Nijolė STUNDŽIENĖ

Pirmadienį prasidėjęs gausus snygis sutrikdė įprastą gyvenimą. Po sniego danga atsidūrė ne tik jau išsiskleidę pavasario žiedai, bet ir sulapoję medžiai, krūmai. Neatlaikę šlapio sniego dangos, jie virto ant kelių, užtverdami pravažiavimus. Kadangi daugelis vairuotojų jau pakeitę žiemines automobilių padangas į vasarines, transporto priemonės klimpo, todėl teko kviestis pagalbą. Kai kuriose rajono gyvenvietėse sutriko ir elektros tiekimas.

 

Šalino kelius užvertusius medžius

Balandžio 23-osios ryte kalbintas Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas pripažino, jog per parą sulaukta nemažai iškvietimų, dirbo ne tik Ukmergės ugniagesiai, bet ir kolegos iš Pabaisko, kitų savivaldybės ugniagesių komandų. Dažniausiai buvo šalinami lūžę ir kelius užtvėrę medžiai.

Balandžio 22-ąją, pirmadienį, apie 22 valandą, ugniagesiai skubėjo į pagalbą Pabaisko seniūnijos Totoriškių kaime įklimpusiam greitosios medicinos pagalbos automobiliui. Apie 22.19 valandą ugniagesiams pranešta, kad Vilniaus gatvėje, netoli Vaitkuškio kaimo, ant kelio užvirto medis. Jis buvo pašalintas. Pasak D. Vyšniausko, paprastai šiuos darbus atlieka kelininkai arba seniūnijų darbuotojai, tačiau nakties metu, poilsio dienomis tai tenka daryti ugniagesiams.

 Net du kartus – apie 22.20 ir 23.15 val. – vykta į Pabaisko seniūnijos Rakaučiznos kaimą, kur buvo nuvirtę medžiai.

Balandžio 23-ąją, 0.50 valandą, važiuota į Deltuvos seniūnijos Bernotiškių kaimą. Kelininkai ugniagesių paprašė supjaustyti keturis nuvirtusius medžius. Taip pat kelininkų prašymu, apie 2.25 valandą, Lyduokių seniūnijos Antakalnio I kaime nupjauti du sniego neatlaikę medžiai.

Antradienio ryte, 6.23 valandą, lūžęs medis užtverė pravažiavimą ties Pabaisko seniūnijos Vaitkuškio kaimu. Apie 6.30 valandą ugniagesiams pranešta, kad šioje seniūnijoje, Maigių I kaime, važiuojant nuo Pabaisko link Žuklių ežero, užverstas pravažiavimas. Ugniagesiai, panaudoję pjūklą, supjaustė ir nuo kelio pašalino 12 medžių.

Neišvengta ir eismo įvykių

Dar daugiau pranešimų ir iškvietimų sulaukė rajono Policijos komisariato pareigūnai.

Kaip „Gimtąją žemę“ informavo Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio specialistė Asta Krogertienė, nuo pirmadienio vakaro iki antradienio ryto policija gavo daugiau nei 25 pranešimus dėl kelius užblokavusių lūžusių medžių bei eismo įvykių.

Balandžio 22-ąją apie 19.50 valandą, kelio Panevėžys-Vilnius 55 kilometre, ties Kurėnų kaimu, nuo kelio nuvažiavo sunkvežimis MB. Atvykus policijai transporto priemonė jau buvo ištraukta, eismo dalyviai medikų pagalbos atsisakė.

Pirmadienio vakarą, apie 22 valandą, kelyje Ukmergė-Jonava, ties Paąžuolių kaimu, automobilis „Renault Master“ atsitrenkė į ant kelio nuvirtusį medį. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė, vairuotojas nenukentėjo.

Balandžio 23-ąją, apie 2.55 valandą, nuo Jonavos pusės įvažiavus į Ukmergę automobilis MB partrenkė bebrą, kuris, pasak vairuotojo, tupėjo viduryje eismo juostos ir gyvūno nesimatė. Žmonės nenukentėjo. Apgadintas automobilio priekinis bamperis.

Tą patį rytą, apie 5.50 valandą, kelyje Utena-Ukmergė, 10 km iki Ukmergės, krovininio automobilio „Renault“ vairuotojas ant važiuojamosios dalies pastebėjo nuvirtusi medį. Bandydamas išvengti kliūties, užvažiavo ant medžio ir susidūrė su kitu krovininiu automobiliu „Scania“. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos tik transporto priemonės.

Antradienį, apie 6,10 valandą, važiuojant nuo Ukmergės link Molėtų nuo kelio nuvažiavo VW markės automobilis. Vairuotojas greitosios medicinos pagalbos atsisakė ir paaiškino, kad transporto priemonės nesuvaldė dėl slidžios kelio dangos. Pranešėjas pats išsikvietė techninę pagalbą.

Pagalbos prireikė ir pareigūnams

Kaip pasakojo A. Krogertienė, patirti netikėtus gamtos išbandymus teko ir policijos pareigūnams.

Balandžio 22-ąją, apie 21 valandą, policijos ekipažas reagavo į pranešimą ir vyko į Pabaisko seniūniją, Totoriškių kaimą. Išvažiuojant iš sodybos tarnybinis transportas „iki dugno įsėdo“. Vėlyvą, šaltą ir šlapią vakarą pareigūnams patiems teko ieškoti pagalbos. Kadangi ugniagesių gelbėtojų mašina nepajėgė ištraukti, policininkai skambino seniūnijos darbuotojams ir ieškojo ūkininkų kontaktų.

Labai geranoriškai į pagalbą su savo technika atskubėjo ūkininkai Antanas Pinkauskas iš Antakalnio kaimo ir Regimantas Stringis iš Ukmergės. Netrukus policijos automobilis iš purvo spąstų buvo išvaduotas. Pareigūnai nuoširdžiai dėkingi jiems padėjusiems ūkininkams.

Informavo apie kliūtis kelyje

Policija, kaip ir ugniagesiai gelbėtojai, sulaukė nemažai pranešimų apie gausaus šlapio sniego dangos neatlaikiusius ir lūžusius medžius.

Balandžio 22-ąją, apie 20.15 valandą, policijai pranešta, kad kelyje Ukmergė–Molėtai, neprivažiavus Želvos, yra nuvirtęs medis, kuris užtvėrė važiuojamąją juostą. Pranešėjas teigė, kad pravažiuoti neįmanoma, be to, tamsu. Apie 20.40 valandą policija informuota, kad Taujėnų seniūnijoje, prie posūkio į Užulėnio kaimą, kelių sankryžoje, ant važiuojamojo kelio dalies guli nuvirtęs medis. Jis blokuoja kelią.

Apie 20.50 valandą pranešta, kad netoli Ukmergės du nuvirtę medžiai užblokavo link Molėtų vedantį kelią, galima pravažiuoti tik kelkraščiu. Apie 21 valandą sulaukta pranešimo, jog kelyje Jonava-Ukmergė, ties Paąžuolių kaimu, ant važiuojamosios dalies taip pat guli medis, vos galima apvažiuoti. Apie 21.50 valandą gauta informacija, kad Taujėnų seniūnijos Geldonkos kaime nuvirtę medžiai pilnai užtvėrė kelią. Apie 23.20 valandą, kelyje nuo Molėtų link Ukmergės, netoli miesto, priešais sankryžą su Graužiečių kaimu, ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtęs medis, užtverta visa važiuojamoji kelio dalies.

Balandžio 23-ąją, apie 4.35 valandą, apie lūžusių medžių užtvertą kelią link Nuotekų kaimo pranešė pravažiuojantis asmuo. Panašus skambutis gautas ir apie 5.40 valandą. Asmuo informavo, kad važiuojant nuo Petronių link Tatkūnų miške ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtęs medis. Apie 5.55 valandą pranešta, jog miške, atkarpoje tarp Siesarties ir Medinos kaimų, ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtęs medis. Pravažiuoti neįmanoma. Pranešėjas sakė, kad važiuoja namo pasiimti pjūklą, kad supjaustytų medį.

Dar vieno pravažiuojančio vairuotojo skambučio policija sulaukė 5.57 valandą. Skambinusysis sakė, kad kelyje Ukmergė-Vilnius, ties 5-6 kilometru, nuvirtęs medis užtvėrė vieną eismo juostą, trukdo pravažiavimui, kelia pavojų.

Automobilių spūstis apie 6.15 valandą susidarė kelyje A6, prieš Vidiškius, važiuojant nuo Utenos. Ant kelio užvirtus medžiui, buvo užblokuotas pravažiavimas. Apie 6.25 valandą nulaužti medžiai blokavo kelią, vedantį nuo Taujėnų link Levaniškių kaimo. Apie 6.45 valandą pranešta, kad kelio Ukmergė-Pagiriai 20 kilometre ant važiuojamosios dalies taip pat užvirtę du medžiai.

Liko be elektros

Gausus pavasarinis snygis padarė daug žalos ir sukėlė nepatogumų ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) klientams, kuriems laikinai sutriko elektros energijos tiekimas.

Redakcijos žiniomis, trūkus elektros laidų linijoms be elektros tiekimo liko Lyduokių, Želvos ir kitų seniūnijų gyventojai.

Kaip antradienį „Gimtąją žemę“ informavo ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė, Ukmergės rajone lūžtantys medžiai ir krentančios jų šakos nutraukė arba apgadino elektros linijas: „Čia iš viso užfiksuoti 42 taškai, kuriuose dirba ESO dispečeriai ir kiti darbuotojai, kad kuo greičiau atstatytų elektros energijos tiekimą. Ant-radienį iki pietų laikinai elektros neturėjo 2 828 privatūs ir verslo klientai“.

R. Juodkienė patikino, kad tiek Ukmergės rajone, tiek ir kituose regionuose, kur gausus sniegas padarė nemažai žalos, dirba gerokai daugiau darbuotojų nei įprastai.

„Tikimės, kad tiekimas bus atstatytas kaip įmanoma greičiau“, – žadėjo ESO atstovė.

 Nuotraukos iš socialinio tinklo FB

Balandžio 21-ąją, 2.17 valandą, apsaugos signalizacija suveikė Vytauto gatvėje esančioje parduotuvėje „Žalia stotelė“. Atvykęs saugos tarnybos AASE darbuotojas pastebėjo, jog išspyrus įėjimo durų apačią buvo patekta į parduotuvę, viduje sudaužytas ir ant grindų numestas kasos aparatas. Padaryta žala tikslinama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

„G. ž.“ inform.

Balandžio 21-ąją, apie 16 valandą, policija tramdė Siesikų seniūnijos Tulpiakiemio kaime susivaidijusius artimuosius. Neblaivus 24-erių vyras, kuriam nustatytas 2,73 promilės girtumas, konflikto metu kumščiu į galvos sritį sudavė kartu gyvenančiam, taip pat neblaiviam savo patėviui. Šis patyrė fizinį skausmą, pradėjo kraujuoti žaizda. Jam nustatytas 2,54 promilės girtumas.

Taip pat konflikto metu blaivus 21 metų vyras kumščiu smūgiavo į veido sritį savo neblaiviam broliui, dėl ko šis patyrė fizinį skausmą. Po medikų apžiūros nukentėjusiajam nustatytas veido sumušimas.

Dėl smurto artimoje aplinkoje pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 140 str. 2 d.

„G. ž.“ inform.

Ukmergės kraštotyros muziejui – 80 metų

2024-aisiais metais Ukmergės kraštotyros muziejus švenčia 80-ties metų jubiliejų. Šia proga spausdiname muziejininkės Vaidos Noreikienės parengtą straipsnį, kuris skaitytojus supažindins su šios kultūros įstaigos įkūrimu ir jo istorine raida.

Žodis muziejus kilęs iš graikų kalbos – museion, kuris reiškia – mūzų šventovė. Čia renkamos, saugomos, tiriamos ir eksponuojamos materialinės ir dvasinės kultūros vertybės. Muziejus turėjo praeiti ilgą ir sudėtingą kūrimosi ir veiklos kelią, kad iki šių dienų išlikusios vertybės būtų surinktos ir išsaugotos ateities kartoms.

Archyvuose neišliko jokių Ukmergės kraštotyros muziejaus ankstyvąją istoriją liečiančių dokumentų, todėl pagrindinis informacijos šaltinis yra to meto spauda.

 

Muziejaus kūrimosi pradžia

1933 m. Ukmergės skautų būstinėje buvo įkurtas pirmasis mieste nedidelis muziejus (buv. Kauno g. 10, pastatas neišlikęs). 1933 m. žurnale „Skautų aidas“ rašoma, kad „(…) Balandžio 2 d. 16 val. tunto skautų būkle (būstinėje) atidarytas muziejus. Į susirinkusius kalbėjo tuntininkas sktn. (skautininkas) E. Kulvietis, išreikšdamas vilties, kad skautų muziejus bus pradžia didžiulio miesto muziejaus. Muziejų atidarė p. J. Rėklaitienė. Visi eksponatai surinkti rytų Lietuvoj (…).“ Netrukus prie skautų muziejaus prisijungė ir apskrities mokytojų pedagoginis muziejus „kur yra įdomios pinigų ir akmenukų kolekcijos.“ („Skautų aidas“, 1933, Nr. 7).

Skautai Ukmergės valstybinėje gimnazijoje. Viduryje – mokytojas E. Kulvietis. 1929 m.

Nors skautų muziejaus atidarymo metu buvo tikimasi, kad jis taps viso miesto muziejumi, norėta jį padidinti ir perkelti į geresnes patalpas, tačiau taip nenutiko. Muziejus taip „ir liko skautų globoje, o plačioji visuomenė nieko apie jį nežino, patalpų nesurasta“. Tačiau muziejus tuo metu turėjo gana „nemažai vertingų dalykėlių. Pažymėtinas metalinių pinigų rinkinys. (…) Labai įdomūs akmens, titnago gadynės (laikotarpio) eksponatai. Tai įvairiausi kirvukai, peiliai, durklai, vilyčios (strėlės) ir kt. Nemažiau įdomus ir ginklų skyrius (…). Yra dar eilė visokių (…) kitų dalykėlių: papuošalų, medalių, herbų, paveikslų, molio dirbinių ir kt. (…).“ („Lietuvos aidas“, 1937, Nr. 31).

J. Zikaro skulptūra „Be vietos“, XX a. 4 deš.

Tarpukario Lietuvos miestuose buvo steigiamos kraštotyros draugijos, kurios rūpinosi muziejų įkūrimu. Ukmergėje tokia draugija buvo įkurta tik 1940 m. vasario 17 d., pasirašant „Rytų Lietuvos Kraštotyros draugijos“ steigimo įstatus. Draugijos įkūrimo iniciatorius – Ukmergės mokytojų seminarijos mokytojas Vaclovas Čižiūnas. Draugijos tikslas buvo pažinti gimtojo krašto praeitį ir dabartį, jo gamtą ir kultūrą, taip pat apsaugoti jo senovės liekanas ir istorinę medžiagą. Svarbiausia priemone tam tikslui pasiekti buvo vietos muziejaus įsteigimas, todėl tais pačiais metais buvo įkurtas nedidelis muziejus Ukmergės valstybinėje gimnazijoje (dab. Ukmergės A. Smetonos gimnazija). Pirmieji eksponatai buvo privačių asmenų padovanotos ir kraštotyrininkų surinktos kolekcijos. Netrukus, 1940 m. birželio 15 d. prasidėjusi Lietuvos okupacija sustabdė Ukmergės kraštotyrininkų pradėtus darbus ir planus. Dalis draugijos narių buvo suimti ar iškelti į kitas apskritis. Į kalėjimą pateko ir Ukmergės kraštotyros draugijos iniciatorius V. Čižiūnas. Paleistas iš kalėjimo jis mėgino tęsti kraštotyrinę veiklą. Vienoje iš Ukmergės valstybinės gimnazijos klasių buvo sukrautos ir saugomos muziejaus vertybės – numizmatikos rinkinys, senos knygos ir graviūros, dailininko E. Kulviečio dovanoti paveikslai, varpinių modeliai, archeologiniai radiniai ir kita. Tačiau 1941 m. birželio mėnesį prasidėjus karui, gimnazijos patalpas užėmė vokiečių kariuomenė ir beveik visos muziejinės vertybės dingo.

E. Kulviečio paveikslas „Ukmergės piliakalnis“, XX a. 4 deš.

Muziejaus steigimas

Antrojo pasaulinio karo metais nemaža dalis Lietuvos kultūrinio elito atstovų iš didmiesčių pasitraukė į mažesnius miestus. Į Ukmergę atvyko ir žinomi menininkai iš Kauno – Domicelė ir Petras Tarabildos. 1942 m. Ukmergėje įvyko visuomenės atstovų pasitarimas kultūros paminklų klausimais, kuriame buvo priimtas sprendimas įsteigti kraštotyros muziejų mieste, „kuriam jau dabar turima nemažai vertingų eksponatų“. („Karys“, 1942, Nr. 17). Naujojo muziejaus vedėjo pareigoms buvo paskirta D. Tarabildienė, kuri kartu su vyru pradėjo organizuoti miesto muziejaus įkūrimą. Muziejų jie pradėjo kurti beveik iš naujo: „Prieš šį muziejų buvo organizuota skautų ir gimnazijos muziejai, bet (…) laikui bėgant eksponatai žuvo. Dabartiniam muziejui buvo perduota sauja eksponatų ir tuščios vitrinos.“ („Panevėžio apygardos balsas“, 1944, Nr. 23).

D. ir P. Tarabildos planavo įvairias kultūrines veiklas Ukmergėje – rengė paskaitas, vykdė kraštotyrines ekspedicijas, organizavo menininkų parodas. 1943 m. sausio mėn. buvo surengta Lietuvos dailininkų meno paroda, kurioje dalyvavo apie 60 dailininkų. Ukmergės muziejus šioje parodoje įsigijo net keliasdešimt lietuvių dailininkų – R. Antinio, L. Kazoko, V. K. Jonyno, P. Tarabildos, I. Piščiko, D. Tarabildienės, E. Kulviečio kūrinių, kurie žymiai praturtino besikuriantį muziejų. Iki šių dienų muziejuje išliko šie parodoje įgyti (tikėtina) paveikslai – L. Kazoko „Ežero pakrantė“, E. Kulviečio – „Senoji Ukmergė“ ir „Piliakalnis“, P. Tarabildos – „Motinos mokykla“.

1943 m. balandžio 26 d. Ukmergėje buvo surengta konkursinė menininkų paroda, po kurios D. ir P. Tarabildos kreipėsi į Lietuvos dailininkus, prašydami, kad jie paremtų muziejų. Ukmergės muziejui jie padovanojo apie 60 dailės kūrinių – tapybos, grafikos ir skulptūros. Spaudoje paminėta net 41 dailininko pavardė. Savo kūrinius Ukmergės muziejui dovanojo: skulptoriai R. Antinis, J. Zikaras, P. Rimša, J. Mikėnas, tapytojai A. Gudaitis, K. Žilinskas, K. V. Jonynas, A. Varnas, A. Zmuidzinavičius, R. ir P. Kalpokai, V. Dilka, J. Buračas, A. Galdikas, grafikai M. Dobužinskis, P. ir D. Tarabildos ir kt. Iš to meto padovanotų kūrinių iki šių dienų muziejuje išlikę tik 5 kūriniai – V. Kasiulio tapyba „Pakrantėje“, L. Kazoko tapyba „Žvejų laivai Nidoje“, A. Vaičaičio „Lašinsko ir Kanapinsko mūšis“, J. Martinaičio „Vasarojų rišant“ ir J. Zikaro skulptūra „Be vietos“.

Pastatas Kauno g., kuriame muziejus veikė iki 1974 m.

1944 m. gegužės 6 d. iškilmingai pašventintas ir atidarytas Ukmergės kraštotyros muziejus. Ši data ir laikoma muziejaus įkūrimo diena. Jame buvo keturios salės su 2 skyriais – meno ir istorijos. Meno skyriuje buvo apie 60 žymių Lietuvos dailininkų paveikslų, o istorijos – tautodailės, buities ir darbo įrankių, senovinių ginklų, spaudos, fotografijų, numizmatikos ir kt. Iš viso muziejuje tuo metu buvo apie 3 500 vertybių. „Muziejus buvo gausiai lankomas. Per pirmąsias dvi savaites po atidarymo, jis susilaukė virš dviejų tūkstančių lankytojų“. („Panevėžio apygardos balsas“, 1944, Nr. 23).

Muziejus sovietmečiu

Po Antrojo pasaulinio karo beveik visas muziejaus turtas dingo. D. ir P. Tarabildos išvyko į Kauną, manoma, kad dalį vertybių jie išsivežė kartu. 1946 m. muziejaus direktoriumi paskirtas Z. Žemaitaitis. Tuo metu muziejus veikė Kauno g. stovėjusiame pastate (šiuo metu neišlikęs). Tikėtina, kad tame pačiame pastate muziejus buvo įkurtas ir 1944 m., tačiau nėra tai patvirtinančių faktų. Tuo metu buvo likusios tik 468 muziejinės vertybės. Senieji muziejaus rinkinių sąrašai neišliko, tad dingusių daiktų ir kūrinių skaičius nežinomas.

Pamažu muziejus išplečiamas, prasidėjo intensyvus muziejaus rinkinių kaupimas. 1949 m. eksponatų jau buvo 1 450. Sovietmečiu eksponatų skaičius sparčiai augo, tačiau dauguma jų atspindėjo sovietinę ideologiją. Ideologizuotas buvo ir muziejaus darbas – skaitomi pranešimai apie „apskrities kolektyvinius ūkius“, paskaitos ateizmo klausimais ir kt., rengiami susitikimai su įžymiais žmonėmis, organizuojamos įvairios parodos. 1974 m. muziejaus rinkiniuose jau buvo sukauptos 7 275 vertybės.

1974 m. nuspręsta nugriauti muziejaus pastatą (dėl naujai statomų Kultūros rūmų), todėl liepos 1 d. muziejus buvo uždarytas, o visos vertybės perkeltos į Kultūros namų sandėlį. 1975 m. muziejui buvo paskirtos naujos patalpos buvusiame Kultūros namų pastate (dab. Kęstučio a. 5.). Ten įrengtos ekspozicijos buvo suskirstytos pagal laikotarpius ir temas: 1918–1940 m., 1940–1941 m., pokario ekspozicija, ekonomikos, kultūros bei švietimo, liaudies meno, gamtos. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas sovietmečiui. Naujosios patalpos buvo visiškai nepritaikytos muziejui, buvo reikalingas kapitalinis remontas, todėl 1977 m. muziejus buvo uždarytas. 1981 m. muziejaus pastatas buvo suremontuotas, įrengti nauji ekspoziciniai baldai bei vitrinos, prasidėjo intensyvus naujos ekspozicijos kūrimas. Iškilmingas naujos ekspozicijos atidarymas įvyko 1985 m. vasario 1 d. Ekspozicija užėmė keturias sales. Muziejaus rinkiniuose tuo metu buvo jau 12 048 vertybės.

Pastatas Kęstučio a., kuriame muziejus veikė 1975–2016 m.

Keičiantis politinei situacijai, 1989 m. ekspozicija pradėta pertvarkyti – viena salė virto parodų erdve, kita skirta nepriklausomos Lietuvos tarpukario laikotarpiui, I pėstininkų DLK Gedimino pulko, rezistencijos, tremtinių, pokario metų temoms. Tokia ekspozicija su nedideliais pertvarkymais išliko iki pat 2016 metų.

Muziejus šiandien

Ukmergės kraštotyros muziejus turi atskirus skyrius mieste ir rajone. 1995 m. įstaigai buvo perduotas Veprių muziejus, 2002 m. – Užugirio Prezidento A. Smetonos mokyklos pastatas, 2014 m. – Prezidento Antano Smetonos dvaras, 2018 m. – Siesikų dvaras. 2019 m. muziejui perduotos turizmo informacijos funkcijos bei naujo Tolerancijos centro pastato administravimas.

2016 m. muziejui perduotos atnaujintos ir pritaikytos muziejaus veiklai buvusio kino teatro „Draugystė“ patalpos, kuriose 2021 m. atidaryta nauja muziejaus ekspozicija. Per 8-ias dešimtis Ukmergės kraštotyros muziejaus veiklos metų vertybių skaičius išaugo iki 48 774 (2023 m. duomenys). Muziejaus rinkiniai skirstomi į raštijos, istorijos-etnografijos, fotografijos, dailės, audinių, gamtos, archeologijos, numizmatikos ir pagalbinį, kuriuose atsispindi Ukmergės krašto istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų.

Ukmergės kraštotyros muziejaus ekspozicija, 2023 m.

Jubiliejinių renginių plane numatytos įvairios veiklos, kurios padės atskleisti sudėtingą, bet įdomią muziejininko profesiją. Muziejininkai renka eksponatus, juos tyrinėja ir inventorina, kuria parodas, ekspozicijas, organizuoja įvairius edukacinius užsiėmimus, renginius, veda ekskursijas, rašo straipsnius, knygas ir kitomis priemonėmis viešina žinią apie sukauptus istorinius turtus.

P. PERKO, A. VYŠNIAUSKO ir Ukmergės kraštotyros muziejaus fondų nuotraukos

 

2024 m. renginiai Ukmergės kraštotyros muziejuje

Sausio 18 d.–balandžio 8 d. – paroda „Daugiakultūrė Ukmergės istorija fotografijose“

Vasario 16 d. – edukacinis renginys „Kas sukūrė trispalvę?“

Kovo 8 d. – filmo „Jaunimas prieš sovietus“ pristatymas (skirtas Kovo 11-ajai paminėti)

Balandžio 15 d.–gegužės 26 d. – paroda „Vertybės iš muziejaus lobyno“

Gegužės 17 d. – Tarptautinė muziejų diena. Ukmergės kraštotyros muziejaus 80-mečio šventinis renginys

Gegužės 31 d.–rugsėjo 6 d. – paroda „Ukmergiškiai dainų šventėje“

Birželio mėn. – viktorina „Ukmergės praeitis ir dabartis“

Spalio mėn. – atvirų saugyklų diena „Kaip daiktas tampa eksponatu“

Rugsėjo 12 d.–gruodžio 31 d. – paroda „Aukštaičių buitis“

Gruodžio mėn. – etnokultūrinis renginys „Aukštaičių buitis ir papročiai“

Investicija į oro kondicionavimo sistemą – tai sprendimas, turintis įtakos gyvenimo kokybei, ypač vis dažnėjančių karščio bangų ir besikeičiančių oro sąlygų akivaizdoje. Šiandien rinkoje siūlomas platus įrenginių asortimentas. Kiekvienas jų garantuoja palengvėjimą karštomis dienomis ir įvairias papildomas funkcijas, gerinančias mūsų savijautą ir sveikatą. Todėl norint rasti gerą sieninį oro kondicionierių, puikiai atitinkantį mūsų poreikius, reikia išmanyti svarbias šio sektoriaus funkcijas ir technologijas. Aptarkime, į ką reikėtų atsižvelgti, renkantis sieninį kondicionierių.

Sieninio oro kondicionieriaus pasirinkimas – į ką atkreipti dėmesį?

Šiais laikais, kai didėja aplinkosauginis sąmoningumas ir rūpinamasi sveika gyvensena, priimant sprendimą svarbiausias vaidmuo tenka įrenginio gebėjimui efektyviai valyti orą. Šiuolaikiniai sieniniai kondicionieriai turi pažangius HEPA filtrus, kurie ne tik sulaiko net smulkiausius teršalus, pavyzdžiui, kenksmingas kietųjų dalelių PM 2,5 dulkes, bet ir pašalina juos iš aplinkos. Šiuolaikiniai įrenginiai atitinka šiuolaikines realijas, nes siūlo papildomą naudą – oro jonizaciją, pagerinančią oro savybes.

Sieninio oro kondicionieriaus įranga taip pat turėtų palengvinti naudojimąsi sistema – juk šiandien norime įrenginį valdyti greitai, paprastai ir intuityviai. Geriausi įrenginiai suteikia galimybę valdyti oro kondicionierių iš telefono, todėl parametrus galime reguliuoti pagal individualius pageidavimus net ir būdami toli nuo pastato.

Geras sieninis oro kondicionierius – svarbu dizainas ir darbinis tūris

Be sieninio oro kondicionieriaus funkcijų, reikia atkreipti dėmesį ir į jo veikimo tūrį. Oro kondicionierius neturėtų trikdyti jūsų kasdienės rutinos. Naudojant naujoviškus sprendimus, pavyzdžiui, nuolatinės srovės ventiliatorių variklius ir specialiai suprojektuotas ventiliatoriaus mentes, galima pasiekti ne didesnį kaip 20 dB triukšmo lygį, todėl prietaiso veikimo beveik nesigirdi. O tai leidžia likti namuose, atsipalaiduoti ir ramiai miegoti.

Kitas svarbus aspektas – dizainas. Natūralu, kad šiais laikais mus domina ne tik sieninio oro kondicionieriaus įranga, bet ir jo dizainas. Šiuolaikiniai modeliai yra dviejų spalvų – juodos ir baltos – variantų, o jų kompaktiškas dizainas neužima daug vietos. Minimalistiniai oro kondicionieriai harmoningai dera su įvairiomis namų detalėmis.

Šiuolaikinis sieninis oro kondicionierius – energijos vartojimo efektyvumas

Šalia sieninių oro kondicionierių funkcijų, renkantis vėsinimo sistemas, itin svarbus yra energijos vartojimo efektyvumo klausimas. Aukščiausios energijos vartojimo efektyvumo klasės – A+++ – įrenginiai tampa vis populiaresni dėl savo ekologinės naudos ir galimybės realiai sumažinti einamąsias sąskaitas.

Reklama

Didesnės krūtys per kelias valandas! Skamba nuostabiai, tiesa? Ir tai visiškai įmanoma dėl plastinės chirurgijos intervencijos, kurios metu krūtų implantais padidinama krūtų apimtis. Ši procedūra šiais laikais labai populiari, daugeliu atvejų ji atliekama per mažiau nei dvi valandas, o rezultatai matomi iš karto. Taigi trumpas atsakymas į klausimą „Kada pamatysiu rezultatus po krūtų didinimo?“ yra toks: „Tą pačią akimirką, kai pabusite nuo bendrosios anestezijos poveikio“. Vis dėlto, kalbant apie galutinius procedūros rezultatus, reikia aptarti daugiau detalių.

Krūtų didinimas – trumpalaikiai rezultatai

Pirmosiomis dienomis po operacijos dauguma pacientų pastebi, kad jų krūtys yra daug didesnės, nei tikėjosi. Taip atsitinka todėl, kad operacijos metu buvo pažeisti krūtų audiniai, todėl ši sritis labai patinsta. Dėl šios priežasties krūtys taip pat gali atrodyti labai kietos liečiant ir net skausmingos. To galima tikėtis, kai kalbama apie trumpalaikius rezultatus po krūtų didinimo operacijos.

Krūtys taip pat gali atrodyti esančios per aukštai ant krūtinės ląstos, beveik nenatūralioje padėtyje. Tai taip pat normalu ir dėl to nerimauti nereikėtų. To priežastis – naudojami krūtų implantai. Kūno audiniai turi prisitaikyti prie implantų, kad jie tilptų. Galbūt anksčiau esate girdėję apie krūtų implantų nusileidim1. Tai procesas, kuris prasideda pirmosiomis dienomis po operacijos, bet baigiasi praėjus maždaug trims mėnesiams ar daugiau po intervencijos.

 Ilgalaikiai rezultatai po krūtų didinimo operacijos

Kad implantai nusileido, sužinosite ne tik todėl, kad jie nebeatrodys esantys aukštai ant krūtinės ląstos, bet ir todėl, kad krūtys pakeis savo formą. Be to, krūtys bus minkštesnės liečiant, panašesnės į natūralų krūties audinį.

Kai kuriais atvejais implantai gali nusileisti po maždaug mėnesio, tačiau krūtys vis tiek dar gali pasikeisti, kai sumažės patinimas ir implantai nusistovės. Kai taip atsitiks, apatinė krūtų dalis atrodys pilnesnė. Taigi, po 6-12 savaičių pacientai gali pamatyti galutinius rezultatus po krūtų padidinimo.

Tikėtinas krūtų implantų naudojimo laikas

Palyginti su daugeliu kitų kosmetinių procedūrų, krūtų didinimo rezultatai laikomi ilgalaikiais. Patys implantai yra saugesni ir atsparesni nei bet kada anksčiau. Tačiau krūtų implantai nėra skirti naudoti amžinai.

Šiuo metu naudojami implantai gali tarnauti iki 20 metų, tačiau kai kurios moterys nusprendžia juos pakeisti anksčiau, norėdamos pakoreguoti dydį arba pakeisti kito tipo implantą.

Reklama

Moterys dažnai yra taip susitelkusios į rūpinimąsi vaikais, šeimos nariais ir kitais artimaisiais, kad neretai nepaiso savo sveikatos ir poreikių. Tačiau ne veltui sakoma, jog norint tinkamai pasirūpinti kitais, pirmiausia reikia pasirūpinti savimi. Tad kokie 5 didžiausi moters sveikatos priešai ir kaip jų išvengti?  

Grožis vertas ne visų aukų

Sakoma, kad grožis reikalauja aukų. Visgi dėl jo tikrai nereikėtų aukoti sveikatos. Tačiau naudojant nekokybišką kosmetiką, noras būti gražiomis neretai atsiliepia neigiamu poveikiu sveikatai. Tam tikros kosmetikos sudėtyje esančios medžiagos gali ne tik pakenkti sveikatai, sukelti alergijas, bet ir lemti vėžinius susirgimus. Dėl to visuomet reikėtų analizuoti etiketes ir rinktis kuo natūralesnę kosmetiką.

Patartina vengti kosmetikos ir kūno priežiūros gaminių, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų kaip aliuminio druska. Ji kaupiasi kauluose ir sukelia vėžį. Raudoną šviesą reikėtų uždegti ir kosmetikai, kurios sudėtyje yra ftalatų. Jų aptinkama lūpų dažuose, kvepaluose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonėse, nagų lakuose ir kituose produktuose. Ftalatai kenkia kepenims, silpnina imuninę sistemą, trikdo medžiagų apykaitą ir yra ypač pavojingi nėščiosioms.

Parabenai ir natrio laurilsulfatas – medžiagos, kurias taip pat vertėtų įsidėmėti. Parabenai naudojami plaukų bei odos priežiūros produktuose, o natrio laurilsulfatas – šampūnuose, dantų pastoje, vonios ir dušo priemonėse. Šios medžiagos gali dirginti odą, akis ir kvėpavimo takus, sukelti alergiją, astmą ar net pažeisti kepenis, inkstus, plaučius, nervų ir imuninę sistemą.

Rūkymas – didžiausias priešas

Cigaretė kadaise buvo laikoma moters išsilaisvinimo bei kovos už savo teises simboliu. Šiandien – tai tiek vyrų, tiek moterų sveikatos rykštė. Visi gerai žino, kokį pavojų kelia rūkymas, tačiau cigaretės nevengiančios moters organizmas susiduria su išskirtiniais iššūkiais.

Pridegtoje cigaretėje tabakas pasiekia aukštą temperatūrą ir ima degti. Degimo metu išsiskiria dūmai, kuriuose tūkstančiai chemikalų. Apie šimtas – itin kenksmingi sveikatai. Tarp jų – dervos, anglies monoksidas, įvairūs kancerogenai. Nors nikotinas sukelia priklausomybę, visgi tai nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis.

Tabako dūmai ypač pavojingi nėščiosioms, nes gali lemti persileidimą, sutrikusį vaisiaus vystymąsi ir naujagimio apsigimimus. Tuo tarpu rūkančioms moterys gali susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis. Joms – didesnė tikimybė susirgti krūties vėžiu, galimi ovuliacijos sutrikimai, reprodukcinių organų pažeidimai, priešlaikinė menopauzė. Be minėtų problemų, rūkančias moteris gali kamuoti skausmingos ir nereguliarios mėnesinės, o dėl mažėjančio estrogenų kiekio organizme –svyruoti nuotaika, atsirasti nuovargis, išsausėti makštis.

Netinkama mityba – tiksinti sveikatos problemų bomba

Subalansuota mityba yra geros sveikatos ir savijautos pagrindas. Visgi šiandienis gyvenimo būdas, visuomenės primetami grožio standartai moterims dažnai lemia netinkamus mitybos pasirinkimus. Dėl laiko stokos ar noro sulieknėti dažnai valgomas nepilnavertis maistas. Drastiškais būdais siekiant mesti svorį, susiduriama su sveikatai pavojingu kūno masės sumažėjimu. Dėl to silpnėja kaulai, sutrinka hormonų pusiausvyra.

Negana to, ekstremalios dietos gali privesti prie mitybos sutrikimų, tokių kaip anoreksija. Toks sutrikimas gali lemti ne tik rimtas sveikatos problemas, bet ir depresiją, didelį nerimą. Net ir be anoreksijos nepakankamas su maistu gaunamų maistinių medžiagų ir energijos kiekis gali reikšmingai pabloginti moters gyvenimo kokybę. Laikantis nepilnaverčių dietų, gali trūkti energijos, kankinti prasta nuotaika, o dėl to pablogėti ir asmeniniai santykiai, kilti problemų darbe.

Nesaikingos saulės vonios – žaidimas su likimu

Atšilus orams ir vis labiau lepinant saulei, neretai norima kuo greičiau įgauti gražų rudą įdegį. Nors saulė yra svarbiausias vitamino D šaltinis, piktnaudžiavimas saulės voniomis didina riziką susirgti odos vėžiu, o taip pat skatina odos senėjimą. Odos ląsteles ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti ir pernelyg dažnai lankantis soliariumuose.

Ypač po žiemos, kai oda dar yra itin jautri ultravioletiniams spinduliams, degintis saulėje ar soliariume reikėtų atsargiai. Priklausomai nuo žmogaus odos tipo, pirmieji pasimėgavimai saule be papildomos apsaugos turėtų trukti ne ilgiau nei 10-30 minučių. Ultravioletiniai spinduliai ypač pavojingi šviesią odą turintiems ir greitai nudegantiems žmonėms. Ilgesnį laiką būnant saulėje, reikėtų naudoti apsauginius kremus. Jei būnant saulėje oda parausta, ją net ir nestipriai ima perštėti ar skaudėti, tai reiškia – laikas ieškoti pavėsio ar naudoti daugiau apsauginio kremo.

Alkoholis – prastas palydovas

Kokteilis susitikus su drauge ar taurė vyno savaitgalį pietų metu atrodo nekalta. Visgi dažnas alkoholio vartojimas, be abejo, turi neigiamų pasekmių kiekvienam, tačiau apie alkoholio poveikį būtent moters sveikatai žino ne kiekvienas. Piktnaudžiaujant alkoholiu, didėja krūties ar kiaušidžių vėžio rizika, gali sutrikti menstruacijų ciklas ir kilti vaisingumo problemų. Alkoholį vartojant nėštumo metu, išauga persileidimo ir priešlaikinio gimdymo tikimybė. Svarbu atminti, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu yra dažniausia vaiko apsigimimų, raidos ir elgesio sutrikimų priežastis.

Alkoholis kenkia ir moters grožiui. Dėl alkoholio poveikio oda praranda standumą, o plaukai žvilgesį ir gali imti lūžinėti. Nesaikingai vartojant alkoholį, taip pat greičiau senstama. Tad prieš keliant vyno taurę ar stipriojo gėrimo taurelę, reikėtų gerai pagalvoti. Svarbu, kad alkoholis netaptų nuolatiniu palydovu. Juk atsipalaiduoti ar gerai praleisti laiką tikrai galima ir be jo.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) informuoja, kad apie 100 tūkst. Vilniaus apskrities gyventojų jau pateikė prašymus skirti dalį 2023 m. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramai. Praėjusiais metais daugiau nei 160 tūkst. Vilniaus apskrities gyventojų paramai skyrė virš 13 mln. eurų. Norint skirti paramą, prašymą reikia pateikti iki gegužės 2 d.

„Paramos skyrimo principas šiemet nesikeičia, prašymai skirti dalį GPM paramai teikiami tik e. būdu vedlio pagalba elektroninio deklaravimo sistemoje EDS – svarbu tai padaryti iki gegužės 2 dienos. Nauja tai, kad nuo šių metų iki 0,6 proc. gyventojai gali skirti politinėms organizacijoms, t. y. ne tik politinėms partijoms, bet ir politiniams komitetams“, – teigė Vilniaus AVMI vadovė Virginija Ginevičienė, primindama, kad jei gyventojas privalo deklaruoti pajamas, tai norint, kad prašymas skirti GPM dalį paramai būtų įgyvendintas, pajamas reikia deklaruoti iki gegužės 2 d.

Kas ir kam gali skirti paramą?

Pajamų mokesčio dalį skirti paramai gali tie gyventojai, kurie praėjusiais metais sumokėjo GPM (savarankiškai ar tai atliko darbdavys) nuo savo gautų pajamų (atlyginimas, parduotas pelningai turtas, pajamos iš savarankiškos veiklos ir kt.). Svarbu atkreipti dėmesį, kad GPM dalį paramai skirti galima tik paramos gavėjo statusą turintiems asmenims ir reikalavimus atitinkančioms politinėms organizacijoms. Prieš teikiant prašymą gyventojai visada gali pasitikrinti tai VMI internetinėje svetainėje, kurioje viešai skelbiama ir išsami skirtos paramos statistika.

Kiek paramos galima skirti?

Paramos gavėjams ir meno kūrėjams galima skirti iki 1,2 proc. GPM, politinėms organizacijoms – iki 0,6 proc., profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams – iki 0,6 proc. Pagal vieną pateiktą prašymą pajamų mokesčio dalis maksimaliai gali būti pervedama penkerius metus iš eilės – už praėjusius ir ketverius vėlesnius mokestinius laikotarpius. Jei gyventojas prašymą pateikė ankstesniais metais ir jame nurodytas paramos skyrimo mokestinis laikotarpis dar nepraėjo, tuomet teikti prašymo iš naujo ar tikslinti nebūtina.

Visą aktualią informaciją apie paramos skyrimą gyventojai gali rasti VMI internetinėje svetainėje. Pasikonsultuoti mokesčių klausimais galima telefonu +370 5 260 5060. Taip pat primenama, kad atvykimui į VMI aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija.

„G. ž.“ inform.

Prasideda vynuoginių sraigių rinkimo sezonas, todėl Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kad sraiges reikėtų rinkti ir supirkti laikantis aplinkosaugos reikalavimų. 

Vynuoginės sraigės (Helix pomatia) yra saugoma rūšis, įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus. Renkant vynuogines sraiges būtina laikytis nustatytų reikalavimų, kad jų populiacija galėtų atsinaujinti ir neišnyktų.

Šias sraiges tiek rinkėjai, tiek supirkėjai gali rinkti ir supirkti nuo jų vegetacijos pradžios iki liepos 1 d. 

Ką reikia žinoti sraigių rinkėjams

Lietuvoje šių sraigių išteklius draudžiama rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose zoologiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, jeigu tai numato šių teritorijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. 

Rinkėjams leidžiama rinkti vynuogines sraiges, kai jų skersmuo ne mažesnis kaip 28 mm. Prieš superkant privalu sraiges išrūšiuoti supirkimo vietoje. 

Ką reikia žinoti sraigių supirkėjams 

Per vynuoginių sraigių supirkimo laikotarpį juridiniai asmenys prieš 5 darbo dienas iki supirkimo pradžios turi raštu arba el. paštu info@aad.am.lt informuoti AAD apie supirkimo vietas, nurodydami kontaktinius duomenis – fizinio asmens vardą, pavardę (juridinio asmens pavadinimą, kodą), telefono ryšio numerį ir (arba) el. pašto adresą. 

Supirkdami sraiges juridiniai asmenys turi išrūšiuoti jas pagal skersmenį. Po rūšiavimo supirkimo vietose negali likti daugiau kaip 5 proc. mažesnių nei 28 mm vynuoginių sraigių. 

Atsakomybė

Už neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos fiziniams asmenims gresia baudos nuo 60 iki 300 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 110 iki 600 šimtų eurų.

Daugiau informacijos apie sraigių rinkimo reikalavimus galima rasti Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse ir Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše. 

Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, AAD specialistai gali pakonsultuoti telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt. 

AAD pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

„G. ž.“ inform.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia, kad nuo balandžio 15 d. ūkininkai, prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinėje sistemos (PPIS), gali įbraižyti deklaruojamų laukų ribas ir pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų bei pasėlių deklaravimo paraiškas.

Jas patvirtinti bus galima iškart, kai tik bus gautas oficialus Europos Komisijos patvirtinimas dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimų.

Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks nuo gegužės 2 d. iki birželio 21 d. Pasibaigus paraiškų teikimo laikotarpiui, pavėluotai paraiškos bus priimamos 10 kalendorinių dienų, už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) tiesioginių išmokų už plotą sumą mažinant 1 procentu. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžia nukelta dviem savaitėmis vėliau – į gegužės 2 d. todėl, kad nėra gautas EK formalus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimo patvirtinimas.

Strateginio plano keitimai buvo atlikti siekiant palankesnių sąlygų ūkininkams. Vienas jų, susijęs su daugiamečių pievų ir ganyklų referencinio dydžio perskaičiavimu (šiuo keitimu 2018 m. referencinį plotą planuojama sumažinti net 82 tūkst. ha).

Strateginio plano keitimas yra neformaliai suderintas su EK, visi keitimai yra integruoti į patvirtintas žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo taisykles.

„G. ž.“ inform.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo