Vytauto gatvėje esantis Juozo Krikštaponio paminklas vėl kelia aistras

Nijolė STUNDŽIENĖ

Kovo 4-ąją Kęstučio aikštėje, prie savivaldybės pastato, vyko piketas dėl paminklo Vyčio apygardos partizanų vadui Juozui Krikštaponiui išsaugojimo. Į taikų protestą susirinkę Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo, Tautos fronto bei kitų patriotinių organizacijų atstovai išsakė savo nepasitenkinimą rajono suvaldybės užsakymu rengiamais aikštės Vytauto gatvėje sutvarkymo projektiniais pasiūlymais, kuriuose neliko paminklinio akmens partizanų vadui.

Laikraštyje jau esame rašę, kad rajono savivaldybės užsakymu rengiamas viešosios erdvės, esančios Ukmergėje, Vytauto g. 30A, sutvarkymo projektas.

Ši prie Vlado Šlaito viešosios bibliotekos esanti teritorija vietos gyventojams žinoma kaip Juozo Krikštaponio aikštė. Čia 1996 m. atidengtas paminklinis akmuo su pirmojo Vyčio apygardos vado bronziniu bareljefu. Aikštės rekonstrukcijos projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad sklype esantį memorialinį objektą numatoma integruoti į naujai formuojamą skvero erdvę, keičiant jo dabartinę vietą. Techniniai perkėlimo sprendiniai, naujos vietos parinkimas ir aplinkos pritaikymas bus sprendžiami vėliau, vadovaujantis tolimesniais projektiniais pasiūlymais bei suderinus su suinteresuotomis šalimis.

Savivaldybės užmojis pertvarkyti šią viešąją erdvę, iš aikštės greičiausiai iškeliant paminklą, sulaukė tam prieštaraujančių balsų.

Pikete kalbėjusi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė sakė, jog neseniai grįžo iš mero potvarkiu sudarytos darbo grupės J. Krikštaponio paminklinio akmens klausimams nagrinėti posėdžio ir neslėpė savo nusivylimo. Neva naujos sudėties darbo grupės nariai priešiškai nusiteikę patriotinių organizacijų atžvilgiu ir siekia paminklą iškelti į vadinamąjį monsinjoro Alfonso Svarinsko parką. A. Kalesnikienė stebėjosi, kad darbo grupės pirmininkas (vicemeras Eugenijus Kuodelis – aut. past.) net nežino, jog šis parkas įkurtas Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti, o J. Krikštaponis buvo visai kitos – Vyčio apygardos partizanų vadas.

„Man sako, kad paminklas J. Krikštaponiui net nebuvo registruotas Registrų centre. Bet juk jis iškilo jo giminaičių bei žmonių surinktomis lėšomis. Kodėl jį reikia iškelti? Juk net teismas atmetė šį reikalavimą“, – į susirinkusiuosius kreipėsi piketo organizatorė.

A. Kalesnikienė visiems išdalino parengtos peticijos kopijas.

A. Kalesnikienės nuomone, minėtąją aikštę reikėtų sutvarkyti, tačiau paminklą būtina išsaugoti kaip Lietuvos įstorinę atmintį. Ji susirinkusiesiems perskaitė dėl to parengtą peticiją. Nors į piketą neatėjo nė vienas rajono savivaldybės atstovas, peticiją buvo ruošiamasi perduoti rajono merui Dariui Varnui.

Kadangi po protesto rajono savivaldybės salėje turėjo vykti viešosios erdvės, esančios Vytauto g. 30A., sutvarkymo projekto viešas svarstymas, susirinkusieji nutarė jame dalyvauti ir pasikalbėti su projekto rengėjais, savivaldybės atstovais.

Po šio susitikimo kalbinta A. Kalesnikienė „Gimtajai žemei“ sakė, jog meras paprašė pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima sutvarkyti šią miesto erdvę.

„Gyventojai siūlo paminklą išlaikyti dabartinėje vietoje ir integruoti jį į atnaujintos aikštės erdvę. Taip pat siūloma estetiškai sutvarkyti patį paminklą – atnaujinti jo pagrindą, prireikus restauruoti paviršių, paryškinti užrašus. Svarstoma ir galimybė paminklą šiek tiek pakelti ar įrengti aukštesnį postamentą, kad jis taptų dar aiškesniu ir oriau matomu aikštės akcentu.

Pasiūlymuose numatyta ir daugiau aikštės sutvarkymo sprendimų. Siūloma atnaujinti kietąją dangą, įrengti gėlynus bei dekoratyvinius želdinius, suformuoti nedidelę poilsio zoną su suoliukais. Taip pat būtų galima sutvarkyti apšvietimą ir įrengti informacinę lentelę su trumpa istorine informacija apie paminklą“, – pasakojo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė A. Kalesnikienė.

Jos nuomone, atnaujinta aikštė galėtų tapti patrauklia vieta gyventojų poilsiui, tačiau kartu išlikti tinkama vieta valstybinių švenčių minėjimams, atminimo renginiams ir bendruomenės susibūrimams.

„Svarbu, kad tvarkant miesto erdves būtų išsaugota ir gerbiama mūsų istorija. Paminklai yra mūsų atminties ženklai, primenantys apie įvykius ir žmones, kurie kūrė mūsų valstybę“, – teigė pašnekovė.

„Gimtojoje žemėje“ esame rašę, jog pirmieji apie mažai žinomus J. Krikštaponio gyvenimo faktus, kurie neva surinkti iš archyvinių dokumentų, publikacijų, neskelbtų šaltinių, prabilo asociacijos „Lietuva be nacizmo“ nariai. Jie kreipėsi į savivaldybę, reikalaudami pervardinti J. Krikštaponio aikštę ir nugriauti partizanui skirtą paminklą.

Piketuotojai savivaldybės vadovų dėmesio nesulaukė.

Nukelti šį paminklą reikalauja ir Lietuvos žydų bendruomenė, jos teigimu, J. Krikštaponis galėjo prisidėti prie žydų žudynių.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis (Krištaponis), vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti pasitelktas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.

Desovietizacijos komisija buvo pripažinusi Ukmergėje stovintį akmenį J. Krikštaponiui propaguojančiu totalitarinius, autoritarinius režimus, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas buvo įpareigojęs jį nukelti. Tačiau praėjusių metų kovą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija panaikino LGGRTC direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, kuriuo vadovaujantis paminklinis akmuo J. Krištaponiui Ukmergėje turėjo būti pakeistas nuimant J. Krištaponio bareljefą bei atminimo lentą J. Krištaponiui pakeičiant lenta žuvusiems Vyties apygardos partizanams.

Teismo posėdyje iš LGGRTC atstovų buvo prašoma pagrįsti ne vadovavimo kuopai ar okupacinio režimo įsakymų vykdymo faktą, bet teisinius įrodymus dėl J. Krištaponio dalyvavimo nusikaltimuose žmoniškumui, o tokių duomenų – kaip nurodyta teismo sprendime – istorikai iki šiol nėra nustatę, centras jų neturi. Teismas nevertino J. Krištaponio kolaboravimo fakto, jo priklausymo ir vadovavimo atitinkamoms žudynėse dalyvavusioms organizacijoms fakto, o panaikino priimtą sprendimą dėl komisijos procedūrinių pažeidimų ir neatitikimo gerajai viešojo administravimo praktikai. Teismui pripažinus išvadą neatitinkančia reikalavimų, buvo pripažintas neteisėtu ir LGGRTC sprendimas, kuris buvo grindžiamas būtent šia išvada.

AUTORĖS nuotr.