Kada sveikatinimosi ritualas gali baigtis ligoninėje?

Pirtis – populiarus sveikatinimosi būdas, mažinantis raumenų įtampą ir stiprinantis imunitetą, tačiau šis, iš pirmo žvilgsnio sveikas įprotis, saugus ne visiems. Karštis stipriai veikia organizmą – jis ne tik sukelia intensyvų prakaitavimą, bet ir apsunkina kraujotakos sistemos darbą bei išbalansuoja skysčių pusiausvyrą. Tad kyla klausimas – kaip užtikrinti, kad poilsis pirtyje būtų saugus?

„Prastai besijaučiantiems ar tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms pirtis gali būti netinkama, tad geriausia jos atsisakyti. Norint, kad pirties ritualai ne pakenktų, o pagerintų savijautą, būtina įvertinti individualią organizmo būklę ir nepamiršti laikytis saiko“, – įspėja vaistininkė Evelina Šeibokaitė.

Tam tikri vaistai didina riziką

Anot vaistininkės, pirties reikėtų vengti vartojantiems kraujospūdį mažinančius ar diuretinį poveikį turinčius vaistus – jie gali sukelti didelį skysčių netekimą, galvos svaigimą ar net alpimą.

„Atsargiai į pirtį reikėtų eiti ir tiems, kurie vartoja širdies ritmą veikiančius vaistus, tokius kaip beta adrenoblokatoriai ar antiaritminiai preparatai, nes šiluma gali pakeisti jų veikimą. Taip pat rekomenduojama vengti pirties vartojant kai kuriuos psichotropinius vaistus, pavyzdžiui, antidepresantus ar raminamuosius, nes jie gali paveikti organizmo gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą“, – nurodo ji.

Tuo metu antibiotikai ar priešgrybeliniai preparatai, gali padidinti odos jautrumą karščiui. Jei vartojami tam tikri medikamentai, prieš lankantis pirtyje vertėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Apkrova širdžiai – didelė

Pasak vaistininkės, karštis išplečia kraujagysles ir priverčia greičiau plakti širdį, tad pirtis gali būti netinkama žmonėms, sergantiems krūtinės angina, širdies nepakankamumu, patyrusiems miokardo infarktą, turintiems širdies ritmo sutrikimų ar kraujospūdžio svyravimų.

Ji priduria, kad širdies ligos – ne vienintelis faktorius, didinantis šalutinio karščio poveikio susidarymo riziką – sergantieji cukriniu diabetu ir inkstų ligomis taip pat turėtų būti atsargesni.

„Nerekomenduojama lankytis pirtyje ir po operacijų, esant odos pažeidimams ar uždegimams. Ji netinka po intensyvaus fizinio krūvio ar pavartojus alkoholio, nes tai gali sukelti stiprų kraujospūdžio kritimą, širdies ritmo sutrikimus ar net sąmonės netekimą“, – teigia E. Šeibokaitė.

Sauna ar garinė pirtis?

Vaistininkė pažymi, jog saunos ir garinės pirtys skiriasi tiek temperatūra, tiek oro drėgme, todėl jų poveikis organizmui taip pat yra kitoks.

„Saunoje oras labai karštas (iki 90–100 °C), bet sausas – kūnas greitai įkaista, stipriau plaka širdis, gausiai prakaituojama, todėl gerėja kraujotaka ir šalinami toksinai. Vis dėlto toks karštis netinkamas sergantiems širdies ligomis, turintiems aukštą kraujospūdį ar kvėpavimo sutrikimų. Garinėje pirtyje temperatūra žemesnė (apie 40–50 °C), tačiau drėgmė didelė, tad ji labiau tinka žmonėms, turintiems kvėpavimo takų problemų ar jautrumą karščiui“, – dalijasi E. Šeibokaitė.

Pirmieji pavojaus signalai

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad apie perkaitimą pirtyje įspėja galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, širdies plakimo padažnėjimas ar ritmo sutrikimai. Taip pat reikėtų sunerimti pajutus krūtinės spaudimą ar dusulį – tai gali būti širdies perkrovos ir deguonies trūkumo požymiai.

„Pavojingi simptomai yra ir regos sutrikimai, ausų spengimas, raumenų drebulys, odos blyškumas, šaltas prakaitas ar staigus kraujospūdžio kritimas, kai žmogus ima jausti, kad tuoj nualps“, – aiškina ji.

„G. ž.“ inform.