Lūžinėja plaukai ir skilinėja nagai? Kalta gali būti ne tik žiema

Šaltuoju metų laiku daugelis pastebi, kad plaukai tapo sausi, prarado žvilgesį, gal net pradėjo slinkti ar veltis, o nagai ėmė skilinėti, sluoksniuotis ar lūžinėti. Nors plaukų ir nagų pokyčiai žiemą dažnai tėra laikini, anot vaistininkės Julijos Aganauskaitės-Žukaitės, svarbu suprasti, kad jie neatsiranda be priežasties. Tad ką kiekvienas turėtume daryti, kad plaukai ir nagai išliktų stiprūs net ir šalčiausiomis metų dienomis?

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių plaukų ir nagų silpnumą žiemą, yra aplinka. Lauke mūsų organizmą veikia šaltas, dažnai drėgnas oras, stiprus vėjas, sniegas ar lietus, o patalpose – šildymo sistemų išsausintas oras, nepakankama mityba, svarbių medžiagų trūkumas, buities darbai. Visa tai silpnina natūralų apsauginį barjerą, kuris palaiko drėgmę bei reikalingų medžiagų kiekį naguose ir plaukuose. Dėl to plaukai greičiau išsausėja, tampa šiurkštesni, praranda elastingumą, o nagai – trapesni ir labiau linkę skilinėti.

„Ypač didelę žalą plaukams gali padaryti įprotis eiti į lauką jiems pilnai neišdžiūvus. Šaltis, drėgmė ir aplinkos dirgikliai veikdami kartu pažeidžia plauko struktūrą, todėl ilgainiui jis tampa silpnesnis. Ne mažiau svarbus ir galvos apdangalo dėvėjimas – kepurė ar šalikas apsaugo plaukus nuo tiesioginio šalčio poveikio ir padeda išlaikyti stabilesnę galvos odos būklę“, – primena vaistininkė.

Prie plaukų ir nagų silpnėjimo dažnai prisideda ir netinkami kasdieniai įpročiai. Šaltuoju metų laiku žmonės neretai dažniau prausiasi karštu vandeniu, plaukus džiovina džiovintuvu, vėliau naudoja formavimo priemones. Deja, žiemą ne visada pasirenkamos ir tinkamos plaukų priežiūros priemonės, pavyzdžiui, pamirštama plaukus papildomai drėkinti ir maitinti, apsaugoti nuo šalčio, karščio, nepagalvojama, kad reikėtų pasirūpinti ir galvos oda.

Vaistininkė pažymi, kad su panašiomis kasdienės priežiūros spragomis susiduria ir mūsų nagai – dažnas rankų plovimas, dezinfekavimo priemonės, vėjas, temperatūrų kaita, kontaktas su cheminėmis medžiagomis atliekant buities darbus be apsauginių pirštinių, taip pat pirštinių nedėvėjimas lauke gali susilpninti nagų plokštelę.

Vaistininkė įspėja, jog plaukai ir nagai labai greitai reaguoja ir į vidinius organizmo pokyčius, todėl jų būklė dažnai tampa savotišku signalu, kad kūnui kažko trūksta. Pavyzdžiui, žiemą dažniau pasireiškia vitaminų ir maistinių medžiagų stygius, nes mitybos įvairovė sumažėja, mūsų racione atsiranda vis mažiau šviežių daržovių ir vaisių, o saulės trūkumas veikia vitamino D sintezę.

„Plaukų augimui ir nagų tvirtumui ypač svarbūs B grupės vitaminai, omega-3 rūgštys, biotinas, cinkas, geležis, selenas, vitaminai A, C, D ir E. Šios medžiagos dalyvauja keratino – pagrindinio plaukų ir nagų statybinio baltymo – gamyboje, ląstelių atsinaujinime, kraujotakos palaikyme ir apsaugo audinius nuo oksidacinių pažeidimų. Jų trūkumas gali pasireikšti ne tik plaukų slinkimu ar nagų lūžinėjimu, bet ir bendru nuovargiu bei silpnumu. Nors dalį reikalingų medžiagų galima gauti su subalansuota mityba, žiemą tai padaryti neretai tampa sudėtinga“, – aiškina J. Aganauskatė-Žukaitė.

Ji vardija, kad biotino, seleno ir cinko, padedančio stiprinti plaukus ir nagus, galima rasti kiaušiniuose, riešutuose, ypač braziliškuose, taip pat ankštiniuose ir pilno grūdo produktuose, omega-3 riebalų rūgščių ir mažas vitamino D dozes – riebioje žuvyje ir jūros gėrybėse, o vitaminų A, C ir E – daržovėse bei vaisiuose.

„Vis dėlto ne visų mityba yra pakankamai įvairi, todėl šaltuoju laikotarpiu žmonės dažnai ieško papildomos pagalbos vaistinėje. Tačiau prieš pradedant vartoti maisto papildus labai svarbu pasitarti su vaistininku ar gydytoju, nes kiekvieno organizmas skirtingas – ne visiems reikia tų pačių medžiagų, gali skirtis ir jų dozavimas“, – pabrėžia J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Nors sezoniniai pokyčiai dažniausiai yra laikini, ilgai trunkantis ar itin intensyvus plaukų slinkimas bei nuolatinis nagų lūžinėjimas gali rodyti ir gilesnes problemas. Kai kuriais atvejais plaukų ir nagų būklė gali būti susijusi su hormonų disbalansu, skydliaukės veiklos sutrikimais, nusilpusiu imunitetu, ilgalaikiu stresu ar tam tikrų vaistų šalutiniu poveikiu. Jei situacija nesikeičia kelis mėnesius, verta kreiptis į gydytoją.

„G. ž.“ inform.