Aptarta skiepijimo situacija Ukmergės rajone

Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Vilniaus departamento atstovai.

Kartu su savivaldybės, rajono gydymo įstaigų vadovais ir specialistais jie aptarė dabartinę skiepijimo aprėpčių situaciją ir kitus aktualius, su užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra, diagnostika ir informacijos perdavimu susijusius klausimus, taip pat nagrinėti Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programos uždaviniai, pateiktos profilaktinių skiepijimų ataskaitos, aptarti vakcinacijos proceso sunkumai, nepasiskiepijimo priežastys, akcentuota mokslu pagrįstos informacijos teikimo visuomenei ir tikslinėms grupėms svarba.

Pasak rajono savivaldybės pranešimo, susitikime dalyvavo rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir sveikatos reikalų koordinatorė Dainora Šlinkšienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Vilniaus departamento atstovės: direktorė Rolanda Lingienė, patarėja Greta Blauzdžiūnienė, Ukmergės skyriaus vedėja Augustė Rastauskaitė ir šio skyriaus specialistė Justina Petronytė, Ukmergės visuomenės sveikatos biuro direktorė Evelina Kimsė, UAB „Teragyda“ direktorė Jūratė Jackienė, UAB „Vilkmergės klinika“ direktorė Dalia Kiaulevičienė, Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro slaugos administratorė Laima Sadauskienė ir skiepijimo organizatorė Jūratė Mimienė.

Susitikimo metu NVSC Vilniaus departamento direktorė R. Lingienė pabrėžė, jog vienos iš svarbiausių imunoprofilaktikos gerinimo veiklos krypčių yra komunikacinių įgūdžių stiprinimas pirminiame sveikatos priežiūros (šeimos gydytojų) lygmenyje, kryptingos informavimo kampanijos ir pasitikėjimu grįsto dialogo tarp paciento ir specialisto plėtojimas.

„G. ž.“ inform.

Skiepai – vienas didžiausių visuomenės sveikatos pasiekimų. Skiepijant išgelbėjamos gyvybės, apsaugoma visuomenė, mažinamas sergamumas ir padedama pailginti tikėtiną gyvenimo trukmę. Nors skiepai tampa vis saugesni ir veiksmingesni, tačiau vienas iš pagrindinių dabarties iššūkių – visuomenės pasipriešinimas imunizacijai.

Kai kurios užkrečiamosios ligos dėl vakcinacijos tapo labai retomis, todėl visuomenė pamiršo jas bei jų galimas pasekmes. Žmonės vis daugiau keliauja po visą pasaulį ir kol pasaulyje yra šalių, kuriose skiepijimo aprėptys nuo užkrečiamųjų ligų yra labai žemos, tol išlieka grėsmė atsirasti naujiems užkrečiamųjų ligų atvejams ar kilti jų protrūkiams.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet išsaugoma apie 2–3 mln. žmonių gyvybių dėl laiku atliktos imunoprofilaktikos. Teoriškai šiuo metu pasaulyje vakcinomis galima kontroliuoti 28 infekcines ligas. Tačiau praktiškai tą reikėtų pasiekti jei nuo specifinės infekcijos paskiepytų skaičius būtų ne mažesnis kaip 95 proc. Didėjant panikai dėl įvairių gandų dėl vakcinų sukeltų nepageidaujamų reakcijų vaikams, skiepijimo apimtys tampa nepakankamomis ir skiepais valdomų infekcijų sergamumas vėl registruojamas.

Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. V-955 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės, B tipo meningokokinės infekcijos.