Oro pavojaus signalai ne tik pasėjo nerimą, bet ir tapo realybės patikrinimu

Nijolė STUNDŽIENĖ

Gegužės 20-osios rytą didelė dalis Lietuvos gyventojų gavo įspėjimus apie oro pavojų – netoli rytinės sienos Baltarusijos teritorijoje radarai užfiksavo bepiločiams orlaiviams būdingą žymą. Vilniaus apskrityje, vėliau ir kituose rajonuose gyventojai buvo raginami trauktis į priedangas. Nors pavojus netrukus buvo atšauktas, nerimas bei sumaištis neaplenkė ir Ukmergės gyventojų.

Sulaukta Lietuvos kariuomenės pranešimų

Kaip žinia, šį trečiadienį, apie 10 valandą, Lietuvos gyventojai savo mobiliojo ryšio telefonuose sulaukė Lietuvos kariuomenės pranešimo. Geltonas signalas skelbė: „Lietuvos kariuomenė praneša: „TIKĖTINAS ORO PAVOJUS. Išlikite ramūs, nusimatykite saugią vietą. Pastebėję skrendantį/nukritusį objektą skambinkite 112, prie jo nesiartinkite. Apie pavojaus pabaigą informuosime atskiru pranešimu. Daugiau informacijos www.lt72.lt“

Netrukus išplatintas dar vienas pranešimas: „Lietuvos kariuomenė praneša: „ORO PAVOJUS. Nedelsdami skubėkite į priedangą ar saugią vietą, pasirūpinkite artimaisiais, laukite tolesnių rekomendacijų. Apie pavojaus pabaigą informuosime atskiru pranešimu

Pastarasis raudonas oro pavojaus signalas daugeliui pasėjo ne tik nerimą, bet ir tapo savotišku realybės patikrinimu, ar iš tiesų žinome, kaip elgtis kritinėje situacijoje. Akimirksniu kilo ir praktiniai klausimai: kur slėptis, ar reikia skubėti pasiimti vaikus iš darželių bei mokyklų, kaip turėtų reaguoti ugdymo ir kitos įstaigos.

Salę teko užleisti savivaldybės darbuotojams

Taip jau sutapo, kad į telefonus skriejant minėtiesiems pranešimams rajono savivaldybėje vyko Saugaus eismo komisijos posėdis, kuriame dalyvavo visi rajono vadovai, kai kurių administracijos skyrių, policijos, ugniagesių gelbėtojų ir kitų institucijų atstovai. Taip pat į savivaldybę buvo susirinkę nemažai gyventojų, kurių prašymus tą dieną nagrinėjo Saugaus eismo komisija.

Posėdis vyko savivaldybės I aukšto salėje, kuri yra pusrūsyje. Sulaukus raudono įspėjimo, raginančio skubėti į priedangą, prie minėtosios salės durų ėmė būriuotis savivaldybės darbuotojai. Tuo tarpu laukiamajame sėdėję gyventojai ėmė skirstytis.

Nors panikos savivaldybėje nebuvo, rajono vadovai ir patys nežinojo, kokių veiksmų tokiu atveju imtis, strigo ir Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė LT72. Vis tik buvo nuspręsta Saugaus komisijos posėdį tęsti atlaisvinant patalpas kaip priedangą savivaldybės darbuotojams ir persikeliant į kitą salę.

Švietimo įstaigose trūksta priedangų

Šiek tiek daugiau pasimetimo ir panikos kilo rajono švietimo įstaigose. Kaip „Gimtajai žemei“ vėliau pasakojo rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas, jis sulaukė nemažai klausimų, kaip elgtis šioje situacijoje.

Pasak vedėjo, visos švietimo įstaigos turi civilinės saugos rekomendacijas ir jų stengiasi laikytis.

„Kiek žinau, lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorė tuoj pat įsakė vaikus iš lauko suvesti į saugias patalpas, „Eglutės“ lopšelio-darželio vaikai leidosi į įstaigos rūsį“, – trečiadienį situaciją komentavo V. Kalinas.

Jis pripažino, jog ne visose įstaigose yra pavojui pritaikytų priedangų, daugeliu atvejų tai – kolektyvinės apsaugos statiniai. Tik „Šilo“ progimnazijos rūsyje įrengta moderni priedanga, kurioje vienu metu gali slėptis 100 žmonių. (Kaip žinia, šioje progimnazijoje mokosi per 600 mokinių – autorės pastaba).

Pasak V. Kalino, kai kurios mokyklos nebuvo sulaukusios raudonų pavojaus signalų, raginančių slėptis, todėl darbą tęsė įprastu ritmu.

„Gimtosios žemės“ redakciją pasiekė informacija apie atvejus, kai ugdymo įtaigose vaikai buvo sodinami ant žemės, pasitaikė ir ašarų, baimės…

„Pasimetimo išties buvo. Į darželius, mokyklas važiavo vaikų tėveliai, norėdami pasiimti atžalas, buvo ir pakelto tono, nesusipratimų“, – neslėpė vedėjas. Ir patikino, jog ši situacija patikrino ir išryškino silpnąsias vietas.

Liko darbo vietose

Reaguodamos į oro pavojaus pranešimus specialius Ekstremalių sveikatai situacijų centro nustatytus algoritmus taiko ir gydymo įstaigos. Tai patvirtino ir VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė.

„Gavus pranešimą buvo laikomasi Įstaigos ekstremalių situacijų plane nustatytos tvarkos. Stebimi pranešimai iš nacionalinio transliuotojo. Sprendimas evakuotis iš pastato nebuvo priimtas“, – sakė G. Čepienė.

Pasiteiravus, ar nekilo panika tarp medikų ir pacientų, vyr. gydytoja neneigė, jog tokie pranešimai visuomet kelia nerimą.

Gyventojai pasigedo informacijos

Sumaišties ir nerimo neišvengė ir eiliniai rajono gyventojai. Siesikų miestelyje gyvenanti moteris elektroniniu laišku kreipėsi į redakciją, rajono vadovus bei Savivaldybės tarybą. Ji rašė: „Kur yra gyventojams skirtos priedangos, kuriose turėtume slėptis esant oro ar kitam pavojui? LT72.lt puslapyje jos nepažymėtos nei Siesikuose, nei šalia esančiose kitose gyvenvietėse. Artimiausios priedangos panašu yra Panoteriuose, Bukonyse, Jonavos rajone. Siesikai – ne maža gyvenvietė, seniūnijos centras ir nėra priedangos? Nėra ir rekomendacijų, kur eiti slėptis gavus pavojaus signalą…

Prieš 6 dienas Siesikų miestelio Facebook grupėje kėliau klausimą, kur yra priedangos, kad jos nepažymėtos LT72.lt puslapyje, ar žmonės žino, kur tos priedangos yra. Gautas vienas konkretus atsakymas – buvusioje ambulatorijoje. Klausė dar žmogus, gal bažnyčioje… Nepanašu, kad gyventojai yra tinkamai informuoti apie priedangas, nežino ir rekomendacijų kilus pavojui… Tikėtina, kad tokios informacijos trūko ir kitose seniūnijose, nors, mano manymu, labai svarbu apie tai komunikuoti greičiausiai gyventojus pasiekiančiomis priemonėmis…

Šios dienos patirtis – gera proga pasitikrinti, kokia situacija Ukmergės rajone (ne tik Siesikuose). Ar kilus oro pavojui, savivaldybė, seniūnijos iš karto informavo gyventojus, ar pateikė konkrečias, žmonėms pritaikytas rekomendacijas?..“

Reikia geriau pasirengti galimoms situacijoms

Rajono savivaldybės meras Darius Varnas pripažino, kad tokie perspėjimai, kurių sulaukta gegužės 20-ąją, gyventojams vis dar kelia daug klausimų.

„Kiekviena tokia situacija tampa svarbiu praktiniu pasitikrinimu tiek savivaldai, valstybinėms institucijoms, tiek patiems gyventojams. Iš dalies sutinkame su išsakytais pastebėjimais, kad būtina tobulinti gyventojų informavimo sistemą – informuoti gyventojus, bendruomenes per vietines „Facebook“ grupes ir kitas socialines informavimo priemones, aiškiau komunikuoti su gyventojais, ką jie turi daryti gavę perspėjimą apie galimą pavojų. Žmonėms svarbu konkrečiai žinoti, kur vykti, kur yra artimiausios priedangos, kolektyviniai apsaugos statiniai, ar jie atrakinti, kaip elgtis viešose vietose, kaip bus organizuojamas darbas ugdymo įstaigose ir panašiai“, – komentavo D. Varnas.

Ir pridūrė, jog trečiadienį paskelbtas perspėjimas buvo mažo pavojaus pobūdžio, tačiau jis aiškiai parodė, kad ateityje reikia dar geriau pasirengti galimoms situacijoms.

Pasak mero, Ukmergės rajono savivaldybėje priedangų ir kolektyvinių apsaugos statinių tinklas yra sudarytas, informacija apie tai viešai skelbiama savivaldybės tinklalapyje, „Facebook“ puslapyje, programėlėje LT72, tačiau akivaizdu, kad vien tokio sąrašo nepakanka.

Todėl ši situacija – gyventojų informavimo operatyvumo; priedangų ir kolektyvinių apsaugos statinių prieinamumo, kad esant poreikiui, keliolikos minučių bėgyje durys turi būti atidarytos; seniūnijų ir įstaigų pasirengimo; veiksmų koordinavimo – ketvirtadienį aptarta su atsakingais specialistais bei Civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo centru. Taip pat tartasi, kaip aiškiau pateikti informaciją gyventojams apie konkrečius veiksmus įvairiais atvejais – tiek būnant namuose, tiek viešose vietose.

D. Varno teigimu, išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiuoju ženklu pažymėtą artimiausią priedangą arba daubą, griovį, požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpti. Priedangai tinkamos gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kt. paskirties statinių ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinė, dušas, rūsys ir pan.), nedegių medžiagų sandėliai ir kt.

Meras pridūrė, jog ugdymo įstaigos, mokyklos ir lopšeliai-darželiai turi numatytus civilinės saugos planus, o darbuotojai žino veiksmų algoritmus, kaip užtikrinti vaikų saugumą. „Tėvai turi būti ramūs, nes jų vaikais bus tinkamai ir saugiai pasirūpinta. Gavus realų pavojų keliantį signalą, prioritetas visada yra žmonių saugumas. Tokios situacijos primena, kad civilinė sauga šiandien yra ne teorinis, o praktinis klausimas. Todėl tiek savivaldybė, tiek atsakingos tarnybos ir toliau stip-rins pasirengimą bei komunikaciją su gyventojais“, – garantavo D. Varnas.

Patarimais dalinosi ir Seimo narė

Reaguodama į gegužės 20-osios įvykius Seimo narė Indrė Kižienė socialiniame „Facebook“ puslapyje rašė: „Šiandien Lietuva susidūrė su tuo, apie ką ilgą laiką kalbėjome kaip apie galimą grėsmę. Dronas, įskridęs į mūsų oro erdvę, buvo fiksuotas Lietuvos ir NATO radarų bei sekamas. Lietuvos kariuomenė reagavo laiku, buvo pasiruošusi visiems reikalingiems veiksmams, o leidimas neutralizuoti tokius objektus kariuomenei yra suteiktas.

Tačiau ši diena parodė ir kai ką daugiau, įvyko reali visuomenės akistata su nauja saugumo realybe. Gavome perspėjimo žinutes, žmonės natūraliai sunerimo, kilo daug klausimų. Tai suprantama. Tokiose situacijose svarbiausia ne panika, o pasirengimas ir aiškus veikimas.

Turime suprasti, kad šiandieninis pasaulis nebėra toks saugus ir stabilus, prie kokio buvome įpratę. Gyvename šalia agresyvaus režimo, todėl budrumas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

 Ką kiekvienas galime padaryti jau dabar? Pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga ar slėptuvė; įsivertinti šeimos veiksmų planą ekstremalios situacijos atveju; sekti oficialią informaciją ir neplatinti gandų; išlaikyti ramybę bei pasitikėjimą mūsų institucijomis ir kariuomene.

 Labai svarbu suprasti – šiandien veikė mūsų gynybos sistema, institucijos reagavo, o visuomenė buvo informuota. Tai rodo, kad valstybė ruošiasi ir stiprina savo pasirengimą“.

AUTORĖS nuotr.