Rugpjūčio 16-ąją, apie 10 valandą, pastebėta, kad pro langą buvo patekta į užkandinę „Saporin“, esančią Vilniaus gatvėje. Iš vidaus pagrobtas 150 eurų vertės kasos aparatas. Jo viduje, kaip nurodė pareiškėjas, buvo apie 2 eurus. Žala tikslinama.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d.
„G. ž.“ inform.

Nijolė STUNDŽIENĖ

Šalyje įsivyravus ypatingai karštiems orams, kai termometrų stulpelis peržengia 30 laipsnių, kaitra ima varginti daugelį žmonių. Tokiomis dienomis kyla grėsmė nukentėti nuo perkaitimo, saulės smūgio, gali ištikti dehidratacija, sutrikti širdies ir kraujagyslių veikla. Visgi sunkiausiai karštas dienas priima vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai.

Pasitaikė ir perkaitimų saulėje

„Gimtosios žemės“ kalbinta Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė patvirtino, jog poliklinikoje padaugėjo pacientų.

„Dažniausiai į gydymo įstaigą žmonės kreipiasi dėl karščiavimo, taip pat diagnozuojama COVID-19 liga, virusinės infekcijos, pastebimi lėtinių ligų paūmėjimai“, – kalbėjo vyr. gydytoja. Ir pridūrė, jog šią savaitę keli asmenys į gydytojus kreipėsi ir dėl perkaitimo saulėje.

Padaugėjo GMP iškvietimų

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyriaus vadovė Jolanta Brazdžionienė taip pat teigė, kad karštis turi įtakos žmonių sveikatai. Pastarosiomis dienomis išaugo ir GMP iškvietimų skaičius.

„Per parą sukaukiame nuo 30 iki 34 iškvietimų, medikų brigados darbuotojui per pamainą tenka po 15 iškvietimų. Vadinasi, kas valandą – po vieną. Taigi, tikrai netenka ilsėtis“, – situaciją komentavo J. Brazdžionienė.

Pasak medikės, karščiai labiausiai paveikia vyresnio amžiaus žmones. Todėl jie dažniau skambina ir kviečia GMP. „Senoliai skundžiasi širdies ligomis, daugeliui sveikata sutrinka dėl to, kad mažai geria vandens, pamiršta vartoti vaistus, paaštrėja lėtinės ligos“, – aiškino pašnekovė.

Ir pridūrė, jog tokiu oru padaugėja ir mirčių. Šią savaitę GMP medikams teko konstatuoti penkių asmenų, tarp kurių dauguma vyresni žmonės, mirtis.

Kalbėdama apie esamą situaciją J. Brazdžionienė apgailestavo, kad būna ir daug nereikalingų iškvietimų: „Mėnesio pradžioje mokamos socialinės išmokos, po kurių prasideda „linksmybės“ – nesaikingas alkoholio vartojimas, muštynės. Po to, aišku, kviečiami medikai. Pasitaiko, kai GMP prireikia senoliams, kurie, kaip vėliau paaiškėja, patiria nerimą arba tiesiog nori pasikalbėti…“

Palatose įrengs ventiliaciją

VšĮ Ukmergės ligoninės vyriausiasis gydytojas Rimvydas Civilka  „Gimtajai žemei“ sakė, kad ligoninės skyriai jau nuo liepos mėnesio užpildyti 85 proc. Pasak gydymo įstaigos vadovo, vasarą paprastai ligonių sumažėja, tačiau šiemet, palyginus su ankstesniais metais, besigydančių stacionare yra daugiau.

„Negaliu tvirtinti, kad tam įtakos turi karšti orai, nors užsitęsusi kaitra atsiliepia sveikatai“, – pastebėjimais dalijosi R. Civilka.

Anot jo, didžiausiais darbo krūvis tenka Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui, kuris kasdien sulaukia ypač daug pacientų. Deja, kaip konstatavo vyr. gydytojas, dauguma jų, apie 80 proc., kreipiasi ne dėl skubios pagalbos, o dėl to, kad nepatenka pas savo šeimos gydytojus. 

Karštis alina ir ligoninėje besigydančius žmones, nes palatose nėra orą vėsinančių kondicionierių, ypač saulė įkaitina patalpas, kurių langai pietinėje pusėje.

„Dėl to Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus palatose ant langų dar pernai uždėjome žaliuzes, – pasakojo R. Civilka. –  Be kita ko,  šis skyrius vienintelis neturi ventiliacijos. Todėl su rajono savivaldybės pagalba ėmėmės projekto,  kurio metu visose palatose bus sumontuotos ventiliacinės sistemos. Šių darbų vertė apie 42 tūkst. eurų, kurie skirti iš rajono biudžeto. Tikimės, kad rugsėjį ventiliacija jau bus įrengta. Šiuo metu skyriuje slaugoma 60  pacientų.“

Užsiėmimai vyksta pavėsyje

Kaitra alina ir vaikus, kurie vasaros metu lanko lopšelius-darželius. Kalbinta rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Bakučionienė  sakė, kad vasaros laikotarpiu vaikai ryte sutinkami  lauke.

„Mokytojos mažuosius pasitinka pavėsyje, taigi rytinė gaiva juos pabudina. Grupėse ugdymo įstaigos turi ir naudoja ventiliatorius. Vartojama daug vandens – kiekvienas vaikas turi savo gertuvę.  Lauke užsiėmimai su ugdytiniais vyksta pavėsyje, dažnai organizuojami žaidimai su vandeniu. Vaikams privalomi galvos apdangalai. Kai mažieji suprakaituoja, persirengia. Todėl prašoma tėvų, kad visi vaikai turėtų drabužėlių pasikeitimui. Su tėveliais kalbamės, kad vaikučius kiek įmanoma daugiau rengtų natūralių medžiagų rūbais ir kuo mažiau naudotų sintetikos. Tikimės, kad kitą savaitę karščiai atlėgs“, – kalbėjo vyriausioji specialistė.

Vandens gertuvių yra ir Ukmergėje

Vanduo yra pagrindinis saugiklis nuo perkaitimo vasaros metu. Termometro stulpeliams kasdien kylant vis aukščiau, didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bend-rovė „Vilniaus vandenys“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe sostinės gyventojus ir svečius kviečia nepamiršti vaišintis geriamuoju vandeniu iš skirtingose miesto vietose įrengtų vandens gertuvių. Šiuo metu Vilniuje iš viso yra įrengta 31 stacionari arba mobili vandens gertuvė. Rugpjūtį šis tinklas buvo padidintas dar 7 naujomis. 

Tokių vietų, kuriose galima atsigaivinti vandeniu, yra ir Ukmergėje. Pasak UAB „Ukmergės vandenys“ direktoriaus Rimo Arlinsko, viena vandens kolonėlė–gertuvė yra Paupio gatvėje, prie pėsčiųjų–dviračių tako, ant-ra vieta  – Pilies parke, šalia viešojo tualeto.

„Mieste anksčiau buvusios vandens ėmimo kolonėlės šiuo metu panaikintos. Todėl galima būtų svarstyti apie tokių gertuvių įrengimą kitose viešose erdvėse, jei būtų poreikis. Jos galėtų atsirasti vykdant viešųjų erdvių sutvarkymo projektus“, – svarstė R. Arlinskas.

Ieškos finansinių galimybių

Pasiteiravus, kaip rajono savivaldybės administracija ginasi nuo kaitros, Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Zimblienė sakė, kad jau ne pirmą vasarą kenčiant alinantį karštį, savivaldybės administracija savo darbuotojus pagal galimybes yra aprūpinusi vėsinimo priemonėmis.

„Dalyje kabinetų įrengti kondicionieriai, o jų neturintys naudojasi ventiliatoriais. Kadangi vasaros kasmet darosi vis karštesnės ir tvankesnės, bus ieškoma finansinių galimybių ne tik savivaldybės administracijos, bet ir kitų savivaldybei pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo vietose įrengti kondicionierius“, – teigė D. Zimblienė.

Psichologijos studija „Laimės namai“ rugpjūčio 24-osios pavakarę kviečia praleisti su žolynais, judesiu, garsu, dalyvaujant vasaros pabaigos stovykloje.

„Vasaros laikas jau beveik iškapsėjo. Kasryt sutinkame rasotą žolę ir besidraikančius voratinklius, jie kaip pranašai informuoja, kad atėjo metas susikaupti ir nuiminėti derlių. Pabūkime bendrystėje, kad neskubėdami, su šypsenomis veide pasitiktume rudenį; jo spalvotus medžių lapus, merkiantį lietų ir jaukius buvimus apsiklojus pledu“, – kviečia psichologė Jurgita Vasiliauskienė.

Stovykloje laukia susitikimas su ukmergiške menininke Laima Dzigaite, kuri pasidalys savo kūrybine patirtimi.

Programoje numatyta judesio ir kvėpavimo praktika, skirta kūno sveikatinimui, meno terapija, padėsianti geriau pažinti savo vidų, atpalaiduojanti meditacija su garsais.

Užsiėmimų metu dalyviai galės įsiklausyti į savo kūnus, kartu mokysis streso įveikos būdų, pažins, ką kiekvienam sako jo sielos augalas, ramiai išgirs sielos virpesius per varpelių skambėjimą, dubens aidėjimą, atsigers šaltinio vandens su visomis jo gydančiomis savybėmis.

Ši stovykla yra tęstinio projekto „Fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimas per aktyvią veiklą ir meno terapiją“, prasidėjusio žygiu į gamtą, skirtu Motinos dienai, dalis. Tai – baigimasis renginys. Projektą remia Ukmergės rajono savivaldybė Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis, tad dalyvavimas stovykloje nemokamas. Norintys galės paaukoti projekto iniciatorių ateities veikloms.

Vietų skaičius stovykloje ribotas, todėl būtina registruotis iš anksto tel. 8 601 77 064.

„G. ž.“ inform.

 

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir daugumai žmonių aiškus dalykas. Visgi ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydytis ligoninėje.

Siuntimas galioja 60 dienų ir net tai žinodami žmonės dažnai mano, kad per šį laiką reikia siuntimą panaudoti apsilankant pas jame nurodytos specializacijos gydytoją ar atliekant tyrimus. Tačiau tokios skubos nėra – per du mėnesius siuntimą turintis pacientas turi ne apsilankyti, o užsiregistruoti siuntime nurodytiems tyrimams ar vizitui pas specialistą. Su siuntimu galima registruotis vieną kartą.

Svarbu žinoti, kad dėl gydytojo specialisto paslaugų ar tyrimų su siuntimu nebūtina keiptis į tą pačią gydymo įstaigą, kurioje jis išduotas. Siunčiantis gydytojas turi nurodyti bent tris įstaigas, kuriose reikiama kompensuojamoji paslauga gali būti suteikta. Tačiau renkasi pats pacientas – paslaugą jis gali gauti nebūtinai savo poliklinikoje, gydytojo pasiūlytose įstaigose ar savo gyvenamajame mieste, tačiau ir bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).

Tokia gydymo įstaigos pasirinkimo galimybė praverčia, kai siekiama paslaugą gauti greičiau, t. y. renkamasi ta įstaiga, kurioje siuntime nurodytos paslaugos laukimo eilė trumpiausia. Be to, tokiu būdu pacientas turi ir platesnį reikiamos kvalifikacijos gydytojų pasirinkimą, jei nepageidauja kreiptis į vieną konkretų gydytoją.

Keliais atvejais norint gauti kompensuojamąsias medicinos paslaugas siuntimo iš viso nereikia. Gydymo įstaigoje, kurioje apdraustasis yra prisirašęs, tiesiogiai galima registruotis pas pirminės odontologijos ir pirminės psichikos sveikatos specialistus. Apdraustiems žmonėms be siuntimo taip pat galima gauti PSDF lėšomis apmokamas gydytojo dermatovenerologo (odos ir venerinių ligų) paslaugas bet kurioje gydymo įstaigoje, dėl šių paslaugų sudariusioje sutartį su TLK.

Sergant lėtine liga, dėl kurios gydytojas specialistas turi ilgesnį laiką stebėti žmogaus sveikatos būklę, pakanka, kad šeimos gydytojas siuntimą pas reikiamą specialistą išrašytų kartą per metus. Pavyzdžiui, siuntimą pas akių gydytoją, kai pacientas serga 1 ar 2 tipo diabetu su progresuojančia akių liga.

Tiek apdrausti, tiek neapdrausti gyventojai nemokamai ir neatidėliotinai be siuntimo turi gauti būtinąją medicinos pagalbą ūmiai susirgę, susižeidę ir pan. Jai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir poliklinikose arba ligoninėse teikiama skubi medicinos pagalba, kai kyla realus pavojus gyvybei ar sveikatai, sunkių komplikacijų rizika.

Tik tokiais būtinosios pagalbos atvejais, kaip patyrus didelę traumą, stipriai nudegus, susirgus liga, gresiančia gyvybei, be siuntimo galima vykti į ligoninės priimamąjį. Kitais atvejais reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, o savo poliklinikos ne darbo metu – į budinčius gydytojus toje pačioje gydymo įstaigoje arba kitoje, su kuria paciento poliklinika sudariusi sutartį dėl šeimos gydytojo paslaugų teikimo jos ne darbo valandomis.

Informaciją, kur teikiama medicinos pagalba gydymo įstaigų ne darbo laiku, savaitgaliais ir per šventes, galima sužinoti iš registratūros darbuotojų, gydymo įstaigų interneto svetainėse ir skelbimų lentose.

„G. ž.“ inform.

 

Rugpjūčio 15-ąją prasidėjo briedžių ir tauriųjų elnių patinų medžioklė. Šią dieną pradėtas ir paukščių medžioklės sezonas. Iki gruodžio 15 d. galima medžioti didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, kanadines bernikles, kuoduotąsias antis, laukius, iki lapkričio 30 d. – perkūno oželius ir slankas.

Aplinkosaugininkai primena, kad medžiotojai ne tik turi teisę naudotis gyvūnijos ištekliais, bet ir privalo jais rūpintis.

Briedžių, tauriųjų elnių ir kitų elninių žvėrių Lietuvos miškuose gausėja. Apskaitų duomenimis, šiais metais mūsų miškuose yra 887 briedžiais ir net 8 484 tauriaisiais elniais daugiau nei praėjusiais, nežiūrint to, kad praėjusį medžioklės sezoną buvo sumedžiota 283 briedžiais ir 3 424 elniais daugiau, lyginant su 2020-2021 m. medžioklės sezonu.

Elninių žvėrių tankumas kai kuriuose Lietuvos regionuose jau yra per didelis. Ūkininkai ir miškų savininkai dėl to patiria nemažai nuostolių, todėl svarstoma galimybė, kad tokiais atvejais aplinkos ministro įgaliota institucija galėtų duoti nurodymą medžioklės plotų naudotojams sureguliuoti medžiojamųjų gyvūnų gausą, kad ji neviršytų didžiausios leistinos elninių žvėrių tankumo miškuose normos.

Prasidedant paukščių medžioklės sezonui, aplinkosaugininkai primena, kad pastarųjų populiacijų būklė prastėja, todėl medžioti reiktų atsakingai ir saikingai. Apskaičiuota, kad ES dėl apsinuodijimo švino šaudmenimis per metus žūva daugiau kaip milijonas vandens paukščių. Atsižvelgiant į kenksmingą švino poveikį, nuo šių metų medžioklės sezono jau draudžiama medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais, taip pat draudžiama medžioti kanopinius žvėris šratais ir grankulkėmis.

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis kuoduotųjų ančių, perkūno oželių Lietuvoje perinčios populiacijos per paskutinius 10 metų sumažėjo 10-20 proc. Stebimas nežymus klykuolių, laukių ir kai kurių kitų medžiojamųjų paukščių populiacijų mažėjimas šalyje.

 „G. ž.“ inform.

 

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

Sulaukėme sodų bendrijoje „Dukstynėlė“ namelį turinčios moters skambučio. Ji norėjo sužinoti, ar gali ant pastato įsirengti vaizdo kamerą. „Kadangi sode negyvenu, o laikai dabar neramūs, pasitaiko vagysčių, įsigijau vaizdo kamerą. Tačiau susilaukiau kaimynų priekaištų, atseit pažeidžiu jų privatumą, jie savo teritorijoje nori jaustis laisvai… Nenorėjau pyktis, todėl kamerą nuo namo nukėliau. Tuo tarpu sodų bendrijoje „Rasa“ mačiau žmonių kiemuose įrengtas vaizdo kameras ir aplinkiniai dėl to nepyksta. Gal yra kažkokie reikalavimai, vaizdo kamerų montavimo taisyklės?“ – teiravosi laikraščio skaitytoja.

Rajono savivaldybės administracijos duomenų apsaugos pareigūnas Klaudijus Kornelijus Širvelis paaiškino, kad Vaizdo duomenų tvarkymo Ukmergės rajono savivaldybės administracijoje taisyklės taikomos tuomet, kai vaizdo stebėjimas vykdomas viešosiose erdvėse, savivaldybės administracijos pastato, jo prieigų bei seniūnijų pastatų, jų prieigų vaizdo stebėjimo tikslams pasiekti.

„Sodininkams, kaip ir kitiems fiziniams asmenims, neužsiimantiems profesine ar komercine veikla, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, taip pat Vaizdo duomenų tvarkymo Ukmergės rajono savivaldybės administracijoje taisyklės nėra taikomos. Kitų teisės aktų, kuriuose būtų nustatyti specialieji reikalavimai vaizdo duomenų tvarkymui ar vaizdo kamerų montavimo taisyklės privačių valdų, privačių namų (pastatų) savininkams, nėra. Registruoti vaizdo kameras ar gauti leidimą vaizdo įrenginių diegimui nereikia“, – aiškino duomenų apsaugos pareigūnas.

 Tačiau, kaip teigė jis, net ir vykdant vaizdo duomenų tvarkymą užsiimant išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla, fiziniai asmenys taip pat visais atvejais privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintą privataus gyvenimo apsaugą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įtvirtintą teisę į atvaizdą bei teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą ir laikytis teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų.

„Kitaip tariant, turi būti gerbiamas šeimos narių, lankytojų privatumas, vaizdo kameros stebėjimo laukas neturi apimti kaimyninių sklypų teritorijos, neturi būti nukreiptas į šalia esančius kitus privačius pastatus, jų įėjimus. Jeigu vaizdo stebėjimas yra vykdomas pastato išorėje ir į vaizdo stebėjimo lauką patenka vieša erdvė (gatvės, šaligatvio dalis) ar kito asmens privati teritorija, vykdomam vaizdo stebėjimui yra taikomos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatos. T. y. privaloma gauti savininko sutikimą (rekomenduotina – rašytine forma). Pažeista žmogaus teisė į atvaizdą ir (ar) privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ginama kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka. Tais atvejais, kai yra (ar turėtų būti) taikomas Reglamentas 2016/679, savo teises galima ginti paduodant skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai“, – kalbėjo K. K. Širvelis.

Apibendrindamas pareigūnas sakė, kad sodininkai įsirengti vaizdo stebėjimo kameras gali, tačiau svarbu užtikrinti, jog į vaizdo stebėjimo lauką nepatektų privati teritorija bei kaip įmanoma mažiau viešosios erdvės. Taip pat reikėtų informuoti apie vykdomą vaizdo stebėjimą (pavyzdžiui, ženklulipduku) dar prieš patenkant į teritoriją, nesaugoti vaizdo įrašų ilgiau negu būtina.

„Visada turi būti atsižvelgiama į duomenų kiekio mažinimo principą – pavyzdžiui, sode vaizdo stebėjimo kameras įjungti, tik kai jame nėra žmonių arba sutemus, – patarė K. K. Širvelis. – Be to, derėtų užtikrinti ne tik organizacines, bet ir technines saugumo priemones, t. y. vaizdo stebėjimo kameros nustatymus ir (ar) vaizdo įrašymo programinę įrangą nustatyti taip, kad jos valdymo neperimtų kibernetiniai įsilaužėliai, esant galimybei, vaizdo įrašus šifruoti. Galiausiai, jei vaizdo kameros nepavyksta sumontuoti taip, kad į vaizdo stebėjimo lauką nepatektų privati valda arba nėra gaunamas savininko sutikimas, tikslinga apsvarstyti kitokių saugumo priemonių įdiegimą. Pavyzdžiui, sumontuoti judesio jutiklius, kurie apie įsibrovimą informuotų trumpąja žinute. Galima įsirengti signalizaciją ar vaizdo stebėjimo kamerą pastato viduje, kuri pradėtų veikti užfiksavus judesius ir padarytą nuotrauką iškart atsiųstų į mobilųjį telefoną ar pan.“

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

Į redakciją užsukęs Pilies gatvės 2-ajame name gyvenantis vyras skundėsi savivaldybei priklausančios UAB „Ukmergės butų ūkis“ veikla. Pasak šio namo gyventojo, Butų ūkio įmonės atstovai užsiima savivale.

„Mes neprašome, kad jie atliktų darbus, o darbininkai atvažiuoja, įklijuoja dvi plyteles, nors iškritę trys, ir iš namo gyventojų sukauptų lėšų nurašo pinigus. Kitą dieną atvyksta įdėti trečios plytelės – ir vėl paskaičiuoja, kiek šie darbai mums kainuos. Ne kartą kreipėmės į vadybininką, kad jis prieš pradedant darbus organizuotų susirinkimą, kuriame gyventojai galėtų pareikšti savo nuomonę, pasakytų, ar jie nori, kad darbai būtų atliekami. Tačiau Butų ūkio atstovas pareiškė, kad norėdami surengti tokį susirinkimą, turime surinkti tam pritariančių žmonių parašus. Kažkokia nesąmonė. Juk kai pradės varvėti prakiuręs namo stogas, paaiškės, kad neturime darbams apmokėti sukaupę lėšų, nes visus pinigus išleidome smulkiems remontams, kurie vykdyti nesuderinus su gyventojais“, – pasipiktinimo neslėpė vyriškis.

Jis taip pat priekaištavo dėl netvarkomos namo aplinkos. Neva žolė pjaunama tik retkarčiais, o sienos marginamos ir pinigai nurašomi reguliariai.

Gavome UAB „Ukmergės butų ūkis“ Pastatų administravimo skyriaus vadovės Kristinos Žukauskienės atsakymą: „Administratorius UAB „Ukmergės butų ūkis“, atlikdamas vienintelio akcininko – Ukmergės rajono savivaldybės – pavestas funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo nuostatais. Šiuose nuostatuose yra apibrėžtos administratoriaus teisės ir pareigos, kurios numato namo gyventojų susirinkimų organizavimo tvarką, t. y. ne mažiau kaip 1/4 patalpų savininkų raštu pareikalavus, per mėnesį nuo patalpų savininkų rašto pateikimo organizuoti patalpų savininkų susirinkimą pagal jų siūlomą darbotvarkę. Apie tokius reikalavimus daugiabučio namo Pilies g. 2 gyventojai buvo informuoti susitikimo su namo vadybininku metu.

Atlikus namo bendro naudojimo objektų kasmetines apžiūras ir užfiksavus defektus, taip pat gavus gyventojų pastabas dėl atsiradusių gedimų ar defektų, vykdoma neeilinė namo apžiūra, smulkūs defektai šalinami prieš tai neorganizuojant gyventojų susirinkimų, apmokami iš kaupimo lėšų. Sutrūkusios, iškritusios įėjimo laiptų plytelės pirmumo tvarka atstatytos siekiant užtikrinti saugų patekimą į namą ir apsaugant laiptų konstrukcijas nuo tolimesnio irimo.“

Pastatų administravimo skyriaus vadovė taip pat pažymėjo, kad Pilies g. 2 gyventojai namo teritorijos priežiūros paslaugų yra atsisakę ir administratorius jų neteikia.

Loretos EŽERSKYTĖS nuotr.

Arvydas PĖŠINA

Mėgėjų teatrų festivalis „Prie dvaro“ Taujėnuose pradėtas rengti 2002 metų liepos mėnesį. Iš pradžių tai buvo dviejų dienų renginys. Per visą festivalio istoriją jame dalyvavo mėgėjų teatrai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Prancūzijos, Lenkijos, Estijos. Šiais metais į festivalį atvyko tik mūsų šalies kolektyvai. Spektaklius žiūrovai galėjo stebėti du savaitgalius, vaidinimai vyko ne tik Taujėnuose, bet ir Baleliuose ir Užulėnyje. Be to, renginio metu vyko regioninė vokalinių ansamblių šventė-konkursas „Dainų skambėjimas Tėviškei“. Festivaliui pasibaigus, Taujėnuose surengta Ukmergės rajono mėgėjų teatrų šventė-konkursas „Klėtelė“.

Respublikinis mėgėjų teatrų festivalis prasidėjo nuo Vidos Bladykaitės komedijos „Ženteliai“ vaidinamų ištraukų. Pirmojo spektaklio aktoriai atkūrė šio vaidinimo scenas, prisiminimais sugrįždami į 1997 metus, kai visi pirmą kartą susirinko į pirmąją repeticiją. Nuo tos akimirkos prabėgo 25 metai. Per tą laiką vaidinta Lietuvos miestuose ir miesteliuose, dalyvauta festivaliuose Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Per ketvirtį amžiaus keitėsi ir aktoriai, ir režisieriai.

Šventės metu žiūrovai išvydo Taujėnų mėgėjų teatro premjerinį spektaklį – V. Bladykaitės „Nuoma ir trys kiaušiniai“, kurį režisavo Vidmantas Krikštaponis, teatrui vadovaujantis nuo 2018 m.

Festivalio atidarymo dieną žiūrovai išvydo pašėlusio smagumo teatro „Labas“ (Vilnius) spektak-lį „Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?“ Dar ilgai po spektaklio žiūrovai dalijosi įspūdžiais, žavėdamiesi aktorių Neringos Varnelytės ir Vitalijos Mockevičiūtės vaidyba, Dariaus Mockevičiaus ir Pauliaus Kovalenko atliekama muzika.

Renginio metu Taujėnų vasaros estradoje siautė net… virusas. Tai „Viruso pasiutpolkė“ (rež. Vita Vorienė) – Biržų kultūros centro Papilio skyriaus mėgėjų teatro „Vaidintojų atžalynas“ spektaklis pagal Linos Matuliauskienės eilėraščius.

Scenoje žiūrovai išvydo ir Taujėnų mėgėjų teatro „Bičiuliai“ bičiulius – Panevėžio rajono Krekenavos kultūros centro mėgėjų teatrą „Avilys“. Kiekvienas jų spektaklis žiūrovų sutinkamas juoko banga ir aplodismentų jūra. Šį kartą jie parodė komediją „Loterija po 15 metų“ (rež. Miranda Vaitkevičienė) pagal Remigijų Paciukonį.

Rūdiškių kultūros centro „Bajorų teatras“ į Taujėnus atvyko su nuotaikingu spektakliu „Trijų velnių valsas“ (rež. Vytautas Mikalauskas) pagal Žemaitės komediją „Trys mylimos“. Su juo teatras dalyvavo VII tarptautiniame konkurse „Didžiajame festivalyje“ Pesaro mieste Italijoje ir tapo I laipsnio laureatu.

Baleliuose žiūrovai matė nuotaikingą Anykščių kultūros centro Skiemonių skyriaus teatro mėgėjų spektaklį pagal Vytauto Kupšio pjesę „Jaunikio medžioklė“ (rež. Gintautas Eimanavičius).

Prezidento A. Smetonos dvare Užulėnyje svečiavosi Šiaulių rajono savivaldybės kultūros cent-ro Bazilionų skyriaus mėgėjų teatras. Ši teatrinio meno mėgėjų grupė gyvuoja nuo 1991 m., jai vadovauja teatrinių eksperimentų nebijanti, išradinga ir ilgametė režisierė Birutė Sinkevičienė. Kolektyvas atvežė dvi teatro literatūrines muzikines kompozicijas – „Ieškodami žmogaus“ ir „Novelės“ (scenarijaus autorės B. Sinkevičienė ir Estrelija Jurkuvienė).

Be to, Prezidento dvare teatralus ir žiūrovus sutiko ir pasveikino Prezidentas Antanas Smetona su žmona, kuriuos įkūnijo aktorius Darius Kaplūnas ir Asta Kap-lūnienė.

Renginius papildė ir pirmą kartą organizuota regioninė vokalinių ansamblių šventė-konkursas „Dainų skambėjimas Tėviškei“. Iš įvairių Aukštaitijos kampelių į Taujėnus padainuoti ir pasivaržyti tarpusavyje atvyko devyni kolektyvai. Tai Anykščių kultūros centro Kavarsko skyriaus duetas (vad. Leda Kazokienė), kolektyvas iš Vadoklių kultūros centro Jotainių padalinio (vad. Vaidas Dzežulskis), Ukmergės kultūros centro Siesikų skyriaus šeimyninis duetas (vad. Paulius Geiša), šeimyninis duetas „Šermukšnėlė“ iš Šventupės skyriaus (vad. Daiva Šermukšnienė) bei Taujėnų skyriaus tercetas (vad. Nijolė Janulienė), duetas iš Rokiškio rajono Obelių socialinių paslaugų padalinio (vad. Violeta Kazlauskienė), Liūdynės kultūros centro Velžio padalinio mišrus vokalinis ansamblis „Nevėžio vingis“ (vad. V. Dzežulskis), Jonavos kultūros centro vokalinė grupė „Pinavija“ (vad. Virginija Verikienė), kolektyvas „Smiltis“ iš Biržų kultūros centro Smilgių skyriaus (vad. Vilita Vasiliauskienė).

Konkurso dalyvių pasirodymą vertino komisija – Ukmergės kultūros centro etnokultūros specialistė Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė, meno saviraiškos organizatorė Laima Lenčickienė, Taujėnų seniūnijos seniūnė Elvyra Tulušienė, Taujėnų bendruomenės pirmininkė Rasa Miliuvienė.

Nugalėtoja pripažinta Jonavos kultūros centro vokalinė grupė „Pinavija“, antri buvo duetas iš Rokiškio rajono Obelių socialinių paslaugų padalinio, treti – duetas iš Vadoklių kultūros centro Jotainių padalinio.

Po jausmingo koncerto visi klausėsi kapelos „Noragas“, atvykusios iš Širvintų, nuotaikingų kūrinių.

Ši šventė baigėsi, tačiau jau kviečia į kitą, vyksiančia 2024 m. liepos mėnesį.

Taujėnų dvaro svirne taip pat įvyko Ukmergės rajono mėgėjų teatrų šventė-konkursas „Klėtelė“. Jame dalyvavo keturi rajono mėgėjų teatrai.

„Klėtelės“ programą pradėjo Taujėnų mėgėjų teatras „Bičiuliai“, švenčiantis savo veiklos 25-metį. Taujėniškiai parodė naujausią savo spektaklį – V. Bladykaitės „Nuoma ir trys kiaušiniai“ (rež. V. Krikštaponis). Siesikų mėgėjų teatras ,,Pantis“ į „Klėtelę“ atvyko su komedija – V. Kupšio „Jaunikio medžioklė“ (rež. Valentina Karaliūnienė). Veprių mėgėjų teatras „Palėpė“ nuotaikingais pasirodymais žiūrovus džiugina jau 23 metus. Tą jie darė ir „Klėtelėje“, pristatydami komišką meilės istoriją – Edmundo Untulio „Nosis su apgamu“ (rež. Rasa Šimonienė). Konkursinę programą baigė Liaušių mėgėjų teatras „Po liepomis“, susikūręs 2018 m. „Klėtelėje“ žiūrovai išvydo naujausią jų premjerą – Veronikos Ruminavičiūtės ,,Sunki našta“ (rež. Lina Monkevičienė, dailininkė Silvija Liumparienė).

Pertraukų metu Šventupės ansamblis ,,Šventerečius“ pristatė teatralizuotą muzikinę programą „Ponios Julijos sekretai“, o į dainų sūkurį įtraukė Taujėnų vokalinis ansamblis.

Šventės programą pabaigė svečiai – Kupiškio kultūros centro Skapiškio mėgėjų teatras ,,Stebulė“, režisierė Vita Vadoklytė. Ji taip pat viso renginio metu dirbo vertinimo komisijoje. Kartu su ja rajono mėgėjų teatrų pasirodymus vertino Jonavos kultūros centro Panoterių mėgėjų teatro režisierė Janina Adomaitienė ir Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatro režisierė Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė.

Paskelbus konkurso rezultatus paaiškėjo, jog šventės laureatais tapo Ukmergės kultūros centro Liaušių skyriaus mėgėjų teatras „Po liepomis“. Čia ir vyks kita mėgėjų teatrų šventė-konkursas „Klėtelė“.

Laimos JANČIAUSKAITĖS nuotraukos

 

Konkurso „Klėtelė“ laureatas – Liaušių skyriaus mėgėjų teatras „Po liepomis“.

 

Prezidento dvare svečius sutiko ir pasveikino A. Smetona su žmona.

 

Braškės, šilauogės, mėlynės ir trešnės džiugina mus kone visą vasarą. Ypač šiuo laikotarpiu neretai norisi šokolado gabalėlį iškeisti į šviežias uogas. Tai patvirtina ir farmacininkė Elvyra Ramaškienė. Visgi, anot vaistininkės, svarbu nepamiršti, kad uogos savyje turi cuk-raus, todėl reikia žinoti, kaip jas teisingai vartoti, kad organizmas pasisavintų visas naudingiausias jų savybes.

 Žmonių dėmesio centre – šviežios uogos

Šiltėjant orams visi pradeda laukti šviežio vaisių ir uogų derliaus, o jam pasirodžius skuba juo mėgautis. Prekybos centrų atstovai pastebi, kad nuo liepos mėnesio perkamiausios uogos yra braškės ir šilauogės, taip pat trešnės, kurios netgi atsirado tarp populiariausių vasaros vaisių – jos pasivijo pirmą ir antrą vietą besidalijančius arbūzą ir bananą. Liepą taip pat išaugo žmonių susidomėjimas šviežiomis slyvomis, kurių pikas – rugpjūtį. Dažniausiai pirkėjai renkasi labiau tradicines mėlynas slyvas.

„Tiek vaisiai, tiek perdirbti produktai savyje turi cukraus, o pats organizmas neatskirs – kuris iš jų natūralus, o kuris perdirbtas. Abiem atvejais taip pat gali pakilti gliukozės kiekis kraujyje. Todėl žmogui per dieną patariama suvalgyti ne daugiau kaip 400 g braškių, vyšnių arba trešnių. Mėlynių dienos norma turėtų siekti vieną stiklinę – 250 ml, o štai šilauogės už visas pastarąsias uogas dvigubai vertingesnės, todėl jų pakanka vos 250 g per dieną“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Uogų sauja vietoje saldumyno

„Uogose yra gausybė mūsų sveikatai naudingų antioksidantų ir skaidulų, vitaminų A, C, E, K, P, taip pat B grupės vitaminų, geležies, beta karoteno ir kitų mineralų. Jų pavalgę ilgiau džiaugsimės energija negu po saldumynų, taip pat ilgesnį laiką jusime sotumą bei išvengsime persivalgymo jausmo. Visgi nepamirškite, netgi vasarą norint aprūpinti savo organizmą naudingosiomis medžiagomis, ne visada pakanka vien šviežių vaisių, uogų ar daržovių, todėl ypač artėjant rudeniui pasirūpinkite maisto papildais“, – pataria vaistininkė.

„G. ž.“ inform.

 

„Lidl Lietuva“ antrojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius siekė 1 877,98 eurus – tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonės mokamų atlyginimų vidurkis didžiausias buvo ir pirmąjį metų ketvirtį. Taip pat „Lidl Lietuva“ šiais finansiniais metais (iki 2023 m. kovo mėn.) padidino darbuotojams skiriamų papildomų naudų ir premijų krepšelį – jis sieks beveik 4 mln. eurų.

„Visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams siūlome konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos rinkoje, suprantame, kad tai leidžia jiems jaustis saugiai dėl savo finansinės padėties ir skatina siekti profesinių rezultatų. Visapusiškai rūpinamės darbuotojais – skiriame jiems papildomą naudų ir premijų krepšelį, teikiame pagalbą fizinei ir emocinei sveikatai,  kuriame nuolatos tobulėti skatinančią darbo aplinką“, – teigia „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė.

Antrojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius „Lidl Lietuva“ siekė 1 877,98 eurus ir buvo beveik 30 proc. didesnis nei antroje vietoje esančio prekybos tinklo atlyginimo vidurkis.

„Lidl Lietuva“ lyderiauja tarp didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje ne tik pagal vidutinį darbo užmokestį, bet ir pagal atlyginimų medianą, rodo „Rekvizitai.lt“ duomenys. Šiuo laikotarpiu „Lidl Lietuva“ atlyginimų medianos vidurkis buvo beveik 10 proc. didesnis už antroje vietoje esančio prekybos tinklo ir siekė 1 483,66 eurus. Trečioje vietoje esantį prekybos tinklą „Lidl Lietuva“ lenkė beveik 36 proc.

Jaustis užtikrinčiau „Lidl Lietuva“ darbuotojams leidžia periodiškai didinamas bazinis darbo užmokestis. Nuo šių metų sausio 1-osios darbo užmokestis 5–15 proc. padidintas visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas jie užima – tam biudžete numatyti papildomi 9 mln. eurų.

Didindama bazinį darbo užmokestį, „Lidl Lietuva“ savo darbuotojams siūlo ir įvairius finansinius motyvacinius priedus parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams bei platų papildomų naudų krepšelį. Įmonė šiais finansiniais metais (iki 2023 m. kovo mėn.) padidino darbuotojams skiriamų papildomų naudų ir premijų krepšelį – jis sieks beveik 4 mln. eurų. „Lidl Lietuva“ duomenimis, 80 proc. darbuotojų yra patenkinti teikiamomis papildomomis naudomis.

Įmonės atstovė teigia, jog vienu svarbiausių aspektų darbuotojams siūlomų privalumų sąraše yra su sveikatos apsauga susijusios naudos. Papildomą privatų sveikatos draudimą savo darbuotojams „Lidl Lietuva“ užtikrina jau trečius metus.

„Nuosekliai rūpinamės savo komandos narių sveikata, stengiamės, kad darbuotojai gautų visą jiems reikalingą sveikatos priežiūrą. Dėl to draudimo paslaugų įgyvendinimui, lyginant su pernai, šiemet skiriame beveik 30 proc. daugiau lėšų – taip sveikatos draudimo paketas nepraranda aktualumo ir yra nuolat atnaujinamas“, – sako S. Savickienė.

Pavyzdžiui, anksčiau draudimo išlaidas darbuotojai naudojo norėdami padengti ambulatorinio ir stacionarinio gydymo išlaidas, įsigyti reikiamų vaistų, maisto papildų ar vitaminų, o nuo šių metų pradžios darbuotojai gali padengti ir dalį odontologijos bei optikos paslaugų išlaidų.

Ne mažiau rūpinamasi ir „Lidl“ prekybos tinklo darbuotojų emocine savijauta. Įmonė visiems komandos nariams suteikia galimybę nemokamai apsilankyti dešimtyje gydytojo psichoterapeuto ar psichologo-psichoterapeuto psichoterapijos seansų per metus bei anonimiškai konsultuotis su asmenines, teisines ir finansines konsultacijas teikiančiais specialistais.

Įmonė jau ketvirtus metus iš eilės yra įvertinama prestižiniais „Top Employer 2022 Lietuva“ ir „Top Employer 2022 Europe“ sertifikatais. Šiemet „Lidl Lietuva“ antrąkart pelnė ir darbo skelbimų portalo „CVbankas.lt“ suteikiamą „Metų darbdavio“ titulą.

„Lidl Lietuva“ šiuo metu dirba daugiau nei 2,7 tūkst. darbuotojų. Lietuvoje iš viso veikia 64 prekybos tinklo parduotuvės 25-uose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje ir Kaišiadoryse.

LIDL Lietuva valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė