Į policiją kreipėsi 78-erių ukmergiškė, kuri pranešė, kad buvo apgauta ir neteko 10 tūkst. eurų. Pasak pareiškėjos, gegužės 13-ąją, apie 14 valandą, namuose mobiliojo ryšio telefonu ji sulaukė „Swedbank“ saugos tarnybos darbuotoju Dmitrij Miler vardu prisistačiusio asmens skambučio. Vyras pranešė, kad kažkas moters banko sąskaitoje atlieka neleistinus veiksmus. Nepažįstamojo teigimu, siekiant apsaugoti pinigus, reikalingi ukmergiškės asmens ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys. Senolė juo patikėjo ir padiktavo, ko jis prašė. Kai kitą dieną ji kreipėsi į „Swedbanko“ Ukmergės skyrių, sužinojo, kad iš jos sąskaitos buvo paimta 10 000 eurų.

Gegužės 16-ąją nuo sukčių nukentėjo ir 56-erių ukmergiškė. Ji policijai paaiškino, jog apie 10 valandą sulaukė „Google“ atstovu prisistačiusio asmens skambučio. Nepažįstamasis liepė pareiškėjai prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir taip iš jos sąskaitos kažkam pervedė 7 900 eurų.

Dėl šių sukčiavimo atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 182 str. 1 d.

„G. ž.“ inform.

Žiedo gatvėje apvogtas butas, iš kurio dingo televizorius „Samsung“, nešiojamasis kompiuteris HP, LED juosta, pipirinių dujų balionėlis. Į vidų vagys pateko per balkoną, atstūmę plastikines duris. Manoma, kad vagystė galėjo būti įvykdyta laikotarpiu nuo gegužės 1 iki 14 dienos. Žala – 332 eurai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„G. ž.“ inform.

Gegužės 15-ąją, apie 12.35 valandą, Ukmergėje, Veterinarijos gatvėje, namuose, rastas mirusios moters (g. 1986 m.) kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„G. ž.“ inform.

Rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje veikia Sauliaus Urbonavičiaus-Samo tapybos ir grafikos darbų paroda „Rokas ir teptukas“. Joje eksponuojami darbai atveria Samo meninio kelio pradžią. Tai – tapybos ir dizaino kūriniai, atsiradę iš iššūkių ir autentiškumo. Jie atspindi praeities laikmetį ir menininko asmeninį vystymąsi. Paroda veiks iki birželio 1 dienos.

Parodos koordinatorė Jurga Jackevičiūtė pasakojo, kad Ukmergė neretai siejama su kuriančių, laisvai mąstančių ir roką mylinčių žmonių bendruomene. Ir tai yra tiesa: „Nugriaudėjus ne vienam „Rockmergės“ festivaliui ir kitoms iniciatyvoms tęsiame roko kultūros puoselėjimą savame mieste. Šiandieną Saulius yra vienas populiariausių TV projektų prodiuseris, o dar svarbiau – roko scenos širdis, grupės „BIX“ įkūrėjas ir lyderis. Tuo metu, kai pasaulis dar skambėjo sovietinėmis natomis, Samas jau kalė pogrindžio ritmu, piešdamas laisvę balsais ir spalvomis.“

Ukmergėje menininkas eksponuoja apie 1986 m. sukurtus darbus.

Pasak Jurgos, S. Urbonavičius į kūrybos pasaulį įžengė Šiauliuose baigęs Dailės fakultetą, kuris dabar žinomas kaip VU Šiaulių akademija, ir čia įgijęs bakalauro laipsnį. Laikas skriejo, gyvenimas vedė įvairiais keliais ir 2022 metais jis grįžo į akademines erdves, kur VU suteikė jam dailės magistro vardą. Samas dabar nebedirba teptuku – jo drobė yra televizijos ekranas. Kūrybinėje TV šou gamyboje Saulius išplečia pasakojimus, kurie pritraukia žiūrovų dėmesį ir išlaiko jį iki pat laidos pabaigos. Kiekvienas jo projektas – tai ne vien pasirodymas, o emocijų, spalvų ir judesio pilna patirtis.

J. Jackevičiūtė mano, kad „BIX“ populiarumo sprogimas buvo ne tik garsas – tai buvo ir vaizdas. Samas, būdamas tapytoju, suteikė grupės įvaizdžiui gyvybę, sukurdamas visų albumų viršelių dizainą. Jis sukūrė ir grupės logotipą, scenografiją, režisavo visus vaizdo klipus. Samo meninės išraiškos, tapybiškumo ir originalių siužetų dėka „BIX“ vaizdo klipai pelnė pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniuose konkursuose. Juos transliavo didžiausi pasaulio muzikos kanalai, tokie kaip MTV, VIVA, M6 ir kiti. 1996 m. vaizdo klipas „Pressure“ buvo apdovanotas „Palmės šakele“ už geriausią originalų scenarijų pasauliniame konkurse, vykusiame Kanuose, Prancūzijoje.

Kviesdama ukmergiškius aplankyti Samo tapybos ir grafikos darbų parodą „Rokas ir teptukas“ jos koordinatorė teigia: „Tai – kvietimas patirti SAMO kūrybinį pasaulį – spalvingą, drąsų ir visuomet nepaklusnų.“

Dainiaus VYTO nuotraukos

Jolanta VERBICKIENĖ

Vaikų lopšelio-darželio ,,Eglutė“ mokytoja

 

Vykstant Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, kurios tema buvo ,,Europos šeimoje“, vaikų lopšelio-darželio ,,Eglutė“ priešmokyklinės grupės ,,Žirniukas“ ugdytiniai apsilankė Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Vaikų literatūros ir edukacijų skyriuje.

Viešnagė buvo turininga. Kelionėje vaikai, lydimi šių eilučių autorės ir jos padėjėjos Birutės, kalbėjosi, gėrėjosi pavasario žaluma, kvapniais žiedais, šnokščiančia upe ir tiltu per Šventąją. Pakeliui apžiūrėjome upės pakrantę, žaidimų aikštelę…

Bibliotekoje mus pasitiko vaikų skyriaus darbuotojos Danutė ir Jolanta, kurios iš karto tapo atvykusių skaitytojų bičiulėmis. Susipažinome su knygelių pasirinkimo, pasiėmimo skaitymui į namus taisyklėmis, skaitytojo kortele, organizuojamomis veiklomis, į kurias vaikai ateina su tėveliais.

Darbuotojos mums pristatė ir skaitė vokiečių autorių (Aprilkind, Barbaravan den Speulhof, Stephan Pricken) knygelę ,,Piktulis… nori laimėti!”. Tai – istorija apie mažąjį trolį Piktulį ir jo draugus. Po išklausytos pasakos ugdytiniai smagiai pajudėjo šokdami abėcėlės šokį. Paskui visi kartu žaidė žaidimą ,,Atspėk personažą”, kur reikėjo žinoti pasakos veikėjus, situacijas. Čia puikiai sekėsi Melitai, kuri su mama domisi knygomis, lankosi bibliotekoje, skaito pasakas, atpažįsta jų herojus.

Po viktorinos leidomės į biblio-tekos rūsį, kur mūsų laukė kūrybines dirbtuvėlės su užduotimi sukurti tokį namą, į kurį norėtų užeiti kiekvienas. Kūrybinis procesas vyko grupelėmis, prie stalų, bet kiekvienas įgyvendino savo viziją. Sukūrę namą su stogu, vaikai iš spalvoto popieriaus kirpo langus, duris, klijavo, džiaugėsi savo daugiabučiu. Visi kartu dėliojo ant stendo darbus – kūrėme splavotą Ukmergės miesto gatvę, kuri taip pat priklauso Europos šeimai. ,,O kad visi namai būtų tokie stiprūs, gražūs, juose gyventų geri žmonės ir nebūtų karo”, – tokį palinkėjimą išsakė berniukas, atvykęs iš Ukrainos. Tai pats svarbiausias ne tik Europos šeimos valstybių, bet ir visos planetos žmonių noras – gyventi taikoje, su šeima, darnioje, saugioje aplinkoje.

AUTORĖS nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad įsibėgėja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įsteigtos konsultavimo linijos veikla. Žmonės su negalia ar jų artimieji, paskambinę bendru numeriu +370 52 30 30 60, gali gauti visą jiems reikalingą informaciją su Negalios reforma susijusiais klausimais.

Nuo metų pradžios įgyvendinamos Negalios reformos pokyčiai liečia visų žmonių su negalia ar jų artimųjų kasdienį bei visuomeninį gyvenimą. Siekiama užtikrinti žmonių su negalia teises ir lygias galimybes įvairiose gyvenimo srityse. Vienas iš esminių reformos tikslų – pokyčiai nustatant negalią ir pagalbos teikimas vieno langelio principu.

„Skambučių centras – tai ne tik operatyvi pagalba kiekvienam Lietuvos gyventojui, bet ir kokybiškų konsultacijų apie naujas paslaugas informacijos šaltinis, siekiant kuo didesnės žmonių su negalia įtraukties. Kaip ir kiekviena naujovė, taip ir ši, kelia žmonėms klausimų, tai natūralu, bet ir toliau raginu drąsiai skambinti ir teirautis informacijos apie pokytį. Skambučių centro konsultantai operatyviai suteiks visą reikalingą informaciją“, – kviečia ministrė Monika Navickienė.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros skambučių centre dirba konsultantai, kurie teikia informaciją bei pataria šiais klausimais: negalios nustatymo, individualios pagalbos, prieinamumo ir socialinio dalyvumo, o esant poreikiui – nukreipia užklausą tiesiogiai atsakingam specialistui. Atsižvelgiant į klientų įvairovę, konsultacijos teikiamos lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.

Konsultavimo linijos darbuotojai atsiliepia lengvai įsimenamu numeriu +370 52 30 30 60 kiekvieną darbo dieną: pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 7.30 iki 16.30 val., penktadieniais nuo 7.30 iki 15.15 val. Taip pat galima kreiptis el. paštu: aptarnavimas@anta.lt.

„G. ž.“ inform.

Vaiko teisių gynėjai primena, kad praėjusių metų pabaigoje buvo atnaujintas įsimintinų dienų kalendorius – iš jo išbraukta sovietines šaknis turinti Vaikų gynimo diena, minėta birželio 1-ąją. Vietoje jos į kalendorių įrašytos dvi naujos dienos: Vaiko diena, švenčiama trečiąjį gegužės penktadienį, ir Pasaulinė vaiko teisių diena, minima lapkričio 20-ąją.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kiekviena tauta, valstybė įprasmina svarbias sau datas, žmones ir įvykius. Labai svarbu kiekvienam žmogui ir visai tautai prisiminti, kas esame, kokios mūsų vertybės. Būtent todėl Lietuva ima kurti naujas, nepriklausomos valstybės tradicijas ir atsisakė sovietines šaknis turėjusios šventės.

„Mes savo laisvę iškovojome jau daugiau nei prieš tris dešimtmečius, tačiau iki šiol turime nemažai sovietinių reliktų, kuriuos svarbu pakeisti. Matant Ukrainoje vykdomus nusikaltimus prieš taikius žmones, vaikus, tėvus, senelius, žinant, kad ten vaikai yra žudomi ir grobiami, būtų tiesiog netinkama kartu su Rusija minėti Vaikų gynimo dieną“, – sako I. Skuodienė.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pritarė vaiko teisių gynėjų siūlymui vietoje sovietinės birželio 1-osios švęsti vaikystę pavasarį, trečiąjį gegužės penktadienį. Šiais metais tai bus gegužės 17-oji.

Gegužės mėnuo jau yra paskelbtas šeimos mėnesiu, pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiame Motinos dieną, o pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną. Tad tikrai simboliška tarp šių dviejų svarbių datų paminėti ir Vaiko dieną. Neatsitiktinai pasirinktas ir penktadienis, po diskusijų su socialiniais partneriais jis pasirinktas tam, kad galėtume šią dieną paminėti ne tik šeimoje, bet ir darželiuose ar mokyklose.

„Vaikai yra mūsų dabartis ir ateitis, valstybės pagrindas ir būsimieji jos kūrėjai. Tad dar kartą noriu pakviesti visas ugdymo įstaigas – mokyklas, darželius, vaikų būrelius – paminėkime šiais metais gegužės 17-ąją. Švęskime vaikystę kartu, ugdykime atsakingą ir laimingą jaunąją kartą“, – kviečia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Taip pat į atmintinų dienų kalendorių buvo įtraukta ir Pasaulinė vaiko teisių diena, kurią pasaulio šalys mini lapkričio 20-ąją.

Birželio 1-osios atsiradimo istorija ir kodėl jos nereikėtų švęsti

Po Pirmojo pasaulinio karo, 1925 m., Ženevoje įvyko Pasaulinė vaikų gerovės konferencija, kurios metu valstybės sutarė, kad reikia minėti vaiko dieną, tačiau nebuvo priimtas vieningas sprendimas, kurią dieną ši šventė bus minima, ir palikta kiekvienai šaliai savarankiškai nuspręsti, kada švęsti vaikystę. Tad pasaulio valstybės vaiko dienai minėti pasirinko skirtingas datas, kai kur ši diena minima pavasarį, vasarą ar rudenį.

Sovietų Sąjungoje Vaikų gynimo diena birželio 1-ąją pirmą kartą paminėta 1950 m., o ją Maskvoje inicijavo Tarptautinė demokratinė moterų federacija, žinoma kaip prokomunistinės orientacijos organizacija.

1997 m. jau nepriklausomoje Lietuvoje patvirtinus Įsimintinų dienų įstatymą, į jį buvo įtrauktos 23 įsimintinos dienos, o Vaikų gynimo diena minėta tą pačią dieną, kaip ir Sovietų Sąjungos laikais.

Dabar ši diena vis dar minima daugelyje Rytų Europos valstybių, taip pat Rusijoje, Baltarusijoje, Šiaurės Korėjoje, Kinijoje.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje dar kartą priminė, kad vis dar turime nemažai istorinių sąsajų su šia valstybe, ir tai paskatino pradėti diskusijas dėl naujų tradicijų kūrimo. 2023 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Atmintinų dienų įstatymo pakeitimui ir iš atmintinų dienų sąrašo išbraukė birželio 1-ąją.

Nepelnytai pamiršta lapkričio 20-oji

Kartu su naujai į atmintinų dienų sąrašą įtraukta Vaiko diena – trečiąjį gegužės penktadienį, į jį pateko dar viena visiems vaikams ir jų gerovės srityje dirbantiems žmonėms labai svarbi data – lapkričio 20-oji.

Būtent šią dieną 1959 m. buvo priimta Jungtinių tautų vaiko teisių deklaracija, o 1989 m. patvirtinta Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija. Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1995 m. Tai yra svarbiausias tarptautinis vaiko teisių srities dokumentas, apimantis visus vaiko gyvenimo aspektus, pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises bei atsakomybes, kurias turi visi pasaulio vaikai.

Praėjusiais metais vaiko teisių gynėjai šią dieną minėjo organizuotoje konferencijoje geriausių vaiko interesų tema bei kartu su socialiniais partneriais įteikdami Geriausio vaiko draugo apdovanojimus labiausiai vaikų gerovei nusipelniusiems žmonėms. Nuo šių metų lapkričio 20-oji – Pasaulinė vaiko teisių diena – yra oficialiai įtraukta į įsimintinų dienų kalendorių.

„G. ž.“ inform.

Pasėlius deklaravusiems Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti tikrai nereikės – Europos Parlamentas (EP) patvirtino reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus.

 

Kodėl iškilo problema?

Žemės ūkio ministerijos pranešime pažymima, kad 2023 m. ūkininkai deklaravo 566,6 tūkst. ha daugiamečių pievų. Jų ploto santykis su visu deklaruotu plotu einamaisiais metais neturi sumažėti daugiau nei 5 proc., palyginti su tuo pačiu santykiu 2018 m. (referenciniai metai, Lietuvoje daugiamečių pievų plotas 694,5 tūkst. ha).

Remiantis 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatais ir privalomais veiksmais, kai daugiamečių pievų plotų santykis sumažėjo daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu, praėjusių metų gruodį pareiškėjams buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atkūrimo. Įvertinus šį skirtumą, Lietuvos ūkininkams būtų reikėję atkurti bent 87 tūkst. ha daugiamečių pievų.

Tokie įpareigojimai daliai ūkininkų būtų buvę sunkiai įgyvendinami. Todėl po aktyvių Žemės ūkio ministerijos derybų su EK šie sprendimai buvo sustabdyti. Laukta EK įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį santykio skirtumą nuo referencinio. Šių metų vasario mėnesį EK pristatė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą. Jame atsižvelgta į Lietuvos prašymą peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.

Deleguotojo reglamento papildymas leidžia įtraukti į einamųjų metų skaičiavimą ir daugiametes pievas, kurios nėra šuo metu dek-laruotos, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje, tai leidžia Lietuvai padengti 87 tūkst. ha pievų trūkumą. Tačiau jei 2024 m. bus nustatyta, kad pievos ir toliau ariamos, o daugiamečių pievų sluoksnis mažėja, yra tikimybė, kad vėl bus susidurta su daugiamečių pievų problema.

Santykio vertinimo riba lieka nepakitusi

ES institucijų padaryti pakeitimai palankūs Lietuvai, tačiau pagrindinis strateginių planų reg-lamentas nesikeičia, todėl būtina išlaikyti turimas daugiametes pievas, kad ateityje nesusidurtume su analogiška problema.

„Žinoma, būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų – lygiaverčių alternatyvų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija, – sakė ministras Kęstutis Navickas. – Noriu pabrėžti, kad 5 proc. pokyčio riba lieka galioti, todėl GAAB1 standarto turėtų laikytis visi pareiškėjai, kurių deklaruotuose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos. Jas būtina saugoti ir nearti, jei ateityje nenorime vėl susidurti su daugiamečių pievų išlaikymo problema.“

Siekiant, kad daugiamečių pievų problema vėl netaptų tokia opi, būtina kontroliuoti daugiamečių pievų plotus – tiek jų mažėjimą, tiek ir didėjimą.

„G. ž.“ inform.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Užupio mikrorajono Jaunimo bei Miškų gatvėse vykdomi darbai kelia gyventojų pasipiktinimą, nusiskundimus nepravažiuojamais keliais. Tačiau rajono savivaldybės administracija tikina, jog nepatogumai laikini.

Kaip skelbiama savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Zimblienės pranešime, rangos darbus vykdančios UAB „Rodsta“ techninis direktorius Rolandas Šiurna paaiškino, kad Jaunimo gatvėje tiesiami pėsčiųjų takai, rengiami važiuojamosios dalies pagrindai, automobilių stovėjimo vietos. Gatvę asfaltuoti planuojama gegužės paskutinę arba birželio pirmąją savaitę. Paklojus naują asfalto dangą kiti darbai bus toliau tęsiami, juos užbaigti planuojama dar šiemet.

To tarpu Miškų gatvėje, pasak R. Šiurnos, šiais metais bus sutvarkytas tik vienos jos pusės šaligatvis – kas dabar ir daroma. Kiti darbai – lietaus nuotekų ir automobilių parkavimo vietų bei naujos asfalto dangos įrengimas – šioje gatvėje bus vykdomi po technologinės pertraukos ir tikėtina bus užbaigti kitąmet.

„G. ž.“ inform.

Dainiaus VYTO nuotr.

Loreta EŽERSKYTĖ

Sekmadienį, gegužės 12-ąją, šalis aštuntą kartą rinko Lietuvos Respublikos prezidentą. Šiuose rinkimuose dalyvavo aštuoni kandidatai. Paskelbus išankstinius balsavimo rezultatus paaiškėjo, jog pirmame balsavimo ture nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, todėl vyks pakartotinis balsavimas. Gegužės 26 dieną jame dalyvaus du didžiausio rinkėjų palankumo sulaukę kandidatai – dabartinis prezidentas G. Nausėda ir premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė.

Pirmame rinkimų ture už G. Nausėdą balsavo 52,33 proc. Ukmergės rajono savivaldybės rinkėjų. Antra likusi I. Šimonytė sulaukė 14,09 proc. rinkėjų palaikymo.

Šie abu politikai dalyvavo ir 2019-iais vykusiuose Prezidento rinkimuose. Tuomet G. Nausėdai savo balsą atidavė 29,79 proc. rinkimų pirmame balsavimo ture dalyvavusių ukmergiškių, I. Šimonytę šalies vadove norėjo matyti 28,57 proc. rinkėjų.

 

Biuletenyje – aštuoni kandidatai

Šiemet šalies prezidento rinkimuose dalyvavo 8 kandidatai. Tai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pasiūlytas 45-erių Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos iškeltas 44 metų Andrius Mazuronis, save išsikėlęs 59-erių G. Nausėda, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų iškelta 49 metų I. Šimonytė, save išsikėlę 67-erių Eduardas Vaitkus ir 48-erių Ignas Vėgėlė, Laisvės partijos kandidatas 50-metis Dainius Žalimas bei taip pat pats išsikėlęs 41-erių Remigijus Žemaitaitis.

Prezidento rinkimuose G. Nausėda ir I. Šimonytė dalyvavo antrą kartą, kiti kandidatai šio posto siekė pirmąkart.

Laimėtojas paaiškės po dviejų savaičių

Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas nustato, kad išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Taip pat įstatymas reglamentuoja, jeigu pirmą kartą balsuojant Respublikos Prezidento rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, sekmadienį, teisės aktų nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į Respublikos prezidentus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant.

Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos prezidentus, surinkęs daugiau balsų.

Kartu vyko ir referendumas

Sekmadienį Lietuva rinkimuose ne tik balsavo už prezidentą, bet ir dalyvavo referendume dėl pilietybės išsaugojimo – sprendė dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Kiekvienas rinkėjas turėjo teisę imti du balsavimo biuletenius ar tik vieną.

Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Išankstiniai rinkimų duomenys rodo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įvyko, tačiau nepakako pasisakiusių „už“.  Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvavo 1 418 683 arba 59,07 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Pilietybės išsaugojimui pritarė 1 031 941 (74,25 proc.).

Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 401 807 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1 200 904 rinkėjų balsus.

Išsiskyrė trys kandidatai

Ukmergės rajono gyventojai balsavo 25 rinkimų apylinkėse. Visose daugiausia balsų pelnė G. Nausėda. Daugiau nei pusė balsavusiųjų savo balsą už dabartinį prezidentą atidavė dvidešimtyje apylinkių. G. Nausėda didžiausio palankumo sulaukė Lyduokių (62,33 proc.), Žemaitkiemio (62,06 proc.), Siesikų (57,58 proc.) apylinkėse.

Aštuoniolikoje apylinkių antra buvo  I. Šimonytė, šešiose – I. Vėgėlė, vienoje – R. Žemaitaitis. 

Antro turo prireikė ne visada

Atkurtoje Lietuvos Respublikoje (nuo 1990 m.) iki šiol yra įvykę septyneri Prezidento rinkimai: 1993, 1997, 2002, 2004, 2009, 2014 ir 2019 metais. Rinkėjai balsuoti ėjo dvylika kartų, nes 1997, 2002, 2004, 2014 ir 2019 metais prireikė antrojo rinkimų turo.

Iki šiol didžiausio rinkėjų palaikymo buvo sulaukusi dabartinė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Už ją 2009 metų rinkimuose balsavo 68,21 proc. rinkėjų,  antroje vietoje liko 1993 m. rinkimus laimėjęs Algirdas Mykolas Brazauskas – jį tąkart palaikė 60,1 proc. rinkėjų. Tačiau žvelgiant į rinkėjų nuomonės išraišką skaičiais, didžiausios paramos yra sulaukęs A. M. Brazauskas, už jį 1993-iais balsavo 1 211 070 rinkimų teisę turėjusių piliečių. Antroje vietoje lieka Valdas Adamkus, už kurį 1997 metais balsavo 968 031 rinkėjas, trečia – D. Grybauskaitė, 2009 m. rinkimuose gavusi 950 407 balsus. 

Prezidentą išrinko iš karto

Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę pirmą kartą šalies prezidentas buvo renkamas 1993 metų vasario 14 dieną. 1992 m. referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuria buvo atkurta Prezidento institucija. 1992 m. Seimo rinkimuose laimėjus Demokratinei darbo partijai, jos lyderis A. M. Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku ir tą pačią dieną (1992 m. spalio 25 d.), vadovaujantis Konstitucija, pradėjo laikinai, iki Prezidento rinkimų, eiti prezidento pareigas. 

Pirmuosiuose Prezidento rinkimuose atkurtoje Lietuvos Respublikoje kandidatais buvo iškelti A. M. Brazauskas ir Stasys Lozoraitis. Rinkimuose dalyvavo 2 012 420 gyventojų (78,6 proc.) rinkimų teisę turinčių gyventojų. Pagal miestų ir rajonų rinkimų komisijų protokolus A. M. Brazauskas surinko 1 211 070 balsų (60,1 proc. nuo visų dalyvavusiųjų), S. Lozoraitis – 767 437 balsų (38,1 proc.). Rinkimus laimėjęs A. M. Brazauskas buvo inauguruotas 1993 m. vasario 25 d.

1997 metų gruodžio 21 dieną vykusiuose rinkimuose rinkėjai turėjo galimybę šalies vadovą rinktis iš septynių kandidatų. Svarbiausio šalyje posto siekė V. Adamkus, Artūras Paulauskas, Vytautas Landsbergis, V. P. Andriukaitis, Kazys Bobelis, Rolandas Pavilionis ir Rimantas Smetona. Po pirmo balsavimo turo daugiausia balsų surinko A. Paulauskas (44,73 proc.) ir V. Adamkus (27,56 proc.). Pakartotiniame balsavime didesnė sėkmė lydėjo V. Adamkų. Gavęs 49,96 proc. balsų jis aplenkė A. Paulauską (49,22 proc.) ir buvo paskelbtas prezidentu.

2002 metų gruodžio 22 dieną vykę Prezidento rinkimai į istoriją įeis kaip išsiskyrę kandidatų gausa. Valdyti šalį siekė  septyniolika kandidatų – tuometinis prezidentas V. Adamkus, Rolandas Paksas, A. Paulauskas, Vytautas Šerėnas, V. P. Andriukaitis, Kazimira Danutė Prunskienė, Juozas Edvardas Petraitis, Eugenijus Gentvilas, Julius Veselka, Algimantas Matulevičius, K. Bobelis, Vytautas Antanas Matulevičius, Kęstutis Glaveckas, Vytautas Šustauskas, Vytautas Bernatonis, Algirdas Pilvelis ir Rimantas Jonas Dagys. Pirmame ture daugiausia rinkėjų balsų gavo tuometis šalies vadovas V. Adamkus (35,06 proc.) ir R. Paksas (19,4 proc.). Antras rinkimų turas sėkmingesnis buvo pastarajam politikui – už R. Paksą balsavo 54,15 proc. rinkėjų, jis išrinktas prezidentu. Tačiau jo karjera aukščiausiame politiko poste nesusiklostė. Po apkaltos proceso 2004 m. balandžio 6 d. jis buvo nušalintas nuo pareigų. Pagal įstatymą eiti prezidento pareigas buvo pavesta tuomečiam Seimo pirmininkui A. Paulauskui, paskelbti nauji Prezidento rinkimai.

2004 metų birželio 13 dieną vykusiuose rinkimuose dalyvavo penki kandidatai – V. Adamkus, K. D. Prunskienė, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė ir Česlovas Juršėnas. Pirmas balsavimo turas laimėtojo neišaiškino. 30,2 proc. balsų gavęs V. Adamkus ir K. D. Prunskienė (20,6 proc.) varžėsi antrame ture. Po dviejų savaičių vykusiame pakartotiniame balsavime prezidentu Lietuva ant-rą kartą išrinko V. Adamkų (51,9 proc. balsų).

Laimėjo dvejuose rinkimuose

Taip pat iš pirmo karto šalies vadovas buvo išrinktas 2009 metų gegužės 17 dieną vykusiuose rinkimuose. Tuomet tapti prezidentu pretendavo Algirdas Butkevičius, D. Grybauskaitė, V. Mazuronis, V. Tomaševski, K. D. Prunskienė, Loreta Graužinienė ir Česlovas Jezerskas. Balsuoti atėjo 51,76 proc. rinkėjų. 68,21 proc. jų savo balsus atidavė už iš Briuselio į Lietuvą grįžusią kandidatę – tuometinę Europos Sąjungos komisarę, atsakingą už finansinį programavimą ir biudžetą D. Grybauskaitę. Tokiu būdu politikė iš karto buvo paskelbta rinkimų laimėtoja. Antroje vietoje likęs A. Butkevičius gavo 11,68 proc. balsų.

D. Grybauskaitė svarbiausią postą laimėjo ir po penkerių metų – 2014 m. gegužės 11-ąją vykusiuose rinkimuose. Tačiau šįkart pergalei pasiekti prireikė dviejų balsavimo turų. Šiuose rinkimuose vadovauti šaliai siekė septyni kandidatai – D. Grybauskaitė, Zigmantas Balčytis, A. Paulauskas, N. Puteikis, V. Tomaševski, Artūras Zuokas ir Bronis Ropė. Į antrą turą pateko D. Grybauskaitė ir Z. Balčytis. Gavusi 701 999 arba 57,9 proc. rinkėjų pasitikėjimą, D. Grybauskaitė prezidento poste liko antrą kadenciją.

Į aukščiausią postą pretendavo aštuoni kandidatai

2019 m. gegužės 12 d. vykusiuose rinkimuose šalies vadovo sosto siekė aštuoni kandidatai – socialdemokratas eurokomisaras V. P. Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis ir I. Šimonytė, pats save išsikėlęs ekonomistas G. Nausėda, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas premjeras Saulius Skvernelis bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemar Tomaševski.

Už jokiai politinei jėgai neatstovaujantį G. Nausėdą antrame rinkimų ture balsavo 876 749 arba beveik 66 proc. rinkėjų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltą I. Šimonytę šalies vadovo poste norėjo matyti perpus mažiau – 437 399 arba 32,9 proc. į rinkimus atėjusių šalies piliečių. Iš viso šalyje teisę rinkti prezidentą turėjo 2 mln. 491 tūkst. gyventojų.