Registrų centras: įsigaliojo naujos statinių mokestinės vertės

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujos statinių – butų, gyvenamųjų namų, sodo namelių ir kitų patalpų bei statinių – mokestinės vertės. Šios vertės pagal įsigaliojusius teisės aktų pakeitimus ateinančius trejus metus bus naudojamos nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti, skelbia pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras.

Statinių mokestinės vertės atnaujintos po to, kai Registrų centras atliko kasmetinį visos šalies nekilnojamojo turto masinį vertinimą, po kurio buvo atnaujintos tiek statinių, tiek ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės. Butų, gyvenamųjų namų ir kitų statinių atveju šios atnaujintos vidutinės rinkos vertės nuo šių metų sausio 1 dienos prilyginamos mokestinėms vertėms, kurios naudojamos NT mokesčiui apskaičiuoti. Pagal įsigaliojusią naująją tvarką, statinių mokestinės vertės galios 3 metus, t. y. iki 2029 m. sausio 1 dienos.

Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis primena, kad nuo šiol gyventojams nebereikia patiems ieškoti kiekvieno turimo NT objekto mokestinės vertės. Pasinaudodama Registrų centro duomenimis, VMI automatiškai fiziniams asmenims sugeneruoja preliminarias deklaracijas. Nepaisant to, kiekvienas norintis savo statinių ar žemės mokestines vertes gali pasitikrinti Registrų centro interneto svetainėje.

„Kadangi dalis NT savininkų galbūt laiku nesuspėjo deklaruoti mokesčio už praėjusius metus ir jiems yra aktualios iki šiol galiojusios statinių mokestinės vertės, klientų patogumui svetainėje paieškos rezultatuose skelbiame tiek naujas, t. y. nuo šių metų įsigaliojusias, statinių mokestines vertes, tiek ir ankstesnes“, – teigia K. Maksvytis.

Patikrinti savo turimo NT mokestinę vertę galima specialioje aplikacijoje Registrų centro svetainėje. Paieškai reikalingas NT objekto unikalus numeris, kurį nesunkiai galima sužinoti atlikus NT objekto paiešką pagal adresą.

Ką daryti nesutinkant su apskaičiuota mokestine verte?

K. Maksvytis primena, kad NT mokesčio mokėtojai kiekvienais metais per tris mėnesius nuo mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) pradžios turi teisę vieną kartą pateikti prašymą Registrų centrui NT objekto mokestine verte laikyti vertę, nustatytą atlikus individualų NT vertinimą.

„Kasmet nekilnojamojo turto savininkai per pirmuosius tris metų mėnesius, t. y. per sausį-kovą, gali Registrų centrui pateikti prašymą patikslinti jiems priklausančių nekilnojamojo turto objektų vertes, nuo kurių yra skaičiuojami NT mokesčiai. Tačiau nereikia pamiršti, kad NT mokestinės vertės tikslinimui būtina atlikti individualų NT vertinimą ir šio individualaus vertinimo ataskaitos originalą pateikti kartu su prašymu“, – primena K. Maksvytis.

Prašyme turi būti nurodytas prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, gimimo data (jei juridinis asmuo, pavadinimas ir juridinio asmens kodas) bei gyvenamosios vietos adresas (juridinio asmens buveinės adresas). Prašymą turi pasirašyti visi nekilnojamojo turto savininkai.

Laisvos ar nustatytos formos prašymą kartu su individualaus vertinimo ataskaitos originalu galima pateikti keliais būdais: el. paštu adresu info@registrucentras.lt, paštu adresu Lvivo g. 25-101, 09320 Vilnius, arba atvykus į artimiausią Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį.

Pareiškėjų prašymus nagrinėja Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisija. Prašymai išnagrinėjami ir sprendimai priimami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Tais mokestiniais laikotarpiais, kai įsigalioja naujos mokestinės vertės – per 4 mėnesius.

Kaip keitėsi mokestinės vertės?

Registrų centro vertintojai, atlikę visos šalies NT masinį vertinimą, iš viso įvertino 6,3 mln. NT objektų, kurių preliminari vidutinė vertė siekia 196 mlrd. eurų. Iš jų tik statinių įvertinta 3,7 mln. objektų, jų bendra vidutinė rinkos vertė siekia 147 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu, t. y. 2021 m. sausio 1 diena, statinių vidutinė rinkos vertė išaugo maždaug 90 procentų.

Iš kitų NT grupių administracinių ir gydymo statinių mokestinės vertės per 5 metus paaugo vidutiniškai 87 proc., garažų – 90 proc., kultūros ir mokslo statinių – 79 proc., poilsio ir sporto statiniai – 104 proc., sodų pastatai – 62 proc., komerciniai ir specialiųjų paslaugų statiniai – 70 procentų.

Kas yra nekilnojamojo turto masinis vertinimas?

Pasak Registrų centro pranešimo, masinis nekilnojamojo turto vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai, naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos, vadovaujantis šiuo įstatymu, įvertinami Nekilnojamojo turto kadastro objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos masinio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių.

Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti; naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus; jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą.

„G. ž.“ inform.