Mažumos atstovai ragino dažniau viešai bendrauti su visuomene

Nijolė STUNDŽIENĖ

Kovo 26-ąją vyko trečiasis šiais metais rajono Savivaldybės tarybos posėdis. Jame iš 25 Tarybos narių dalyvavo 24. Dėl pateisinamos priežasties nebuvo tik Algirdo Kopūsto. Posėdyje taip pat dalyvavo, jį stebėjo savivaldybės ir administracijos vadovai, skyrių vedėjai ir specialistai, žiniasklaidos atstovai. Posėdis baigėsi Mažumos valanda, kuri vyksta kas pusmetį.

Prieš tvirtinant darbotvarkę, tradiciškai pasveikinti kovo mėnesį gimtadienius šventę Tarybos nariai – Agnė Balčiūnienė, Kazys Grybauskas, Kęstutis Zinkevičius ir Liucija Dzigienė.

Į trečiojo šiais metais Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę buvo įtraukta per 40 klausimų. Ginčų dėl jų nekilo, nes visi parengti projektai jau buvo išdiskutuoti prieš tai vykusiuose komitetų posėdžiuose.

Daugiau diskusijų ir šurmulio įnešė Savivaldybės tarybos mažuma, kurią sudaro Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – Giedrius Auglys, Audronė Augustėnienė, Jūratė Martinkutė ir K. Zinkevičius, taip pat jokiai frakcijai ar grupei nepriklausanti Tarybos narė A. Balčiūnienė. Opozicijos lyderiu yra išrinktas G. Auglys.

Tarybos mažumos atstovai turi teisę užduoti klausimų merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus. Rengti Mažumos valandą įpareigoja Vietos savivaldos įstatymas.

Į opozicijos atstovų klausimus atsakė savivaldybės meras Darius Varnas ir administracijos direktorė Inga Pračkailė.

Mažumos valandą pradėjo G. Auglys ir kartu su bendrapartiečiais palietė svarbiausias pastarojo meto rajono aktualijas.

Pirmiausia teirautasi dėl Apeliacinio teismo sprendimo, išaiškinusio, kad privati atliekų tvarkymo įmonė galėjo paslaugas teikti pigiau ir uždirbti didesnį pelną nei Ukmergės autobusų parkas. (Apie tai „Gimtoji žemė“ jau rašė kovo 27 d. laikraštyje – aut. past.).

Rajono meras D. Varnas atviravo, jog tokio teismo sprendimo nesitikėjo, nes nėra suprantama, kaip įmonė, kuri nedirbo, nedalyvavo veikloje, gali ieškoti galimo pelno. Meras patikino, kad skųs tokį sprendimą. Pasiteiravus, kiek kainuos teismo išlaidos, D. Varnas patikino, kad gyventojai dėl to daugiau už atliekų surinkimą nemokės, o savivaldybė spręs, iš kur paimti pinigų, gal nevykdys kai kurių suplanuotų darbų.

K. Zinkevičius vėl kalbėjo apie situaciją Ukmergės kraštotyros muziejuje. Politikas jau rudenį klausė, kodėl iš darbo išeina kai kurie darbuotojai. Jo žiniomis, muziejų paliko penki profesionalūs žmonės.

Į tai atsakydamas meras pabrėžė, jog nepaisant, kad kai kurie specialistai palieka Kraštotyros muziejų, jame situacija gerėja. Neva nė vienas darbuotojas nebuvo paprašytas išeiti, pasitraukti jie nusprendė patys. „Atsirado reikalavimas, kad reikia dirbti. Yra suformuotos pareigybių užduotys, gal žmonės nenori jų vykdyti… Aš žinau tik tris darbuotojus, kurie išėjo, su visais jais bendravau. Tai jų asmeninis pasirinkimas“, – apie situaciją kalbėjo D. Varnas.

Mažumos valandoje grįžta prie diskusijų apie nemažai aistrų sukėlusio paminklo partizanų vadui Juozui Krikštaponiui. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė J. Martinkutė sakė, kad susilaukė įvairių laiškų, prašymų, nurodymų dėl paminklo išsaugojimo. Politikė norėjo sužinoti, koks bus galutinis sprendimas. (Beje, apie tai „Gimtoji žemė“ jau buvo rašiusi kovo 13 d. numeryje – aut. past.)

Meras tik pridūrė, jog jam nelabai suprantama, kodėl darbo grupėje, kuri sprendė šį klausimą, priimamas vienoks sprendimas, o po kelių valandų tų pačių žmonių nuomonė pasikeičia. D. Varnas patikino, jog skveras, esantis Vytauto g. 30, bus rekonstruotas kaip jaunimo erdvė. Tačiau projektuotojams buvo suformuota užduotis šioje teritorijoje „apeiti“ minėtąjį paminklą. „Tik ar nenutiks taip, kad po aikštės rekonstrukcijos pasigirs noras paminklą vis tik perkelti kitur?“ – retoriškai klausė meras.

Opozicijos lyderis G. Auglys pasigedo aiškios situacijos pristatymo dėl karinės infrastruktūros šalia Ukmergės, paskleistų gandų dėl amunicijos sandėlių ir žmonių gąsdinimo. Pasak politiko, nesinori Kapčiamiesčio situacijos, todėl jis teiravosi, ar savivaldybė su Krašto apsaugos ministerija planuoja visuomenei viešai ir aiškiai papasakoti apie šiuos ketinimus.

Meras paaiškino, jog netrukus į visus klausimus bus atsakyta.

K. Zinkevičius, būdamas Kaimo ir aplinkosaugos komiteto nariu, nerimavo dėl galimų miško kirtimų, susijusių su karinės logistikos centro statybomis. Politiko teigimu, tiesioginei infrastruktūrai (logistikos centrui, sandėliams, įvairios paskirties bazėms) numatytas 192 ha plotas. „Tai reiškia, kad šiame plote miško paskirtis bus keičiama į karinės paskirties. Koks plotas miško bus iškirstas ir ar bus atsodintas?“ – klausė K. Zinkevičius.

Rajono meras D. Varnas patikino, jog miško kirtimas nenumatytas, nebent vieną kitą medį nupjaus. Pasak mero, miškas jau buvo iškirstas dėl planuojamo aplinkkelio.

A. Augustėnienė kalbėjo apie kultūros darbuotojų trūkumą kaimuose. Politikės žiniomis, meno vadovų trūksta Lyduokiuose, Pabaiske, Šešuoliuose. Jos teigimu, kultūros darbuotojus reikėtų skatinti, jiems taikyti pritraukimo priemones kaip medikams ar pedagogams – skirti stipendijas mokslams, apmokėti kelionės išlaidas ir pan.

Situaciją komentavusi administracijos direktorė I. Pračkailė sakė, jog kaimuose dėl to nėra didelės problemos. Meno vadovai kaimuose dirba po kelias valandas, todėl reikalui esant gali važinėti ir iš Ukmergės. Transporto išlaidos visiems kompensuojamos. „Žmonių nepriversi dirbti, jei nėra poreikio“, – teigė direktorė.

J. Martinkutė kolegoms perdavė rinkėjų prašymą pasidomėti, kiek savivaldybei atsiėjo greičio matuoklių įrengimas Ukmergėje, ar jie pasiteisino.

Meras priminė, jog greičio matavimo kameros buvo sumontuotos Vytauto, Kauno, V. Kudirkos gatvėse, taip pat vienos kameros buvimo vieta nuolat keičiama. Pasak D. Varno, greičio matavimo priemonės kainavo apie 20 tūkst. eurų, bet jos įrengtos ne dėl pasipinigavimo, o dėl visų saugumo.

Taip pat J. Martinkutė domėjosi, kada už Kultūros centro pastato bus įrengta žadėta estrada kultūriniams renginiams. Politikė stebėjosi, kodėl apie tokius sumanymus neinformuojama rajono bendruomenė.

Savivaldybės administracijos direktorė patikino, jog erdvė kultūriniams renginiams netrukus bus pradėta įrenginėti: „Neseniai nutirpo sniegas, todėl, manau, kad darbai prasidės šiomis dienomis“.

I. Pračkailė sakė, jog inžineriniai klausimai jau suderinti, įsigyta reikiama įranga. Netrukus ant kitapus Kultūros centro pastato esančių laiptų bus pastatyta scena įvairiems renginiams po atviru dangumi.

Mažumos atstovė J. Martinkutė, naudodamasi galimybe viešai pasisakyti, priminė, jog artėja Meno mokyklos jubiliejus. Neva yra pasiūlymų Meno mokyklai suteikti vardą, todėl politikė patarė viešai apie tai kalbėti, paraginti žmones siūlyti savo variantus, kokiu vardu ją pavadinti.

Į tai atsakydama savivaldybės direktorė I. Pračkailė informavo, jog yra sudaryta kultūros pertvarkos grupė. Meno mokyklos direktorei neva pasiūlyta apie tai pasikalbėti su savo bendruomene, išklausyti jų pasiūlymų.

„Pirmiausia turime sulaukti pačios mokyklos nuomonės. Naujasis vardas turi turėti sąsajų su Ukmergės meno mokykla“, – kalbėjo direktorė.

Mažumos valandoje taip pat buvo kalbama dėl istorinės atminties komisijos sudarymo, dengto futbolo maniežo Ukmergėje poreikio, neatsakingo šunis vedžiojančių ukmergiškių elgesio ir baudų skyrimo nesurenkantiems augintinių ekskrementų.

AUTORĖS nuotraukos

Meno mokyklai siūloma suteikti vardą.

Ant Kultūros centro pastato laiptų bus įrengta scena.