Žmonės su negalia atrado daugiau nei pagalbą – bendruomenę

Gražina ŠIRVYTĖ-BELAFATTI

Žmonėms, susiduriantiems su įvairiais gyvenimo iššūkiais, dažnai svarbiausia tampa ne tik profesionali pagalba, bet ir galimybė būti išgirstiems, suprastiems bei priimtiems. Būtent tokias galimybes suteikia Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamas projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, kurio tikslas – stiprinti asmenų ir šeimų gebėjimą savarankiškai spręsti kylančius sunkumus, suteikiant reikalingų žinių ir įgūdžių bei psichosocialinę pagalbą.

Įgyvendinant šį projektą visoje Lietuvoje kuriamos ir plėtojamos įvairios prevencinės paslaugos, atliepiančios skirtingų gyventojų grupių poreikius. Viena tokių sėkmės istorijų gimė Ukmergėje, kur VšĮ „Lyderių karta“ subūrė tęstinę savitarpio pagalbos grupę žmonėms su negalia. Ji tapo ne tik emocinės paramos, bet ir tikros bendrystės erdve.

Ieškant tų, kurių poreikiai dažniausiai lieka nepastebėti

Pasak VšĮ „Lyderių karta“ direktorės Editos Balžekienės, pradžioje organizacijos dėmesys buvo sutelktas į šeimų, vaikų ir psichinės gerovės stiprinimo veiklas, tačiau ilgainiui tapo akivaizdu, kad bendruomenėje yra žmonių grupių, kurioms pagalba pasiekiama kur kas sunkiau.

„Dažnai paslaugų teikėjams paprasčiau dirbti su tais, kuriems nereikia papildomo pritaikymo. Taip veikėme ir mes. Vis dėlto supratome, kad yra žmonių, kurių poreikiai tarsi žinomi, tačiau ne visada atliepiami, ir nusprendėme, jog būtent mūsų bendruomenėje gyvenantiems žmonėms su negalia reikia skirti daugiau dėmesio“, – pasakoja Edita.

Buriant fizinę negalią turinčių asmenų savipagalbos grupę, svarbiausiu klausimu tapo paslaugos prieinamumas. Organizacija neturėjo visiems tinkamų patalpų, todėl pradėjo ieškoti partnerių ir galimybių veiklas organizuoti erdvėse, kurios būtų patogiai pasiekiamos ir pritaikytos negalią turintiems žmonėms.

Nuo bandomosios iniciatyvos – iki stiprios bendruomenės

Iš pradžių buvo planuojama tiesiog išbandyti, ar tokia veikla sulauks susidomėjimo, tačiau netrukus paaiškėjo, kad šios veiklos poreikis buvo išties didelis. Į grupę pradėjo rinktis žmonės, turintys įvairių įgimtų negalių – judėjimo, regos, klausos sutrikimų, taip pat asmenys, kuriems neįgalumas nustatytas po sudėtingų ligų.

„Pamatėme ir susiburti pakvietėme tuos žmones, kurie buvo tarsi mažiau matomi, kurių nepasiekdavo kitos mūsų organizuotos paslaugos. Paaiškėjo, kad jiems mūsų paslaugų labai reikia. Žmonės nori dalyvauti, domisi, klausia, buriasi kartu“, – pasakoja E. Balžekienė.

Nors grupės dalyvių amžius įvairus – nuo darbingo amžiaus asmenų iki senjorų, vis dėlto juos labiausia vienija panašios gyvenimo patirtys, kasdieniai iššūkiai ir noras būti savipagalbos grupės dalimi.

Grupė, kuri auga kartu su savo dalyviais

Savitarpio pagalbos grupė susitinka du kartus per mėnesį. Pradžioje dalyviams buvo pasiūlytas psichologės vedamas ciklas „Penki žvilgsniai į save“, skirtas geriau pažinti save, savo emocijas ir vidinius išgyvenimus. Tačiau geriausiai grupė veikia atliepdama pačių žmonių išsakomus poreikius, tad klausomasi jų, sudaromi planai ir pagal juos dirbama. „Žmonės patys padiktuoja jiems aktualias temas ir iš to natūraliai gimsta tolimesnės diskusijos bei veiklos“, – pasakoja E. Balžekienė.

Kaip teigia Edita, savipagalbos grupėje labai svarbus ir sėkmę garantuojantis veiksnys yra susiformavusi grupės dinamika. „Kai žmonės pradeda pasitikėti vieni kitais, atsiveria, dalijasi savo patirtimis, susiformuoja saugi aplinka, kurioje kiekvienas gali būti savimi. Tokiose grupėse atsiranda vietos ne tik pokalbiams, bet ir įvairiems kūrybiniams metodams. Pastaruoju metu dalyviai įsitraukė ir į dailės terapijos elementus, saviraiškas veiklas bei kitus užsiėmimus, padedančius geriau pažinti save“, – su džiaugsmu vardija pašnekovė.

Laukiamiausi mėnesio susitikimai

Vienas ryškiausių iniciatyvos sėkmės ženklų – dalyvių motyvacija ir noras tęsti veiklą. Net trumpesnės pertraukos tarp susitikimų sulaukia žmonių dėmesio. „Dėl grupę vedančios psichologės atostogų trumpam buvo sustoję grupės susitikimai. Nors dalyviai buvo informuoti, vis tiek sulaukėme nekantraujančių skambučių su klausimu: „O kada grįš mūsų psichologė?“ Grupės dalyviai sakė, kad labai laukia, kada vėl prasidės susitikimai, kad labai nori tęsti veiklas“, – prisimena E. Balžekienė.

Vis dėlto didžiausia vertė, ko gero, slypi ne tik pačiuose susitikimuose. Grupėje užsimezga ir nauji socialiniai ryšiai. Žmonės, kurie anksčiau neturėjo bendrų veiklų ar artimesnio bendravimo, pradėjo susitikti ir už grupės ribų. „Žinau moterų, kurios anksčiau beveik nebendravo. O dabar jos jau turi savo tradicijas – po grupės susitikimų kartu eina išgerti kavos. Atsirado tikra žmonių bendrystė ir vienas kito palaikymas net už grupės ribų“, – pasakoja direktorė.

Specialistų teigimu, tokios grupės turi reikšmingą prevencinę vertę: jos mažina socialinę izoliaciją ir vienišumą, stiprina priklausymo bendruomenei jausmą, gerina emocinę savijautą bei padeda žmonėms lengviau įveikti kasdienius iššūkius. Saugūs socialiniai ryšiai ir tarpusavio palaikymas taip pat gali sumažinti psichologinių sunkumų gilėjimo riziką.

Kai žmogus jaučiasi matomas

Anot E. Balžekienės, ši iniciatyva dar kartą priminė, kad prevencinės paslaugos pirmiausia prasideda nuo žmogiškojo ryšio. „Mažiau girdimi ir mažiau matomi žmonės be galo nori būti išgirsti ir pamatyti. Kartais užtenka tiesiog sudaryti galimybę jiems susitikti, pasikalbėti, pasiūlyti bendrą pokalbio temą, suteikti galimybę pabūti kartu, o vėliau viskas klostosi tarsi savaime“, – su džiaugsmu pasakoja ji.

Editos teigimu, būtent tokie sėkmės momentai suteikia prasmę socialiniam darbui ir motyvuoja ieškoti naujų būdų, kaip pasiekti tuos, kuriems pagalbos reikia labiausiai, net jei pradžioje būna ir sunku.