Įspėja apie didelį miškų gaisrų pavojų

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) skelbia, kad gegužės 3-ąją daugiau nei trečdalyje šalies teritorijos fiksuotas didelis miškų gaisrų pavojus (IV gaisringumo klasė).

Mišrų gaisringumo klasė numatoma įvertinus oro sąlygas ir aplinkos sausumą – kuo ji aukštesnė, tuo didesnė gaisrų kilimo rizika.

Didžiausia rizika išlieka Vakarų Lietuvoje, kur vietomis pasiekta IV miškų gaisringumo klasė, kuri reiškia aukštą gaisrų tikimybę. Esant tokioms sąlygoms, net ir nedidelė kibirkštis gali sukelti ugnies plitimą.

Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis situacija išliks panaši – savaitės pradžioje daugelyje rajonų taip pat numatomas didelis miškų gaisrų pavojus.

Specialistai ragina gyventojus elgtis atsakingai ir laikytis pagrindinių saugumo taisyklių. Primenama, kad gamtoje negalima mėtyti degių ar ugnį galinčių sukelti atliekų, o laužus leidžiama kurti tik tam skirtose vietose ir juos būtina visiškai užgesinti.

LHMT duomenimis, balandžio mėnesį kritulių iškrito nedaug, tad ir toliau visur tebėra sausiau nei vidutiniškai. Tik vietomis pasiekta daugiau nei pusė kritulių normos. Remiantis balandžio 30-osios duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai iškrito 14 mm arba truputį daugiau nei trečdalis (38 proc.) balandžio mėn. normos.

Balandžio 1–30 d. daugiausia kritulių iškrito dalyje pietinių ir rytinių rajonų: Dūkšte (Ignalinos r.) – 27,1 mm (73 proc. balandžio mėn. normos); Švenčionyse – 24 mm (55 proc.); Zarasuose – 23,4 mm (63 proc.); Šalčininkuose – 22,5 mm (54 proc.); Birštone – 21,3 mm (50 proc.). Mažiausiai kritulių išmatuota pajūryje, pamaryje, centriniuose ir dalyje šiaurinių rajonų: Akmenėje – 5 mm (vos 15 proc. balandžio mėn. normos); Šeduvoje (Radviliškio r.) – 5,9 mm (20 proc.); Klaipėdoje – 6,0 mm (19 proc.); Panevėžyje – 6,6 mm (18 proc.).

„G. ž.“ inform.