja, yra tikimybė, kad vėl bus susidurta su daugiamečių pievų problema.

Santykio vertinimo riba lieka nepakitusi

ES institucijų padaryti pakeitimai palankūs Lietuvai, tačiau pagrindinis strateginių planų reg-lamentas nesikeičia, todėl būtina išlaikyti turimas daugiametes pievas, kad ateityje nesusidurtume su analogiška problema.

„Žinoma, būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų – lygiaverčių alternatyvų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija, – sakė ministras Kęstutis Navickas. – Noriu pabrėžti, kad 5 proc. pokyčio riba lieka galioti, todėl GAAB1 standarto turėtų laikytis visi pareiškėjai, kurių deklaruotuose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos. Jas būtina saugoti ir nearti, jei ateityje nenorime vėl susidurti su daugiamečių pievų išlaikymo problema.“

Siekiant, kad daugiamečių pievų problema vėl netaptų tokia opi, būtina kontroliuoti daugiamečių pievų plotus – tiek jų mažėjimą, tiek ir didėjimą.

„G. ž.“ inform.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Užupio mikrorajono Jaunimo bei Miškų gatvėse vykdomi darbai kelia gyventojų pasipiktinimą, nusiskundimus nepravažiuojamais keliais. Tačiau rajono savivaldybės administracija tikina, jog nepatogumai laikini.

Kaip skelbiama savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Zimblienės pranešime, rangos darbus vykdančios UAB „Rodsta“ techninis direktorius Rolandas Šiurna paaiškino, kad Jaunimo gatvėje tiesiami pėsčiųjų takai, rengiami važiuojamosios dalies pagrindai, automobilių stovėjimo vietos. Gatvę asfaltuoti planuojama gegužės paskutinę arba birželio pirmąją savaitę. Paklojus naują asfalto dangą kiti darbai bus toliau tęsiami, juos užbaigti planuojama dar šiemet.

To tarpu Miškų gatvėje, pasak R. Šiurnos, šiais metais bus sutvarkytas tik vienos jos pusės šaligatvis – kas dabar ir daroma. Kiti darbai – lietaus nuotekų ir automobilių parkavimo vietų bei naujos asfalto dangos įrengimas – šioje gatvėje bus vykdomi po technologinės pertraukos ir tikėtina bus užbaigti kitąmet.

„G. ž.“ inform.

Dainiaus VYTO nuotr.

Loreta EŽERSKYTĖ

Sekmadienį, gegužės 12-ąją, šalis aštuntą kartą rinko Lietuvos Respublikos prezidentą. Šiuose rinkimuose dalyvavo aštuoni kandidatai. Paskelbus išankstinius balsavimo rezultatus paaiškėjo, jog pirmame balsavimo ture nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, todėl vyks pakartotinis balsavimas. Gegužės 26 dieną jame dalyvaus du didžiausio rinkėjų palankumo sulaukę kandidatai – dabartinis prezidentas G. Nausėda ir premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė.

Pirmame rinkimų ture už G. Nausėdą balsavo 52,33 proc. Ukmergės rajono savivaldybės rinkėjų. Antra likusi I. Šimonytė sulaukė 14,09 proc. rinkėjų palaikymo.

Šie abu politikai dalyvavo ir 2019-iais vykusiuose Prezidento rinkimuose. Tuomet G. Nausėdai savo balsą atidavė 29,79 proc. rinkimų pirmame balsavimo ture dalyvavusių ukmergiškių, I. Šimonytę šalies vadove norėjo matyti 28,57 proc. rinkėjų.

 

Biuletenyje – aštuoni kandidatai

Šiemet šalies prezidento rinkimuose dalyvavo 8 kandidatai. Tai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pasiūlytas 45-erių Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos iškeltas 44 metų Andrius Mazuronis, save išsikėlęs 59-erių G. Nausėda, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų iškelta 49 metų I. Šimonytė, save išsikėlę 67-erių Eduardas Vaitkus ir 48-erių Ignas Vėgėlė, Laisvės partijos kandidatas 50-metis Dainius Žalimas bei taip pat pats išsikėlęs 41-erių Remigijus Žemaitaitis.

Prezidento rinkimuose G. Nausėda ir I. Šimonytė dalyvavo antrą kartą, kiti kandidatai šio posto siekė pirmąkart.

Laimėtojas paaiškės po dviejų savaičių

Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas nustato, kad išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Taip pat įstatymas reglamentuoja, jeigu pirmą kartą balsuojant Respublikos Prezidento rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, sekmadienį, teisės aktų nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į Respublikos prezidentus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant.

Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos prezidentus, surinkęs daugiau balsų.

Kartu vyko ir referendumas

Sekmadienį Lietuva rinkimuose ne tik balsavo už prezidentą, bet ir dalyvavo referendume dėl pilietybės išsaugojimo – sprendė dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Kiekvienas rinkėjas turėjo teisę imti du balsavimo biuletenius ar tik vieną.

Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Išankstiniai rinkimų duomenys rodo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įvyko, tačiau nepakako pasisakiusių „už“.  Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvavo 1 418 683 arba 59,07 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Pilietybės išsaugojimui pritarė 1 031 941 (74,25 proc.).

Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 401 807 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1 200 904 rinkėjų balsus.

Išsiskyrė trys kandidatai

Ukmergės rajono gyventojai balsavo 25 rinkimų apylinkėse. Visose daugiausia balsų pelnė G. Nausėda. Daugiau nei pusė balsavusiųjų savo balsą už dabartinį prezidentą atidavė dvidešimtyje apylinkių. G. Nausėda didžiausio palankumo sulaukė Lyduokių (62,33 proc.), Žemaitkiemio (62,06 proc.), Siesikų (57,58 proc.) apylinkėse.

Aštuoniolikoje apylinkių antra buvo  I. Šimonytė, šešiose – I. Vėgėlė, vienoje – R. Žemaitaitis. 

Antro turo prireikė ne visada

Atkurtoje Lietuvos Respublikoje (nuo 1990 m.) iki šiol yra įvykę septyneri Prezidento rinkimai: 1993, 1997, 2002, 2004, 2009, 2014 ir 2019 metais. Rinkėjai balsuoti ėjo dvylika kartų, nes 1997, 2002, 2004, 2014 ir 2019 metais prireikė antrojo rinkimų turo.

Iki šiol didžiausio rinkėjų palaikymo buvo sulaukusi dabartinė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Už ją 2009 metų rinkimuose balsavo 68,21 proc. rinkėjų,  antroje vietoje liko 1993 m. rinkimus laimėjęs Algirdas Mykolas Brazauskas – jį tąkart palaikė 60,1 proc. rinkėjų. Tačiau žvelgiant į rinkėjų nuomonės išraišką skaičiais, didžiausios paramos yra sulaukęs A. M. Brazauskas, už jį 1993-iais balsavo 1 211 070 rinkimų teisę turėjusių piliečių. Antroje vietoje lieka Valdas Adamkus, už kurį 1997 metais balsavo 968 031 rinkėjas, trečia – D. Grybauskaitė, 2009 m. rinkimuose gavusi 950 407 balsus. 

Prezidentą išrinko iš karto

Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę pirmą kartą šalies prezidentas buvo renkamas 1993 metų vasario 14 dieną. 1992 m. referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuria buvo atkurta Prezidento institucija. 1992 m. Seimo rinkimuose laimėjus Demokratinei darbo partijai, jos lyderis A. M. Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku ir tą pačią dieną (1992 m. spalio 25 d.), vadovaujantis Konstitucija, pradėjo laikinai, iki Prezidento rinkimų, eiti prezidento pareigas. 

Pirmuosiuose Prezidento rinkimuose atkurtoje Lietuvos Respublikoje kandidatais buvo iškelti A. M. Brazauskas ir Stasys Lozoraitis. Rinkimuose dalyvavo 2 012 420 gyventojų (78,6 proc.) rinkimų teisę turinčių gyventojų. Pagal miestų ir rajonų rinkimų komisijų protokolus A. M. Brazauskas surinko 1 211 070 balsų (60,1 proc. nuo visų dalyvavusiųjų), S. Lozoraitis – 767 437 balsų (38,1 proc.). Rinkimus laimėjęs A. M. Brazauskas buvo inauguruotas 1993 m. vasario 25 d.

1997 metų gruodžio 21 dieną vykusiuose rinkimuose rinkėjai turėjo galimybę šalies vadovą rinktis iš septynių kandidatų. Svarbiausio šalyje posto siekė V. Adamkus, Artūras Paulauskas, Vytautas Landsbergis, V. P. Andriukaitis, Kazys Bobelis, Rolandas Pavilionis ir Rimantas Smetona. Po pirmo balsavimo turo daugiausia balsų surinko A. Paulauskas (44,73 proc.) ir V. Adamkus (27,56 proc.). Pakartotiniame balsavime didesnė sėkmė lydėjo V. Adamkų. Gavęs 49,96 proc. balsų jis aplenkė A. Paulauską (49,22 proc.) ir buvo paskelbtas prezidentu.

2002 metų gruodžio 22 dieną vykę Prezidento rinkimai į istoriją įeis kaip išsiskyrę kandidatų gausa. Valdyti šalį siekė  septyniolika kandidatų – tuometinis prezidentas V. Adamkus, Rolandas Paksas, A. Paulauskas, Vytautas Šerėnas, V. P. Andriukaitis, Kazimira Danutė Prunskienė, Juozas Edvardas Petraitis, Eugenijus Gentvilas, Julius Veselka, Algimantas Matulevičius, K. Bobelis, Vytautas Antanas Matulevičius, Kęstutis Glaveckas, Vytautas Šustauskas, Vytautas Bernatonis, Algirdas Pilvelis ir Rimantas Jonas Dagys. Pirmame ture daugiausia rinkėjų balsų gavo tuometis šalies vadovas V. Adamkus (35,06 proc.) ir R. Paksas (19,4 proc.). Antras rinkimų turas sėkmingesnis buvo pastarajam politikui – už R. Paksą balsavo 54,15 proc. rinkėjų, jis išrinktas prezidentu. Tačiau jo karjera aukščiausiame politiko poste nesusiklostė. Po apkaltos proceso 2004 m. balandžio 6 d. jis buvo nušalintas nuo pareigų. Pagal įstatymą eiti prezidento pareigas buvo pavesta tuomečiam Seimo pirmininkui A. Paulauskui, paskelbti nauji Prezidento rinkimai.

2004 metų birželio 13 dieną vykusiuose rinkimuose dalyvavo penki kandidatai – V. Adamkus, K. D. Prunskienė, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė ir Česlovas Juršėnas. Pirmas balsavimo turas laimėtojo neišaiškino. 30,2 proc. balsų gavęs V. Adamkus ir K. D. Prunskienė (20,6 proc.) varžėsi antrame ture. Po dviejų savaičių vykusiame pakartotiniame balsavime prezidentu Lietuva ant-rą kartą išrinko V. Adamkų (51,9 proc. balsų).

Laimėjo dvejuose rinkimuose

Taip pat iš pirmo karto šalies vadovas buvo išrinktas 2009 metų gegužės 17 dieną vykusiuose rinkimuose. Tuomet tapti prezidentu pretendavo Algirdas Butkevičius, D. Grybauskaitė, V. Mazuronis, V. Tomaševski, K. D. Prunskienė, Loreta Graužinienė ir Česlovas Jezerskas. Balsuoti atėjo 51,76 proc. rinkėjų. 68,21 proc. jų savo balsus atidavė už iš Briuselio į Lietuvą grįžusią kandidatę – tuometinę Europos Sąjungos komisarę, atsakingą už finansinį programavimą ir biudžetą D. Grybauskaitę. Tokiu būdu politikė iš karto buvo paskelbta rinkimų laimėtoja. Antroje vietoje likęs A. Butkevičius gavo 11,68 proc. balsų.

D. Grybauskaitė svarbiausią postą laimėjo ir po penkerių metų – 2014 m. gegužės 11-ąją vykusiuose rinkimuose. Tačiau šįkart pergalei pasiekti prireikė dviejų balsavimo turų. Šiuose rinkimuose vadovauti šaliai siekė septyni kandidatai – D. Grybauskaitė, Zigmantas Balčytis, A. Paulauskas, N. Puteikis, V. Tomaševski, Artūras Zuokas ir Bronis Ropė. Į antrą turą pateko D. Grybauskaitė ir Z. Balčytis. Gavusi 701 999 arba 57,9 proc. rinkėjų pasitikėjimą, D. Grybauskaitė prezidento poste liko antrą kadenciją.

Į aukščiausią postą pretendavo aštuoni kandidatai

2019 m. gegužės 12 d. vykusiuose rinkimuose šalies vadovo sosto siekė aštuoni kandidatai – socialdemokratas eurokomisaras V. P. Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis ir I. Šimonytė, pats save išsikėlęs ekonomistas G. Nausėda, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas premjeras Saulius Skvernelis bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemar Tomaševski.

Už jokiai politinei jėgai neatstovaujantį G. Nausėdą antrame rinkimų ture balsavo 876 749 arba beveik 66 proc. rinkėjų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltą I. Šimonytę šalies vadovo poste norėjo matyti perpus mažiau – 437 399 arba 32,9 proc. į rinkimus atėjusių šalies piliečių. Iš viso šalyje teisę rinkti prezidentą turėjo 2 mln. 491 tūkst. gyventojų.

Valstybinė miškų tarnyba teigia pastaruoju metu sulaukianti miškų savininkų klausimų apie galimybes išsikirsti nudžiūvusius medžius (sausuolius). Žmonės teiraujasi, kur kreiptis ir kokių dokumentų ar suderinimų tam reikia.

Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad iškirsti sausuolius ar vėjavartas savo miške, be abejo, galima. Jeigu ketinate juos kirsti atrankiniais sanitariniais kirtimais ir medieną naudoti savo reikmėms, tai pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.2 papunktį tam netgi neprivaloma gauti leidimą kirsti mišką.

Tačiau jei šiais kirtimais iškirstą medieną ketinate parduoti, tuomet leidimą privalote gauti. Taip pat leidimą privalote gauti jeigu sausuolius ketinate kirsti plynuoju sanitariniu kirtimu. Tokiu atveju reikia kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl plynųjų sanitarinių miško kirtimų tikslingumo įvertinimo jūsų miške.

Norėdamas gauti leidimą kirsti mišką ar pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, privataus miško savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi elektroniniu būdu, naudodamasis Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS) pateikti paraišką. Kartu su paraiška reikia pateikti ir biržės atrėžimo dokumentus (pasirašytus biržės rėžėjo el. parašu) bei kitus susijusius dokumentus.

Atkreiptinas dėmesys, kad be leidimo ar suderinto pranešimo galima vykdyti tik:

– jaunuolynų ugdymo kirtimus,

– atrankinius sanitarinius kirtimus (kai kertami tik sausuoliai ar vėjavartos),

– kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti, ir tik atvejais, kai neketinama medienos parduoti.

Kilus klausimų reikėtų kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos Konsultacijų centrą tel. +370 670 06 211.

„G. ž.“ inform.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) informuoja, kad gyventojams, kurie turėjo, tačiau nepateikė pajamų deklaracijos, pradėjo siųsti priminimus. Pirmieji jų sulaukė daugiau nei 400 Ukmergės rajono savivaldybės gyventojų. Priminimai bus siunčiami dalimis per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).

„Deklaravimo terminas jau pasibaigė, tad pradedame siųsti priminimus gyventojams, privalantiems deklaruoti pajamas, tačiau to dar nepadariusiems. Norime, kad pajamas deklaruoti pamiršę gyventojai nebedelstų to atlikti ir sumokėtų mokestį kaip įmanoma anksčiau – taip jiems nesusikaups reikšminga suma delspinigių. Primenu, kad delspinigiai skaičiuojami tiems gyventojams, kurie privalėjo sumokėti mokėtiną sumą, susidariusią pagal pajamų deklaraciją – už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,029 proc. delspinigių“, – teigė Vilniaus AVMI vadovė Virginija Ginevičienė.

Sulaukusieji VMI priminimo turi 10 dienų deklaruoti pajamas. Jei gyventojai turi finansinių sunkumų ir negali iš karto sumokėti mokesčio, pateikę pajamų deklaraciją jie gali kreiptis dėl mokėjimo išdėstymo dalimis, sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS), kuriai taikomos 0,01 proc. palūkanos. Pažymėtina, kad už deklaracijų nepateikimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Pateikti pajamų mokesčio deklaraciją reikia per Elektroninio deklaravimo sistemą. Konsultacijos mokesčių klausimais teikiamos tel. +370 5 260 5060 ar e. būdu per Mano VMI. Atvykimui į aptarnavimo padalinius būtina išankstinė rezervacija.

„G. ž.“ inform.

Aplinkos ministras pasirašė Medžioklės taisyklių pakeitimus, kuriuose atsisakoma šiuo metu galiojančių popierinių medžiotojų bilietų naudojimo juos keičiant į skaitmeninius bei numatomi atvejai, kada bus galima naudoti medžioklėje naktinius prietaisus.

Įgyvendinant Seimo priimtus Medžioklės įstatymo  pakeitimus, įteisinančius naktinius taikiklius, Medžioklės taisyklėse atsiranda  nuostata, kad tykojant medžioti naudojant naktinius taikiklius yra leidžiama. Ši taisyklių nuostata įsigaliojo šių metų gegužės 3 d. 

Medžioklės taisyklių nuostatos dėl popierinių medžiotojų bilietų keitimo į skaitmeninius įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.

Asmenys, naudodamiesi Policijos elektroninių paslaugų sistema (ePolicija.lt), galės teikti prašymus laikyti medžioklės egzaminus, suteikti teisę medžioti, išduoti medžiotojo bilietą, pakeisti turimą popierinį medžiotojo bilietą į elektroninį. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje bus kaupiami ir tvarkomi duomenys ir apie teisės medžioti sustabdymą, panaikinimą.

Popierinius bilietus jau turintys medžiotojai galės juos pasikeisti į skaitmeninius. Prireikus gauti popierinį dokumentą, įrodantį skaitmeninio medžiotojo bilieto turėjimą (pavyzdžiui, išvykstant medžioti į užsienio šalis), medžiotojai galės užsisakyti Aplinkos apsaugos departamento patvirtinto popierinio formato dokumento išdavimo paslaugą, ir parengtas dokumentas bus paštu pristatomas medžiotojui.

Su medžiokle susijusių dokumentų ir informacijos skaitmenizavimas užtikrins efektyvesnį šios srities valdymą.

Medžioklės taisyklėse nustatoma medžiotojo asmeninė pareiga ir atsakomybė patvirtinti medžioklės lape, kuriame registruojamasi į medžioklę, kad jis turi galiojančią teisę medžioti. Todėl medžioklės vadovo pareiga patikrinti medžioklės dalyvių popierinius dokumentus atšaukiama.

Kadangi įstatymais apibrėžta asmens teisė medžioti nesiejama su prievole nustatyta tvarka atlikti saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą, tai šios sąlygos Medžioklės taisyklėse atsisakoma. Atsisakyta nuostatos, draudžiančios medžioti medžiotojo biliete neturint žymos, įrašytos ne seniau kaip prieš 3 metus, apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus.

Medžioklės taisyklės ir toliau reglamentuos, kaip savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą vykdys medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius.

„G. ž.“ inform.

Sėkmingiausios svetingumo erdvės Vilniaus senamiestyje įkūrėjas Nielsas Peteris Pretzmannas traukiasi iš Senatorių pasažo vadovo pareigų, kad visas pastangas galėtų skirti ekologiškam ūkininkavimui ir tvarios maisto grandinės kūrimui Lietuvoje.

 

Posūkis link maisto tiekimo grandinės šaknų

Ketverius metus restoranų verslą kūręs Vilniaus senamiestyje, tvaraus maisto idėjų vėliavnešys N. P. Pretzmannas renkasi savo energiją skirti sričiai, apie kurią kalbama daug, tačiau daroma gerokai per mažai. Nuo šio pavasario jis grįžta į veiklą, kuria užsiėmė ankstyvoje jaunystėje, bet vėliau nuo jos nutolo, – ūkininkauti Ukmergės rajone, Radiškyje, įsikūrusiame ekologiškame ūkyje „Farmers Circle“.

„Ūkis yra svarbiausia maisto grandinės dalis, ant jo pamato pastatyta visų Senatorių pasažo restoranų ir parduotuvių veikla. Tai vienintelis būdas užtikrinti, kad tai, ką parduodame ir tiekiame svečiams lėkštėje, yra sveika kūnui. Augindami produktus šalia namų, tik 70 km atstumu nuo Vilniaus, kuriame tvarią trumpąją tiekimo grandinę. Jau daug dešimtmečių esu versle, dirbau įvairiausiose industrijose, tačiau ši yra labiausiai atsakinga už klimato kaitos problemas. Žmonija neįtikėtinai nualino derlingą žemę, mes atsidūrėme ant labai pavojingos krizės slenksčio. Veikti būtina greitai, tad noriu visą savo energiją skirti teisingam, geram ūkininkavimui“, – pranešime spaudai cituojamas N. P. Pretzmannas, Senatorių pasažo ir ūkio „Farmers Circle“ įkūrėjas.

Svarbiausia – žemės sveikata

N. P. Pretzmannas daug bendrauja su bendraminčiais Lietuvos ūkininkais, mokosi iš jų gerųjų praktikų ir tikisi, kad kartu pavyks sukelti ekologiško, holistinio ūkininkavimo bangą.

„Visą dėmesį turėtume skirti tam, kas po mūsų kojomis, ko nematome. Mes siekiame auginti regeneracinį ūkį, kuriame galėtume atkurti sveiką dirvožemį ir į jį susigrąžinti visus mikroorganizmus – žemės neariame, keičiame pasėlius ir nenaudojame jokių cheminių trąšų. Man sunku patikėti, kad ūkininkavimui vis dar naudojami tie patys chemikalai, kuriais per Antrąjį pasaulinį karą buvo žudomi žmonės“, – pastebėjimais dalijasi N. P. Pretzmannas.

Planuoja Baltijos maisto sistemų akademiją

Nuo pat ūkio įkūrimo 2018 metais buvo svajojama, kad jis taptų holistinio ūkininkavimo centru, kuriame būtų dirbama išvien su gamta, dirbantys tais pačiais principais ūkininkai čia rinktųsi keistis žiniomis ir kurti verslo. Ūkio pavadinime „Farmers Circle“ (liet. „ūkininkų ratas“) yra užkoduotas kvietimas ūkininkams atvykti ir dalintis patirtimi.

Geri maisto auginimo principai suburia bendraminčius visame pasaulyje. Iniciatyvinė grupė žmonių iš Jungtinės Karalystės, Danijos, Suomijos ir Lietuvos kuria pamatus Baltijos maisto sistemų akademijai, kurios pirmas susitikimas numatytas šių metų rudenį. Akademijos tikslas – visų maisto grandinių sričių atstovams nuo ūkininkų iki virėjų ir sprendimus priimančių politikų suteikti daugiau praktinių žinių apie būtinus žingsnius.

„Visi žinome, kad maisto tendencijas kuria profesionalūs šefai aukščiausio lygio restoranuose. Vėliau jas perima kiti restoranai, mokyklų virtuvės ir visi tie, kurie gamina namuose. Tad dialogas tarp visų maisto grandinės dalyvių ir bendras tikslas išlaikyti dirvą sveiką yra būtinas“, – sako N. P. Pretzmannas.

„G. ž.“ inform.

Danų verslininkas Nielsas Peteris Pretzmannas, nuo 2012 metų gyvenantis Lietuvoje, yra nekilnojamojo turto įmonės „Asgaard Properties“ savininkas, vertikalaus ūkio „Leafood“ pagrindinis investuotojas, svetingumo įmonių grupės „Baltic Food Republic“ ir ekologinio ūkio „Farmers Circle“ įkūrėjas. „Baltic Food Republic“ valdo Senatorių pasaže įsikūrusius restoranus „Nineteen18“ ir „14Horses“, natūralaus vyno barą „Taurės“, mėsinę, kepyklą, knygyną, ūkio ir interjero reikmenų parduotuves.

Sertifikuotas 600 hektarų ekologiškas ūkis „Farmers Circle“, įsikūręs Ukmergės rajono Radiškio kaime, tiekia produktus Vilniuje esantiems „Nineteen18“, „14Horses“ ir kitiems restoranams, siekiantiems gaminti iš tvariai Lietuvoje užaugintų produktų. 2021 metais ūkis „Farmers Circle“ pelnė „Gero ūkininko ambasadoriaus“ apdovanojimą, jame veikia vienintelis Lietuvoje ekologinis restoranas „Red Brick“, kuriame patiekalus kuria islandas šefas Arnór Ingi Bjarkason. Šiais metais ūkyje pradės veikti moderni skerdykla, kuri užtikrins aukštesnę ūkyje auginamų Angus veislės galvijų mėsos kokybę.

Ūkyje auginamos daržovės, vaisiai, grūdai, žole šeriami Angus veislės jaučiai ir ekologiškos vištos. Veikia maisto perdirbimo cechas, gaminantis marinuotas daržoves, daržovių pagardus ir padažus.

Gegužės 4-ąją Lyduokiuose 21-ą kartą surengtas tradicinis mažojo futbolo turnyras. Jį organizavo Lyduokių kaimo bendruomenė, vykdydama rajono savivaldybės finansuojamą visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Aš galiu. Tu gali. Mes visi galim-21“.

Pasakodama apie turnyrą jo organizatorė, bendruomenės pirmininkė Auksė Pusvaškienė pasidžiaugė, kad prie renginio sėkmės nemaža dalimi prisidėjo ir geras oras. Visą dieną švietusi saulė puikiai nuteikė ne tik futbolininkus, bet ir žiūrovus – lyduokiečius bei svečius. Susirinkusieji stebėjo futbolo rungtynes, palaikė žaidėjus, taip pat galėjo susipažinti su stadione eksponuota nuotraukų, kuriose užfiksuotos ankstesnių metų renginių akimirkos, ekspozicija.

Pasak pirmininkės, į šį renginį žaisti buvo atvykusi grupelė futbolo mėgėjų iš Nyderlandų Karalystės, tad turnyrą galima vadinti tarptautiniu. Šiemet kartu su Rečionių, Obelių, Lentvorų ir Lyduokių komandomis žaidė ir svečiai – Apeldorno miesto komanda. Ją iš savo šeimos narių ir bičiulių subūrė buvęs futbolininkas Willem Barten, kuris nuo 2017-ųjų gyvena Lyduokiuose. Nors olando sportinę karjerą nutraukė patirta trauma, jis pats dabar aktyviai nesportuoja, tačiau pamėgtai sporto šakai neliko abejingas.

Pasak bendruomenės pirmininkės, olandai, W. Barten pakviesti, pirmą kartą į Lyduokius žaisti futbolo buvo atvykę 2020-iais. Jiems čia labai patiko, tad vėl subūrė savo komandą ir dalyvavo turnyre.

Renginys buvusios mokyklos stadione šeštadienį prasidėjo 10 valandą. Komandoms sužaidus po ketverias rungtynes paaiškėjo, kad nugalėtoja tapo Rečionių komanda, vadovaujama Sauliaus Lukašenko. Jis ne tik užtikrintai atvedė Rečionių futbolininkus ant nugalėtojų pakylos, bet ir daug prisidėjo organizuojant turnyrą.

Pirmą vietą iškovojo Rečionių komanda, vadovaujama S. Lukašenko.

A. Pusvaškienė padėkos žodžių taip pat negailėjo ir ilgamečiam Lyduokių komandos kapitonui Laimantui Gaidamavičiui, kuris, beje, apdovanotas vyriausio turnyro žaidėjo prizu.

Pirmą vietą iškovojusiai komandai įteikta taurė, prizininkės apdovanotos medaliais, suvenyrais. Be to, turnyro dalyviams, svečiams ir rėmėjams buvo įteikti Žemės ūkio ministerijos skirti prizai.

Futbolo turnyrą tradiciškai parėmė kraštietis Marius Gudauskas, vadovaujantis UAB „Eckes-Granini Baltic“. Jo dosnumo dėka renginio dalyviai galėjo atsigaivinti sultimis. Po rungtynių žaidėjai ir žiūrovai vaišinosi MB „Roko virtuvės“ išvirta žirnių koše.

A. Pusvaškienė (trečia iš kairės) su turnyrą organizuoti padėjusiomis bendruomenės narėmis.

Organizuojant turnyrą talkino nemažai Lyduokių kaimo bendruomenės narių. Aldona Kuzmienė atsakingai atliko rungtynių sekretorės pareigas, atliekant pasiruošimo darbus bei renginio metu prisidėjo Virginija ir Romas Navickai, Jolita ir Gintaras Sinevičiai, ūkininkas Arvydas Zabulis, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Lyduokių padalinio vyresnioji bibliotekininkė Janina Baškauskienė. Už stadiono paruošimą renginiui bendruomenės pirmininkė dėkinga Lyduokių seniūnijos darbuotojams Almantui Jasiūnui ir Alvydui Morkūnui, už savanoriavimą rungtynių metu – buvusiai ilgametei felčerei Aldonai Finočenkienei.

„G. ž.“ inform.

Juozo PUSVAŠKIO nuotraukos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad prasidėjo pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Jos metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai, kurių viduje yra vakcina.

Laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės bus atliekama 50 kilometrų pasienio su kaimyninėmis šalimis – Lenkija ir Baltarusija ruožo teritorijos dalyje, kuri priskirta buferinei zonai, t. y. Šalčininkų, Trakų, Vilniaus, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Varėnos, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Rokiškio, Utenos, Anykščių, Molėtų, Ukmergės ir Širvintų rajonų, taip pat Elektrėnų, Birštono, Marijampolės, Kalvarijos ir Druskininkų savivaldybėse.

Viename kvadratiniame kilometre bus išmėtyta ne mažiau kaip 25 jaukai su vakcina nuo pasiutligės. Iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta apie 505 000 jaukų. Jeigu bus palankios meteorologinės oro sąlygos, pavasarinę laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės planuojama baigti birželio 30 d.

VMVT primena, kad jaukai, kurių viduje yra vakcinos, atitinka saugos standartus. Aptikus tokį jauką patariama jo neliesti ir nerinkti, o apie tai nedelsiant tel. 1879 pranešti VMVT, kad atvykę specialistai juos surinktų.

Pastebėjus, kad jauką netyčia rado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatą, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi, tačiau galimos komplikacijos jų perdozavus.

Galima priminti, kad Lietuvoje pasiutligė laukiniams gyvūnams nebuvo nustatyta nuo 2018 metų, o naminiams paskutinį kartą buvo nustatyta 2013 metais. To pavyko pasiekti VMVT sistemingai vykdant pasiutligės likvidavimo programą. Dar 2005 m. pasiutligės atvejų buvo nustatyta net 1 652. Daugiausia liga buvo išplitusi tarp laukinių gyvūnų.

„G. ž.“ inform.