Apsilankėme smegduobių krašte

Aldona KUZMIENĖ

 

Švelnūs lapkričio orai neleidžia Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos (LPŽA) Ukmergės rajono skyriaus senjorams sėdėti namuose, bet vilioja keliauti ten, kur dar nebūta. Šįkart nutarėme pasižvalgyti po Biržų rajoną, susipažinti su jo gamtiniais ir istoriniais objektais.

Nors ekskursijos dieną tvyrojo tirštas rūkas, jis nesutrukdė apsilankyti smegduobių krašte. Pirmas mūsų aplankytas objektas buvo Karvės ola – karstinė smegduobė su ola, esanti Karajimiškio kaime, Biržų regioniniame parke. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas geologinis gamtos paminklas Šiaurės Lietuvoje. Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Karstinės įgriuvos dugne, į kurį drąsiausieji nusileido, yra 5 atšakos ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.

Kita kelionės stotelė – Kirkilų apžvalgos bokštas. Biržų regioninio parko teritorijoje, prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatyto apžvalgos bokšto forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis – beveik 32 metrai. 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės plotas – beveik 30 kvadratinių metrų. Pirmajame aukšte yra 27,75 kv. m amfiteatras žmonių susibūrimams, nedideliems renginiams ar tiesiog poilsiui. Gaila, kad dėl rūko negalėjome iš aukštai gerai apžiūrėti susijungusių ar atskirų smegduobių (jų apie 30), tapusių gražiais ežerėliais. Pasidžiaugėme, kad užteko jėgų laimingai užkopti į bokšto viršūnę ir pagal galimybes apžvelgti tokį įspūdingą kraštovaizdį.

Vidurdienį pasiekėme Biržus. Žinojome, kad tai vienas seniausių Lietuvoje, kunigaikščių Radvilų, grafų Tiškevičių įkurtas miestas, žymus rašytojais, poetais, kompozitoriais, sportininkais. Vedini puikios gidės Irutės Varzienės, pradėjome ekskursiją tvirtovės arsenale, susipažinome su 17-18 a. karyba. Jo ekspozicijose gausybė archeologinių radinių: čia galėjome apžiūrėti XVII a. pabūklą, kurį paliko švedai, su įdomumu stebėjome animuotą Biržų tvirtovės šturmą.

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ išklausėme miesto įkūrimo, vystymosi istorijos, kiekvienoje salėje atrasdami įdomių nuotraukų, žavėjomės kokline krosnimi su Liudvikos Karolinos Radvilaitės ir Kristupo Radvilos Perkūno herbais. Įsitikinome, jog krašto muziejus, saugantis virš 110 000 eksponatų, vertingas unikalia medžiaga ne tik jaunimui, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms bei ateities kartoms.

Edukacinėje pramoginėje programoje „Senoji aludarystė“ išgirdome įdomių pasakojimų apie alaus gaminimo reikmenis, jo gamybos etapus. Pasivaišinę biržiečių alumi, duona, sūriu, prisijungėme prie folkloro ansamblio padainavimų, o atsisveikinant buvome pamokyti smagių lietuvių liaudies šokių.

Apsižvalgę po miestą, pasigrožėję paminklais, sutvarkyta aplinka, įsiamžinę prie Astravo dvaro sodybos, patraukėme namų link. Džiugu, kad ši puiki galimybė pabūti svetingame krašte leido mums sužinoti daug vertingų dalykų, praplėsti savo akiratį.

Viktoro PETRUNIN nuotr.