Nelieskite gyvūnų jauniklių

Pavasariui baigiantis, gamtoje galime sutikti laukinių gyvūnų jauniklių – stirniukų, kiškių, įvairių paukščių. Kaip elgtis gamtoje radus jauniklį ir ką daryti, jei jam akivaizdžiai reikalinga pagalba?

Aplinkos apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, jog daugeliu atvejų randami vieniši jaunikliai būna palikti tik laikinai. Dažniausiai – kol motinos ieško maisto arba pačios slepiasi nuo plėšrūnų. Tuo metu mažieji laukia tyliai pasislėpę aukštoje žolėje ar krūmuose, o motina grįžta jų pamaitinti vėliau. Taip daroma saugumo tikslais, nes jaunikliai, palyginus su jau suaugusiais gyvūnais, skleidžia tik labai silpną kvapą ir plėšrūnai jų neužuodžia.

Palietus jauniklį, ant jo gali likti žmogaus kvapas, o tai gali padidinti plėšrūnų dėmesį. Be to, žmogaus buvimas šalia sukelia stresą tiek jaunikliui, tiek jo tėvams. Jauniklis, paimtas iš gamtos, dažnai neišgyvena net kelių dienų – ne tik dėl streso, bet ir dėl specifinių mitybos ir priežiūros reikalavimų. Tai ypač aktualu stirniukams ir kiškiams, kuriuos žmonės neretai parsineša į namus ar bando atiduoti į gyvūnų globos įstaigas.

Panaši situacija ir su paukščių jaunikliais. Kai kurių rūšių jaunikliai, pavyzdžiui, varnėnų, strazdų, zylių, lizdus palieka dar nemokėdami gerai skraidyti. Tokie paukščiukai slepiasi žolėje ar krūmuose ir laukia, kol tėvai atskris jų pamaitinti. Juos paėmus, paukščių tėvai dažnai jų neberanda, o pats jauniklis pasimeta ir žūsta.

Atvejais, kai vis dėlto būtina trumpam paliesti jauniklį (pvz., nunešant jį nuo kelio), būtina vengti tiesioginio kontakto su plika oda. Rekomenduojama mūvėti pirštines arba naudoti žolę, samanas ar audinį, kad žmogaus kvapas nepersiduotų gyvūnui.

Vis dėlto būna atvejų, kai žmogaus pagalba ir globa yra reikalingos. Žmonės raginami padėti tik tais atvejais, kai jaunikliai yra akivaizdžiai sužeisti (kraujuoja, matomos žaizdos, negali judėti), taip pat tada, kai šalia pastebima negyva jų motina, jie yra pavojingoje vietoje (pvz., kelio viduryje) ar akivaizdžiai serga (šiuo atveju būtina pasitarti su specialistais, neliesti gyvūnų, nes jie gali sirgti užkrečiamomis ligomis). Taip pat būtina pasitarti su specialistais, kuomet nereikia imtis veiksmų dėl gamtinės atrankos procesų – dalis silpnų, ligotų gyvūnų tampa plėšrūnų grobiu.

Kaip skelbiama Aplinkos ministerijos pranešime, tokiais atvejais prašoma skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, arba kreiptis į Laukinių gyvūnų globos centrą – tel. +370 605 72 837, el. paštu lggc@lsmu.lt.

„G. ž.“ inform.

Justės PETRAUSKAITĖS nuotr.