Rasa KULIAVAITĖ

Siesikų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja

 

Kasmet tamsiausią metų mėnesį – lapkritį – Baltijos ir Šiaurės šalyse organizuojama Šiaurės šalių literatūros savaitė, kurios tikslas – susirinkti žvakių šviesoje ir kartu garsiai skaityti. Šiais metais ši graži akcija, kurioje aktyviai dalyvavo ir Siesikų pagrindinės mokyklos bibliotekininkės Onos Motiejūnienės bei lietuvių kalbos mokytojos, šių eilučių autorės, suburti mokiniai, vyko lapkričio 14–18 dienomis.

Minėtą savaitę kasryt į jaukiai įrengtą skaityklos kampelį susirinkę ikimokyklinukai bei pradinių klasių mokiniai skaitė ir aptarė šmaikščią Malin Kivelä, Martin Glaz Serup knygelę „Jei sutiktum lokį“. Bibliotekininkė mažiesiems padėjo įgyti ir geog-rafinių žinių: mokiniai mokėsi žemėlapyje rasti ir parodyti Šiaurės šalis.

5–8 klasių mokiniai ne tik garsiai skaitė šiais metais rekomenduotos, žmogaus ryšį su gamta atskleidžiančios Patrik Svensson knygos ,,Apie ungurius ir žmones. Mįslingiausios žuvies istorija“ ištraukas, bet ir savo žinias apie Šiaurės šalis pasitikrino viktorinoje ,,Meška Šiaurėje“. Atliekant interaktyvias užduotis nepralenkiama buvo aštuntokė Aistė Veselkaitė, antroji vieta atiteko septintokui Edvinui Pažūsiui, o trečioji – jo klasės draugei Laisvei Butvilavičiūtei.

Tikimės, kad jaukiai ir prasmingai šios akcijos metu kartu praleistos akimirkos paskatins mokinius aktyviau domėtis literatūros pasauliu ir daugiau skaityti.

AUTORĖS nuotr.

Kelionė dviem leis trumpam pabėgti nuo kasdienybės ir praleisti romantika dvelkiančias akimirkas, tačiau tokią išvyką pravartu gerai suplanuoti iš anksto. Ypač, jei norime sustiprinti tarpusavio santykius. Pasaulis siūlo daugybę gražių vietų, tačiau ne visos tiks romantiškoms atostogoms. Kur geriausia išsiruošti? Kviečiame skaityti mūsų pasiūlymus!

Italija ir Komo ežeras 

Į romantiškas atostogas, kurios paliks nepamirštamas akimirkas dviese, nebūtina vykti už vandenyno. Europoje Jūsų laukia daugybė gražių vietų, kurias tikrai verta aplankyti. Dauguma renkasi Paryžių ir Disneilendą arba Žydrąjį krantą. Taip pat populiari yra Kroatija, Graikija, Turkija ir Kipras. Juolab kad daugelis kelionių agentūrų tokias keliones siūlo už patrauklią kainą (vadinamosios paskutinės minutės kelionės). 

Romantiškoms atostogoms dviese verta rinktis išskirtinę vietą. Joms puikiai tiks Komo ežeras, kuris ne sezono metu irgi siūlo gražų ir saulėtą orą bei daugybę pramogų. Prie Komo galima atvykti iš Milano. Kelionė traukiniu trunka kiek daugiau nei valandą. Šiame regione yra daugybė žavių miestelių ir vilų, tiesiog kviečiančių ilgiems pasivaikščiojimams.  Neabejotinai populiariausia yra Varenna ir Beladžas. Tokias romantiškas poilsis dviems prisiminsite ilgus metus.

Egzotiška kelionė į Balį  

Balis – tai populiarėjanti kryptis, kurią renkasi turistai iš įvairių šalių, o viskas prasidėjo nuo garsaus filmo „Valgyk, melskis, mylėk“, kuriame vaidino Julia Roberts. Jis nepaprastai išpopuliarino šią atostogų vietą. Balis yra tikrai magiška sala, kurioje ištisus metus vyrauja gražus oras ir aukšta temperatūra. Kvapą gniaužiantys saulėlydžiai, turkio spalvos vanduo ir smulkus baltas smėlis garantuoja sėkmingas atostogas.

Maldyvai – tai dar viena egzotiška vieta 

Kelionių agentūrose dažnai galima rasti patrauklius skrydžių į Maldyvus pasiūlymus. Šioje mažose salose įsikūrusioje šalyje Jus nustebins nuostabus kraštovaizdis: žydras vanduo, nuostabūs paplūdimiai ir aukštos palmės. Daugelis salų yra žmogaus nepaliestos ir visiškai negyvenamos, todėl Maldyvai garantuoja ramybę, atsipalaidavimą ir palaimingą tinginystę nuostabiame kraštovaizdyje.

Rinkitės safarį Kenijoje

Kalbant apie egzotiškas vietas, tikrai verta atkreipti dėmesį į Keniją. Tai viena romantiškiausių vietų, kur galima pajusti tiesioginį ryšį su Afrikos gamta. Įsimintina pramoga Kenijoje yra safaris, kurio metu iš arti pamatysite laukinius gyvūnus. Įsimylėjėlių poros gali susigundyti išsinuomoti nedidelius žavius ​​namelius pakrantėje arba prabangius apartamentus viename iš garsiųjų kurortų. Civilizacijos nesugadinti paplūdimiai, nuostabūs kraštovaizdžiai, dykumos, kalnai – Kenijoje yra viskas, ko gali trokšti širdis.

Reklama

Dvi dienas Užupio pagrindinės mokyklos sporto salėje vyko rajono bendrojo ugdymo miesto mokyklų kvadrato varžybos. Jose žaidė atskiros mergaičių ir berniukų, gimusių 2010 m. ir jaunesnių, komandos.

Ypač įtempta kova dėl pirmos vietos vyko tarp mergaičių. Trijų mokyklų komandos surinko vienodą taškų skaičių, tad vietas joms lėmė tarpusavio susitikimuose laimėti taškai. Pirmas vietas iškovojo ,,Šilo“ progimnazijos komandos (mokytojai Regimantas Verbickas, Julius Butkus, Augustė Bakienė), antras vietas – Senamiesčio progimnazijos komandos (mokytojas Tomas Striukys), trečias vietas – Dukstynos pagrindinės mokyklos komandos (mokytojai Loreta Raugevičiūtė, Rita Troškienė, Eugenijus Simonaitis). Užupio pagrindinės mokyklos komandos (Daiva Sabaliauskaitė, Karolis Chadatavičius) buvo ketvirtos.

Lapkričio 25 dieną ,,Šilo“ progimnazijos komandos Ukmergei atstovaus Lietuvos mokyklų žaidynių zoninėse varžybose.

„G. ž.“ inform.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad 24 tūkst. paramos gavėjų pervesta visa gyventojų už 2021 m. skirta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramai dalis. Šiemet 484 tūkst. gyventojų paramos gavėjams, meno kūrėjams, profesinėms sąjungoms ir jų susivienijimams bei politinėms partijoms skyrė 27,6 mln. Eur GPM paramos. Tai didžiausia suma, kurią per visą GPM paramos laikotarpį yra skyrę gyventojai.

„Šiais metais 263 Ukmergės rajono savivaldybėje registruotiems paramos gavėjams pervesta beveik 178 tūkst. Eur GPM paramai. Apie 3,2 tūkst. Eur skirta rajono savivaldybėje registruotoms profesinėms sąjungoms. Daugiau nei 300 Ukmergės rajono gyventojų politinėms partijoms skyrė 6,8 tūkst. Eur GPM“, – tokią statistiką „Gimtajai žemei“ pateikė Vilniaus apskrities VMI komunikacijos specialistė Evelina Španje-Štrimaitė.

Didžiausia paramos suma – 33 558 Eur – Ukmergės rajono savivaldybėje apskaičiuota VšĮ „Klajūnas“. Vidiškių medžiotojų būrelis sulaukė 6 569 Eur paramos, Žemaitkiemio medžiotojų klubas – 5 063 Eur, Labdaros ir paramos fondas „Jokūbo žingsniai“ – 4 689 Eur, Aušros Vartų Marijos ir šv. Teresėlės seserų karmeličių kongregacija – 3 607 Eur.

Ukmergės rajono savivaldybėje gyventojai iš politinių partijų dosniausiai parėmė Lietuvos socialdemokratų partiją – jai pervesta 1 766 Eur. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams teko 1 124 Eur, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – 941 Eur, Darbo partijai – 830 Eur, Laisvės partijai – 782 Eur.

VMI duomenimis, šiais metais šalies paramos gavėjams skirta apie 25 mln. eurų GPM paramos, 1,7 mln. eurų – politinėms partijoms, 1 mln. eurų – profesinėms sąjungoms ir 307 tūkst. eurų – meno kūrėjams. Pernai 460 tūkst. gyventojų paramai skyrė 21 mln. eurų.

Atkreipiamas dėmesys, jog apie 40 tūkst. prašymų negalėjo būti įgyvendinti, nes juos pateikę gyventojai neįvykdė būtinųjų sąlygų, pavyzdžiui, iki įstatyme nustatyto termino nepateikė mokestinio laikotarpio metinės pajamų deklaracijos ar per mokestinį laikotarpį negavo apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojama GPM dalis ir kt.

„G. ž.“ inform.

Siekiant VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose efektyviau užkardyti nusikalstamas veikas bei nusižengimus, susijusius su savavališkais miško kirtimais ir neteisėtai iškirstos medienos gabenimu, taip pat sustiprinti gaminamos bei sandėliuojamos žaliavinės medienos apsaugą nuo galimų vagysčių, kylančių dėl energetinių žaliavų brangimo, sustiprinta miško apsauga.

Aplinkos ministerijos pranešime pažymima, kad tam pasitelktos įvairios prevencinės priemonės – visuomenės informavimas, švietimas, reidai. Organizuojant reidus, dalyvauja ir kitos institucijos. Bendri valstybinių miškų apsaugos, policijos ir aplinkosaugos pareigūnų reidai vyksta nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ir truks iki 2023 m. vasario 28 d. Šalies miškuose numatoma kas mėnesį organizuoti mažiausiai po 100 reidų, kurie vyks tiek darbo metu, tiek po ir prieš darbą bei poilsio ir švenčių dienomis.

„Žaliavinės medienos sandėlių ir miškų apsaugai pasitelkiamos techninės priemonės, vaizdo stebėjimo kameros, galinčios realiu laiku perduoti vaizdą apie miške vykstančią veiklą, bepiločiai orlaiviai, leidžiantys operatyviai įvertinti situaciją dideliuose miško masyvuose ir kitos priemonės“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.

Administracinių nusižengimų kodekse nuobaudos svyruoja priklausomai nuo pasisavinto – iškirsto medienos kiekio. Pavyzdžiui, iškirtus iki 10 kub. m medienos, gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų. Kai iškertama daugiau kaip 10 ktm medienos, bauda nuo 560 iki 1 200 eurų. Jei pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda – 250–1500 eurų ir atitinkamai 1 400–2 400 eurų. Kiekvienu iš šių atvejų, jei medieną spėta pasisavinti, teks padengti ir žalą įmonei – VĮ Valstybinių miškų urėdijai.

Taip pat, įvykdžius savavališką kirtimą, administracinių nusižengimų kodekse nurodyta, kad gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Sumokėjus baudą ir žalą įmonei taip pat tenka padengti ir padarytą žalą aplinkai. Nuo 2021 m. liepos 1 d. žalą aplinkai išieško Aplinkos apsaugos departamentas. Priklausomai nuo medyno amžiaus, miškų grupės, iškirstos medienos kiekio, už vieną medį žala aplinkai gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.

Valstybiniuose miškuose išskirta daugybė saugomų teritorijų, kuriuose ūkinė veikla nevykdoma: tai buveinių apsaugai svarbios teritorijos, jose visi sausuoliai ir krituoliai paliekami natūraliai suirti. Miško lankytojai gali pagalvoti, kad miškininkai tokių plotų netvarko ir pakelėse išvirtusius medžius „padeda“ sutvarkyti savarankiškai, tačiau privalu žinoti, jog pasisavinus kad ir nudžiūvusį medį, tenka padengti ir žalą aplinkai.

Valstybinių miškų urėdija, prižiūrėdama patikėjimo teise valdomą valstybės turtą – valstybinius miškus – saugo juos nuo nelegalios veiklos. Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas, išvirtusių ir/ar nudžiūvusių medžių pasisavinimas yra administracinis nusižengimas, pažeidėjams yra skiriamos baudos, įrankių konfiskavimas ir kitos teisinės pasekmės įstatymų numatyta tvarka.

Pamačius miške pažeidėją, reikia stengtis užfiksuoti (nufotografuoti, nufilmuoti) įsidėmėti kuo daugiau detalių, pažeidėjo aprangą, transporto priemonės valstybinius numerius, spalvą bei kitas detales ir pranešti telefonu 112.

„G. ž.“ inform.

Pasaulio gyventojų skaičius auga nerimą keliančiu greičiu – ką tik žmonija perkopė į 8 milijardus. Natūralių medžiagų sankaupos, nors ir vis dar didelės, bet bėgant dešimtmečiams ženkliai sumažės. Natūralų pluoštą – liną, medvilnę, vilną ar šilką ne itin tolimoje ateityje bus gauti vis sunkiau ir sunkiau (ypač žvelgiant iš finansinės perspektyvos). Taigi būtent todėl kai kurias medžiagas reikia sintetinti. Terminis apdorojimas ir gaunami sintetiniai audiniai leis ateities kartoms patenkinti svarbiausius gyvenimo poreikius, todėl sintetinės medžiagos ir jų gamyba yra labai svarbios. Nenuvertinkime sintetikos svarbos – traktuokime jas kaip alternatyvą.

Visuomenėje vyrauja mąstymas, kad sintetiniai audiniai, dar kitaip vadinami ,,sintetika” yra pigūs, bet nepatvarūs. Tačiau „sintetika“, lygiai taip pat kaip ir natūralios medžiagos, turi ir savų privalumų. Kuo skiriasi sintetinės ir natūralios medžiagos? Kokias savybes turi sintetiniai pluoštai? Kaip jais reikėtų rūpintis? Į šiuos ir kitus klausimus pabandysime atsakyti šiame straipsnyje.

Paprasčiausias medžiagų įvairovės skirstymas

Prieš pradedant nuodugniai aptarti sintetines medžiagas, verta prisiminti, kaip skirstome audinius pagal medžiagą, iš kurios jie pagaminti. Paprasčiausias medžiagų skirstymas yra į sintetinius bei natūralius pluoštus.

Pagrindines natūralias medžiagas sudaro medvilnė, vilna, šilkas, linas, kanapė ir pan. Tai, kaip rodo pavadinimas, yra natūralios kilmės medžiagos, dažniausiai gyvūninės (visos vilnos rūšys, šilkas) arba augalinės (medvilnė, linas, kanapė ir t. t.).

Antroji medžiagų grupė yra sintetinės medžiagos. Jų kilmės šaltinis yra pramoninės laboratorijos. Tačiau verta atkreipti dėmesį į vieną svarbų aspektą – sintetinių medžiagų gamybai itin dažnai naudojami natūralūs ingredientai. Viskozė yra gerai žinomas sintetinių medžiagų pavyzdys. Koks viskozės pasirinkimas, galite sužinoti čia: https://www.have.lt/viskoze.

Pastaroji grupė, deja, dažniausiai yra painiojama su dirbtinėmis medžiagomis. Sintetinės medžiagos turi tą patį kilmės šaltinį kaip ir dirbtinės – laboratorijas. Tačiau skirtumas yra tas, kad dirbtinės medžiagos yra pagamintos iš ingredientų, kurių gamtoje nėra. Pavyzdžiai? Daugelyje gaminių esantis poliesteris, poliamidas, akrilas, elastanas ir daugelis kitų medžiagų.

Sintetinių medžiagų ir audinių privalumai:

  • jie itin patvarūs;
  • jie atsparūs trinčiai ir mechaniniams pažeidimams;
  • jie iš kitų medžiagų išsiskiria dideliu elastingumu;
  • nėra linkę į didelį glamžymąsi;
  • lengva lyginti bei kitaip prižiūrėti;
  • po plovimo greitai išdžiūsta;
  • yra atsparūs įvairioms oro sąlygoms (šalčiui ir karščiui).

Sintetinių audinių trūkumai:

  • mažas higroskopiškumas (ne itin sugeria vandenį);
  • mažas oro pralaidumas;
  • mažesnis komforto jausmas dėl to, kad ne itin gerai pašalina drėgmę;
  • jie elektrifikuojasi (,,elektrinasi”) daug dažniau nei natūralios medžiagos.

Ar verta dėvėti drabužius iš sintetinių audinių?

Ar sintetinė medžiaga yra geresnis sprendimas už natūralias medžiagas – klausimas, tačiau vienas iš svarbiausių argumentų už sintetines medžiagas yra gaminio kainos ir kokybės santykis. Technologijos, taip pat ir drabužių gamybos pramonėje, nuolat tobulėja, o sintetinės medžiagos, tiksliau iš jų gaminami drabužiai ir kiti gaminiai, tampa vis kokybiškesni. Jų naudojimo patogumas nuolat auga, todėl šios medžiagos tampa vis populiaresnės ir keičia visuomenėje įsisenėjusią vyraujančią nuomonę. Be to, kaip ir kone bet kurioje gyvenimiškoje temoje, aktualus kainos klausimas. Juk ne visi gali sau leisti šimtaprocentinius lininius ar vilnonius gaminius.

Reklama

Kartu su atgimusia Lietuva 1989 m. Ukmergės kultūros centre savo veiklą pradėjo mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“. Jau daugiau nei 30 metų kolektyvo dainos skamba šalies miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Jos, pilnos skausmo ir išgyvenimų, tikėjimo ir vilties, aidi šventinant koplytstulpius ir kryžius žuvusiems už Lietuvos laisvę, prie paminklų grįžusiems ir negrįžusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti, partizanų kovos ir žūties vietose… Choro vadovė Julė Juodienė, norėdama įprasminti šią gražią sukaktį bei išsaugoti visiems brangius prisiminimus, sudėjo juos į knygą „Aš parašysiu laišką jums kaip laisvės dainą“.

Ta proga gruodžio 3-ąją, 13 valandą, Ukmergės kultūros centre vyks knygos pristatymo renginys, kurio metu skambės tremtinių ir politinių kalinių chorų (Ukmergės choras „Tremtinys“, Kauno choras „Ilgesys“, Kėdainių choras „Diemedis“, Marijampolės choras „Godos“) ir liaudiškos muzikos kapelos „Vieversa“ atliekamos dainos, dainuotos tolimame Sibire ir partizanų namais tapusiuose Lietuvos miškuose.

„G. ž.“ inform.

Virginija SAVICKIENĖ

 

Lapkričio 12–13 dienomis Taujėnų dvare vyko tradicinis tarptautinis greitųjų šachmatų turnyras, kuriame dalyvavo daugiau nei 180 šachmatininkų iš visos Lietuvos, taip pat Norvegijos, JAV, Baltarusijos.

Tai vienos didžiausių varžybų Lietuvoje, kuriose vienu metu dalyvauja įvairaus amžiaus šachmatininkai nuo penkerių metų iki senjorų. Dalyviai žaidė atskiruose turnyruose pagal amžiaus grupes.

Mažiausiųjų vaikų grupėje iki 8 metų greitųjų šachmatų turnyre dalyvavo 51 šachmatininkas. Tarp ukmergiškių geriausiai sužaidė ir pirmą vietą iškovojo Edvinas Latanauskas, antras buvo Adas Valikonis, trečias – Armandas Triznickas. Tarp mergaičių geriausiai sekėsi Evitai Silevičiūtei, Amilei Valikonytei ir Mingailei Latanauskaitei. Jie visi mokosi „Šilo“ progimnazijoje ir šachmatais žaidžia jau ne pirmus metus.

Jauniausias turnyro dalyvis penkiametis M. Žvikas.

Turnyre buvo apdovanoti ir geriausiai sužaidę šešiamečiai. Pirmą vietą iškovojo Adelė Zonytė iš Gargždų, o antra ir trečia vieta džiaugėsi ukmergiškės Viltė Zareckaitė ir Luka Grabauskaitė. Motiejui Žvikui buvo įteiktas jauniausio turnyro dalyvio apdovanojimas. Berniukui dar tik penkeri, o šachmatų treniruotes Ukmergės sporto centre jis pradėjo lankyti nuo ketverių metukų.

Iki 12 metų amžiaus grupėje varžėsi 59 vaikai. Per dvi dienas buvo sužaistos devynios partijos. Tarp ukmergiškių pirmą vietą iškovojo Tajus Augūnas, antrą – Martynas Krumžlys, trečią – Kęstutis Katinas.

Kartu su suaugusiais kovojo jauniai iki 14 metų. Iš viso dalyvavo 67 šachmatininkai. Tarp keturiolikmečių antrą vietą iškovojo Agnė Mickūnaitė. Ji buvo geriausia ir tarp ukmergiškių, tik pagal papildomus rodiklius nuo jos atsiliko Artūras Mecelis ir Mėta Mikulinaitė.

Tradiciškai pirmos dienos vakare vyksta dar vienas ,,Žaibo“ turnyras. Jame dalyvauja ištvermingiausieji šachmatininkai, kurie nepavargo po visą dieną trukusio greitųjų šachmatų turnyro, taip pat prisijungia negalintys žaisti dviejų dienų turnyre. Jame varžėsi net 72 dalyviai. Tarp ukmergiškių geriausiai sekėsi A. Mickūnaitei, Martynui Dolmantui ir Audriui Kamarauskui.

Turnyrą nuo 1989 metų organizuoja Ukmergės sporto centras ir šachmatų klubas ,,Juodasis rikis“. Renginys iš dalies finansuojamas Ukmergės savivaldybės biudžeto lėšomis, pagal nevyriausybinių sporto organizacijų projektą. Už pagalbą rengiant turnyrą dėkojame Ukmergės kultūros centrui, Taujėnų dvarui.

Vijolės IVANAUSKIENĖS nuotraukos

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Iki Kalėdų dar daugiau nei mėnuo, tačiau miesto viešosios erdvės jau velkasi šventinį rūbą. Praėjusią savaitę sukabintos girliandos Vienuolyno gatvėje, ant gatvių apšvietimo stulpų įrengtos konstrukcijos, kurios bus įžiebtos šventiniu laikotarpiu.

Ukmergės gatves, viešąsias erdves ir gyvą miesto eglę didžiausioms metų šventėms padabins kalėdinės eglutės ir miesto viešųjų erdvių puošybos idėjos ir jos įgyvendinimo paslaugos pirkimo viešąjį konkursą laimėjusi UAB „Lumidėja“. Vilniaus rajone registruota, kalėdinių dekoracijų kūrimo, gaminimo, pardavimo ir puošimo paslaugas teikianti bendrovė šiemet puoš ne tik Ukmergę, bet ir Panevėžį, Marijampolę, Jonavą, Kuršėnus, Šalčininkus, Birštoną, Biržus – iš per dvi dešimtis šalies miestų. Tad nenuostabu, jog įmonė pasiruošimo šventėms darbus pradėjo vos įpusėjus lapkričiui.

UAB „Lumidėja“ ukmergiškiams ketina sukurti tikrą „Kalėdų pasaką“ – tokia yra šių metų šv. Kalėdų tema Ukmergėje, o puošimo idėjos išpildymas atsieis 49 tūkst. Eur.

Kalėdinės eglės įžiebimo renginys šiemet vyks gruodžio 10 dieną, šeštadienį, 16 valandą. Kol visi lauks šio magiško suspindėjimo, į miestą įvažiuos kalėdinis automobilių karavanas, kuris atveš visų, o ypač mažųjų ukmergiškių, taip laukiamą Kalėdų Senelį.

Vaikų pop grupė „Garsiukai“ scenoje sukels tikrą džiaugsmo pūgą, lazerių šou ir nušvitusi žaliaskarė savo švieseles paskleis visose Ukmergės miesto erdvėse: parke, aikštėje, prie piliakalnio, kiekvienoje gatvėje ir gatvelėje, o smagiai pajudėti pakvies grupė „Žemaitukai“.

Eglės įžiebimo šventė įsuks į visą kalėdinio laikotarpio stebuklų ratą. Kaip teigia šventės organizatoriai, norint patirti tikrąją Kalėdų pasakos magiją, reikia apsilankyti visur. Ir ne tik apsilankyti, bet kartu kurti miesto Kalėdų pasaką.

Tradicinė kalėdinė gyva miesto eglė, auganti šalia Kultūros centro, pasidabins net 200 vnt. skirtingo dydžio kalėdinių žaisliukų ir 40 vnt. raudonų kaspinų. Šalia eglės stovės iš aliuminio konstrukcijos pagaminti kalėdinės pasakos herojai – ponas Kalėda ir ponia Kalėdienė. Jie kvies prieiti arčiau apžiūrėti pagrindinės miesto gražuolės, prisėsti ant karališko muzikinio krėslo ir pasiklausyti kalėdinių melodijų. Šventinę nuotaiką kurs, savo mirgėjimu užburs tūkstančiai lempučių.

Ant Kultūros centro, rajono savivaldybės, Kraštotyros muziejaus fasadų LED prožektorių šviesų pagalba šventinį šokį šoks snaigės. Vienuolyno alėjos medžiuose sušvis burbulai, įsižiebs lempų stulpus juosiančios eglišakių girliandos.

Užsukti kvies ir Pilies parkas – čia išvysime išbėgusius „pasiganyti“ Kalėdų Senelio elnius, jaukią nuotaiką kurs parko šviestuvus puošiančios šventiškos girliandos. Priešais muziejų esančio fontano vietoje šokio sūkuryje suksis šokėjų poros, pagamintos iš aliuminio konstrukcijų bei dekoruotos LED lempučių girliandomis. Piliakalnio prieigose sužibės mediniai, tarsi meduoliniai, nameliai, o apšviesti medžiai spindės jaukumu…

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet Ukmergės miestas savo šventinėmis spalvomis džiugins beveik mėnesį – iki 2023 m. sausio 8 dienos.

Dainiaus VYTO nuotraukos

Nijolė STUNDŽIENĖ

Šilumos energijos vartotojai po truputį apsipranta su juos pasiekusiomis sąskaitomis už patalpų šildymą. Nors šildymo sezonas Ukmergėje prasidėjo tik spalio 11-ąją, lyginant su praėjusiais metais šilumos kaina rajone padidėjo du kartus. Dalis buitinių šilumos energijos vartotojų guodžiasi tuo, jog sulauks pažadėtų kompensacijų, kiti, tarp jų ir centralizuotai besišildančios įstaigos bei organizacijos, perskaičiuoja savo resursus bei imasi taupymo režimo.

 

Mažiausiai moka renovuotų namų gyventojai

„Gimtosios žemės“ kalbintas UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys teigė, jog 2021 metų IV ketvirčio (spalis, lapkritis, gruodis) vidutinė bendrovės tiekiamos šilumos energijos kaina siekė 8,05 cnt/kWh, o 2022 m. IV ketvirčio vidutinė prognozuotina kaina – 16,9 cnt/kWh. Taigi, ji nurodytu laikotarpiu didėja du kartus.

„Šilumos kainos padidėjimą nulėmė pasaulinė energetinių resursų krizė ir dėl to ypač ženkliai išaugo šilumos gamyboje naudojamo kuro bei elektros energijos kainos. Atskirais laikotarpiais gamtinių dujų kainos yra padidėjusios 10-15 kartų, biokuro – 2-3 kartus, elektros energijos – 4-5 kartus“, – situaciją komentavo bendrovės „Ukmergės šiluma“ direktorius.

Pasak V. Paknio, lyginant suvartotą energiją, mažiausiai jos prireikė renovuotiems namams. Nors šildymo sezonas oficialiai šiemet prasidėjo spalio 11 dieną, 22 daugiabučiai sezoną pradėjo vėliau. Taip pat kainai įtakos turėjo patalpose palaikoma temperatūra, energetinis namo efektyvumas, kokybiškai prižiūrimos, valdomos namo vidaus šildymo sistemos.

Už 50 kv. m buto šildymą (be 9 proc. PVM) mažiausiai – tik 13,66 euro – mokės Jaunimo gatvės 56-ojo namo gyventojai, Miškų g. 50-ojo namo (15,33 Eur), Anykščių g. 11-ojo (18,87 Eur), Jaunimo g. 58-ojo (23,20 Eur) ir Deltuvos g. 18A (26,36 Eur) gyventojai.

Didžiausias sąskaitas už tokio paties ploto būstą gavo Pilies gatvės 6-ojo namo gyventojai, kuriems už spalį priskaičiuota 117,70 Eur suma. Melioratorių g. 26-ojo namo gyventojai mokės 84,78 Eur, Vilniaus g. 87-ojo namo – 74,13 Eur, Pašilės g. 6-ojo namo – 70,54 Eur, Vytauto g. 61B namo – 66,68 Eur.

UAB „Ukmergės šiluma“ šiuo metu šilumą tiekia 7 158 buitiniams vartotojams ir 131 įmonei bei įstaigai.

„Didžiausi priskaitymai ir mokėjimai tenka Ukmergės ligoninei ir savivaldybės biudžetinėms įstaigoms – mokykloms, darželiams ir pan.“, – kalbėjo direktorius.

Kompensacijas gavo 25 proc. buitinių vartotojų

Pasiteiravus, kas labiausiai dabar jaudina ukmergiškius, su kokiais klausimais jie dažniausiai kreipiasi į šilumos tiekėjus, V. Paknys patikino, kad didžiausio susidomėjimo ir klausimų įmonės darbuotojai sulaukia dėl kompensacijų už patalpų šildymą bei tiektą karštą vandenį: „Vartotojams sunku tiksliai suvokti, kaip kompensacijos skaičiuojamos, kokie yra normatyvai, kodėl vieniems kompensuojama daugiau, kitiems mažiau. Žmonės, kurie jau pateikę prašymus dėl kompensacijų, bet jų dar nesulaukę, teiraujasi, ar kompensaciją gaus už kelis praeitus mėnesius, ar už visą šildymo laikotarpį. Į vartotojų paklausimus visuomet atsakoma detaliai paaiškinant paramos mokėjimo tvarką bei reikalavimus.“

Pasak UAB „Ukmergės šiluma“ vadovo, spalio mėnesį kompensacijoms skirta beveik 82 000 eurų, jas gavo 25 procentai visų buitinių vartotojų.

Šilumą tiekianti bendrovė vis tik nemano, kad išaugus kainoms, padaugės skolininkų.

„Visiems yra pateikiama informacija apie kompensacijas ir jų gavimą, taip pat įmonė neskaičiuoja delspinigių vartotojams, patiriantiems finansinių sunkumų. Suteikiama galimybė pasirašyti skolos ir įmokų mokėjimo grafikus. Su kiekvienu turinčiu problemų ir besikreipiančiu vartotoju yra kalbama individualiai ir visada priimamas vartotojui geriausias, palankiausias sprendimas“, – kalbėjo V. Paknys.

Direktorius pridūrė, jog atlikus katilinių kuro sistemų rekonstrukciją UAB „Ukmergės šiluma“ turi galimybę naudoti ir skystą kurą – žymėtą dyzeliną. Kuri kuro rūšis naudojama atitinkamu laikotarpiu, priklauso nuo tuo metu susiformavusios atskiros kuro rūšies rinkos kainos. „Jei skystas kuras pigesnis, tai jis ir naudojamas, jei gamtinės dujos pigesnės, tuomet naudojamos gamtinės dujos, – aiškino V. Paknys. – Pavyzdžiui, šildymo sezono pradžioje buvo naudojamas skystas kuras, dabar šiek tiek sumažėjus gamtinių dujų kainai – gamtinės dujos. Tai leidžia stabilizuoti šilumos kainą. Dėl paminėtų pokyčių gruodžio mėnesį šilumos kaina Ukmergės rajono centralizuotos šilumos vartotojams sumažės ženkliai – apie 30 proc.“

Šildymas pareikalaus papildomų lėšų

Kaip UAB „Ukmergės šiluma“ vadovas minėjo, viena stambiausių šilumos energijos vartotojų yra viešoji įstaiga Ukmergės ligoninė. Pasak vyriausiojo gydytojo Rimvydo Civilkos, už patalpų šildymą ir tiektą karštą vandenį gydymo įstaiga už spalio mėnesį turės sumokėti 42 tūkst. eurų. „Tokią sąskaitą gavome, nors šildėmės nepilną mėnesį ir esant lauke pliusinei oro temperatūrai“, – nuostabos neslėpė įstaigos vadovas. Ir pridūrė, jog praėjusiais metais už tą patį laikotarpį teko mokėti šiek tiek per 20 tūkst. eurų.

 VšĮ Ukmergės ligoninės skaičiavimais, šiam šildymo sezonui papildomai reikės 250 tūkst. eurų.

„Bandome taupyti elektros energiją, pakeitėme elektros leputes, išjungiame šviesą, o štai šildymo nepataupysi, nepaliksi palatų be šilumos“, – mintimis dalijosi vyr. gydytojas.

Patiriamų išlaidų palyginamąją lentelę braižo ir rajono kultūros darbuotojai. Kaip „Gimtajai žemei“ sakė Kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė, sąnaudos lyginamos su 2019 metais, kai centras iki koronaviruso dirbo įprastu režimu. „Tais metais Kultūros rūmų pastato Ukmergėje šildymas spalio mėnesį mums atsiėjo 1 691 eurą. Šiemet už tą patį laikotarpį gavome 2 590 eurų sąskaitą“, – skaičius vardijo direktorė.

Jau anksčiau Kultūros centro darbuotojai ėmėsi taupumo priemonių – pirmadieniais dirba nuotoliniu būdu, šį šildymo sezoną atsisakė šilto vandens, šildymas sumažinamas ir administracinėse patalpose…

Direktorės teigimu, dauguma kaimų filialų įsikūrę po vienu stogu su seniūnijomis, bibliotekų padaliniais. Kai kurių kaimų meno vadovai taupydami jau dabar su kolektyvais repetuoja vietos mokyklų patalpose.

Pasak R. Graužinienės, šio mėnesio visos išlaidos dar skaičiuojamos. Bet jau aiškėja, kad metų pabaigai pinigų Kultūros centras pristigs.

Resursais pasirūpino iš anksto

Daugeliui įstaigų skaičiuojant patiriamus nuostolius ir išaugusias sąskaitas, rajono Vartotojų kooperatyvas į neviltį dėl didėjančių energetinių kainų nepuola.

„Taupome ir mes, – atviravo Vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė. – Parduotuvės šiek tiek „aptemo“, įrengėme LED apšvietimą, kai kuriose patalpose lemputės įsijungia suveikus judesio davikliams, imamės kitų priemonių.“

Anot pašnekovės, rajono Vartotojų kooperatyvas būsimam sunkmečiui pasiruošė iš anksto. Visos parduotuvės yra atnaujintos, apšiltintos, turi granulines katilines.

„2008 metais įsirengėme katilinę Ukmergėje, kuri apšildo administracines patalpas su „Paparčio“ parduotuve, taip pat „Vilkmergės“ restorano pastatą. Su UAB „Ukmergės šilima“ turime sutartį tik dėl šilumos tiekimo į Vilniaus gatvėje esančią „Pivonijos“ parduotuvę. Tačiau ją šildyti pradėjome nuo lapkričio, todėl sąskaitos dar nesame gavę. Katilinė šilumą turėtų tiekti ir „Pušelės“ parduotuvei Pašilėje, bet ten patalpų mes nešildome, nes yra šaldytuvai, kurie žiemos metu atiduoda šilumą, be to, reikalui esant, galima įjungti kondicionierius“, – situaciją komentavo A. Andrikonienė.

Kaimų parduotuvės apšildomos granulinėmis krosnelėmis. „Granulių geromis kainomis įsigijome dar pernai, todėl šiam šildymo sezonui kuro pakaks“, – džiaugėsi direktorė.

Rajono Vartotojų kooperatyvui laiku pavyko pasirūpinti ir energetiniais resursais – su energetikos įmone „Ignitis“ pasirašyti naudingas sutartis ir dėl elektros tiekimo, ir dėl dujų kainų.

Pasak A. Andrikonienės, koo-peratyvo darbuotojai skatinami taupyti, nes tai – sėkmės garantas. Direktorė kiekvieno mėnesio pradžioje kreipiasi į visus ir padėkoja už taupumą.

UAB „Ukmergės šiluma“/Dainiaus VYTO nuotr.