Kodėl sparčiai daugėja endometriozės atvejų? Ginekologų įžvalgos apie tikrąsias priežastis

Endometriozė ilgą laiką buvo laikoma „paslaptinga moterų liga“, kuri diagnozuojama tik daliai pacienčių, dažniausiai brandesnio amžiaus. Šiandien situacija kardinaliai keičiasi: endometriozės atvejų daugėja sparčiai, o diagnozės vis dažniau nustatomos 20–30 metų moterims.

Šis augimas matomas ne tik Lietuvoje. Tokias pačias tendencijas fiksuoja Jungtinė Karalystė, JAV, Skandinavija ir Australija.

„Drops Clinic“ ginekologas sako, kad per pastaruosius metus jaunų pacienčių su endometriozės simptomais padaugėjo labiau nei bet kurių kitų ginekologinių sutrikimų.

Kaip teigia gydytojai: „Endometriozės atvejų augimas nėra sutapimas ir nėra vien diagnostikos patobulėjimo pasekmė. Matau labai aiškius ryšius tarp gyvenimo būdo, streso, uždegiminių procesų ir reprodukcinės sveikatos. Šiandien moterys gyvena visiškai kitokiu tempu nei prieš 20 metų, o organizmas į tai reaguoja“.

Lėtinis stresas keičia hormonus ir uždegiminius procesus

Tyrimai rodo, kad nuolatinis kortizolio padidėjimas gali paskatinti uždegiminius procesus dubens srityje.
Stresu gyvenančių moterų organizme:

• mažėja progesterono;
• dominuoja estrogenai;
• silpnėja imuniteto kontrolė.

Šis hormonų disbalansas sudaro palankias sąlygas endometriozės augimui.

Dar senovės Graikijoje Hipokratas pastebėjo, kad moterys, patiriančios „nuolatinį protinį spaudimą“ – dažniau kentėdavo dubens skausmus. Šiuolaikinė medicina šią įžvalgą patvirtina tiksliau nei bet kada.

Uždegiminis maistas tapo kasdienybe

Šiandien moterys dažniau valgo:

• cukrų;
• greitą maistą;
• hidrintus riebalus;
• stipriai perdirbtus produktus.

Visi šie veiksniai skatina organizmo uždegiminius procesus, o būtent jie yra vienas iš endometriozės progresavimo variklių.

Ginekologas priduria: „Nėra vienos endometriozės priežasties, tačiau beveik visos pacientės turi bendrą foną – uždegiminius procesus, kuriuos stiprina mityba, stresas ir per mažas fizinis aktyvumas.“

Ekologiniai veiksniai – endokrininę sistemą trikdantys chemikalai

Mokslas jau įrodė, kad tam tikri aplinkos toksinai, vadinami EDC (endocrine disrupting chemicals), imituoja estrogenus ir trikdo hormonų balansą.

Šių medžiagų yra:

• plastikuose;
• kosmetikoje;
• buityje;
• maisto pakuotėse;
• kvapikliuose;
• net terminiuose čekiuose.

Pasaulio sveikatos organizacija dar 2012 m. įspėjo, kad EDC gali kelti endometriozės riziką. Šiandien jų kiekis aplinkoje tik didėja.

Vėlyvas moterų reprodukcinis amžius

Moterų gyvenimo būdas pasikeitė:

• moterys vėliau gimdo;
• ilgiau mokosi;
• ilgiau dirba intensyviuose darbuose;
• dažniau naudoja hormoninę kontracepciją;
• laiko ciklą nuolat aktyvų.

Istoriškai moterys patirdavo daugiau nėštumų ir ilgesnius žindymo laikotarpius, kurie fiziologiškai „atpalaiduodavo“ ciklą nuo nuolatinių menstruacijų. Šiandien ciklas nepertraukiamas dešimtmečius  ir tai didina endometriozės riziką.

Geresnė diagnostika, bet ne pagrindinė priežastis

Taip, ultragarso ir endoskopijos technologijos patobulėjo, tačiau ginekologai sutaria: tai paaiškina tik dalį augimo. Didžioji dalis – tikrasis epidemiologinis šuolis.

Kokie endometriozės simptomai ignoruojami dažniausiai?

Daugelis moterų simptomus laiko „normaliais“, nors jie tokie nėra:

• itin skausmingos mėnesinės;
• skausmas lytinių santykių metu;
• lėtinis dubens skausmas;
• skausmai tuštinantis;
• rudos išskyros;
• nevaisingumas;
• virškinimo sutrikimai ciklo metu;
• nuovargis prieš menstruacijas.

Ginekologas pastebi: „Didžiausia problema yra ta, kad moterys skausmą normalizuoja. Endometriozės atveju tai ypač pavojinga. Skausmingos mėnesinės nėra moteriška dalia. Tai – medicininis simptomas.“

Kodėl dalis moterų vis dar negali gauti tikslios diagnozės?

Endometriozė klastinga, nes gali būti:

• mikroskopinė;
• susijusi tik su uždegimu;
• pasireikšti net nebūnant didelių židinių;
• paslėpta žarnyne ar už gimdos.

Tai reiškia, kad simptomai dažnai pasirodo anksčiau nei vizualūs pokyčiai.

Ar galima ją sustabdyti?

Endometriozė nėra liga, kurią galima išgydyti vienu sprendimu, tačiau ją galima valdyti, ypač anksti pradėjus gydymą.

Padeda:

• uždegimą mažinanti mityba;
• streso mažinimas;
• kokybiškas miegas;
• hormoninis gydymas;
• MR ir ultragarsiniai tyrimai;
• Fizioterapija;
• skausmo mažinimo planas;
• dubens dugno terapija.

Harvard School of Public Health rodo, jog moterys, kurios fiziškai aktyvios bent 3 valandas per savaitę, turi iki 20 % mažesnę riziką susirgti endometrioze, palyginti su mažai judančiomis moterimis.

Kaip apibendrina akušeris-ginekologas: „Kuo anksčiau moteris įsiklauso į savo kūno signalus, tuo paprasčiau valdyti endometriozę. Negalvokime, kad skausmas yra normali ciklo dalis. Tai tikrai nėra normalu.“