Joninės Monart studijos kiemelyje

Birželio 23 dieną Taujėnuose Monart studijos įkūrėja Monika Stackevičienė organizavo Joninių šventę, skirtą miestelio bendruomenei. Vyko ypatingas kūrybinis renginys su kultūrine ir edukacine programa – „Joninės kitaip – kūrybinės dirbtuvės „Šviesos ir tikėjimo žibintai“.

Tai buvo ne tik šventė, bet ir bendrystės, kūrybos bei prasmingo susitikimo vakaras, subūręs šeimas, vaikus, jaunimą, vyresniuosius ir visus, kurie tiki, kad tradicijos gyvos tol, kol jas kuriame kartu.

Jaunosios kartos Taujėnų dvaro šeimininkė ir renginio organizatorė M. Stackevičienė pasakojo, kad šio projekto idėja gimė iš noro stiprinti bendruomeniškumą, mažinti socialinę atskirtį ir suteikti galimybę kiekvienam žmogui dalyvauti prasmingose, kūrybiškose veiklose: „Taujėnų seniūnijoje vis dažniau jaučiamas poreikis renginiams, kuriuose susitiktų skirtingos kartos, gimtų naujos pažintys ir stiprėtų tarpusavio ryšys. Šią iniciatyvą įgyvendinti mums padėjo Ukmergės rajono savivaldybė ir Taujėnų bendruomenė. Monart studijos erdvėse sukurta jauki ir atvira vieta kūrybai, bendravimui bei naujoms patirtims.“

Jaunosios sriubos virėjos.

Pasakojama, kad senovėje Taujėnų krašto gyventojai tikėjo, jog kiekvieno žmogaus širdyje rusena maža šviesa. Per Jonines ji sustiprėja tuomet, kai žmonės susirenka drauge, dalijasi gerumu ir sukuria bendrą šviesos ženklą. Todėl šventės dalyviai kūrė savo žibintus, dekoravo juos, įprasmino savo mintimis, svajonėmis ir viltimis. Visi sukurti žibintai susijungė į bendrą ratą, kartu su didžiausiu nupintu vainiku, vienybės, tikėjimo ir bendruomenės stiprybės simboliu.

Todėl neatsitiktinai šviesos žibintai ir iš žolynų supintas ratas tapo šventės simboliu, kuriame dronas įamžino susirinkusiuosius.

„Kuo daugiau šviesos, tuo mažiau tamsos žmonių širdyse“, – įsitikinusi M. Stackevičienė.

Renginio metu vyko įvairios kūrybinės veiklos: šeimos ir vaikai pynė didįjį žolynų vainiką, susipažino su Joninių tradicijomis, kūrė, žaidė ir bendravo. Jaunimas prisidėjo savanoryste, mokėsi atsakomybės, empatijos ir bendruomeninio darbo.

Šventės metu visi galėjo paragauti Jovitos Krivičiūtės keptų ragaišių ir Irminos Žižienės dukrų virtos sriubos.

Vakaro, kurį vedė Rolandas Janickas kartu su M. Stackevičiene, atmosferą kūrė meninė programa. Pasirodė Taujėnų mokyklos NVŠ „Šokis mokiniams“ šokėjos, vadovaujamos Jurgitos Padolskienės, bei Ukmergės kultūros centro Taujėnų skyriaus kolektyvai (meno vadovė Aistė Brokertienė). O Kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvo ,,Eglūnas“ (vadovė Virginija Butvilavičienė) šokėjai įtraukė visus į šokių sūkurį.

Šventė subūrė ne tik taujėniškius, bet ir svečius.

„Joninių tradicijas atgaivinome savaip: bendruomenė kūrė bendrą aukurą, kiekvienas dalyvis prisidėjo savo malkomis, o vakaro kulminacija tapo gintaro dulkių metimas į ugnį, lydimas tyliai sugalvotų norų. Ši šventė priminė, kad tradicijos nėra tik praeities ženklai. Jos tampa gyvos tada, kai jose dalyvauja žmonės, kai kuriame kartu, kai dalinamės, kai vienas kitam tampame šviesa“, – dalijosi M. Stackevičienė.

„G. ž.“ inform.

Organizatorių nuotraukos