Aukščiausiasis Teismas išteisino buvusį Ukmergės pareigūną

Lapkričio 19-ąją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo buvusio Ukmergės policijos komisariato pareigūno V. Ž. baudžiamąją bylą, kurioje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla jam dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo (Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalis) buvo nutraukta, nustačius jo baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį (BK 28 straipsnio 2 dalis). LAT visiškai išteisino V. Ž. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta konstatavus, kad pareigūnas veikė vykdydamas savo profesines pareigas.

27 metus policijoje ištarnavęs, per tą laiką 15 kartų skatintas, kolegų tik geriausiais žodžiais apibūdinamas pareigūnas kelerius metus buvo priverstas teisintis dėl jam mestų rimtų kaltinimų.

Ukmergiškio V. Ž. nemalonumai prasidėjo 2023 metų birželio 11-ąją. „Gimtojoje žemėje“ buvome rašę, kad tą vakarą su kolege patruliavęs pareigūnas gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje – girtas vyras namuose mušė žmoną. V. Ž. su porininke smurtautoją išvežė į komisariatą. Ten sulaikytasis elgėsi agresyviai, atsisakė tikrintis girtumą, eiti į laikino sulaikymo patalpą. Vis dėlto jis buvo uždarytas ir ėmė siautėti laikinojo sulaikymo patalpoje: daužė grotas, plūdosi, rėkavo, grasino. Galiausiai per grotas nusišlapino ant koridoriaus grindų ir siautėjo toliau, reikalavo leisti jam nueiti į tualetą. V. Ž. jį nuvedė. Grįžtant į laikino sulaikymo patalpą vyras ėmė grasinti pareigūnui, kad tuoj jį sumuš, atsisakė iš koridoriaus įeiti į patalpą, stvėrė policininką už rankos, bandė trenkti į veidą. Policininkas agresyvų sulaikytąjį vis tik įstūmė į patalpą, o jis ten nugriuvo ant medinio suolo ir patyrė traumą. Sužalojimai buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs vyras tvirtino, kad dėl visko kaltas pareigūnas V. Ž. Esą policininkas jam smogė, todėl jis nugriuvo ant suolo. Tačiau viskas buvo nufilmuota. Pamatęs vaizdo įrašą vyras pakeitė parodymus – pripažino, kad pats nugriuvo paslydęs ant savo šlapimo, kurio bala telkšojo ant grindų.

Nors nukentėjęs asmuo pirmos instancijos teisme kaltinamajam jokių pretenzijų neturėjo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai pareigūną V. Ž. pripažino kaltu dėl tarnybos įgaliojimų viršijimo. Teismas kaltinamajam skyrė galutinę dvejų metų laisvės apribojimo bausmę su dalyvavimu smurtinio elgesio pataisos programoje. Be to, V. Ž. dar buvo įpareigotas sumokėti pusantro tūkstančio eurų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.

Kaltinamojo advokatas tuomet teigė, jog teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių. Būtent dėl to ir buvo nuspręsta pateikti apeliacinį skundą, kad ukmergiškis pareigūnas būtų išteisintas.

2024 metų gruodžio 5-ąją Vilniaus apygardos teismas išteisino buvusį Ukmergės rajono policijos komisariato policijos pareigūną V. Ž. dėl įgaliojimų viršijimo. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija paskelbė, kad sulaikytą asmenį 2023 metais Ukmergės policijos komisariato patalpose pastūmęs tuometinis pareigūnas neperžengė būtinosios ginties ribų.

Tačiau kaltinimą pateikęs prokuroras nesutiko su šiuo sprendimu ir kreipėsi į LAT.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad žalos padarymas vykdant profesines pareigas lemia Baudžiamojo kodekso (BK) 30 straipsnio taikymo pirmenybę, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimą pakeitė ir baudžiamąją bylą dėl pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos nutraukė nustačiusi baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – profesinių pareigų vykdymą (BK 30 straipsnio 1 dalis).

Kaip skelbiama LAT Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko tarnybos atstovės ryšiams su visuomene Tautvilės Merkevičiūtės pranešime, išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareigūno veiksmų, naudojant prievartą, teisėtumą pirmiausia lemia jo tarnybinius įgaliojimus apibrėžiantys teisės aktai, o teisės į būtinąją gintį taisyklės (BK 28 straipsnis) tampa aktualios išimtiniais atvejais, kai tarnybinių įgaliojimų reglamentavimas nėra pakankamas teisėtumo klausimui išspręsti.

Teisėjų kolegija nurodė, kad šioje byloje turi būti taikomos ne BK 28 straipsnio, o BK 30 straipsnio nuostatos, nes policijos pareigūnas sveikatos sutrikdymą sulaikytajam padarė vykdydamas savo profesines pareigas, kaip statutinis valstybės tarnautojas (valstybės pareigūnas), atliekantis Policijos įstatyme nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, ir turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų. Kartu išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant dėl profesinių pareigų vykdymo kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, svarbu nustatyti, ar pareigūnas savo veiksmais nepažeidė teisės aktais nustatytų ribų, ar jo veiksmai buvo galimi pagal profesinę veiklą apibrėžiančius aktus. Jei jie buvo galimi, ar konkretus asmuo juos galėjo atlikti, o nustačius, kad asmuo turėjo teisę juos atlikti, ar tokių veiksmų atlikimas buvo galimas ir būtinas. Profesinės pareigos BK 30 straipsnio kontekste turi būti suprantamos kaip pareigūno ar kito asmens turimų įgaliojimų visuma, būtina jam priskirtoms funkcijoms atlikti.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vertindama policijos pareigūno fizinės jėgos panaudojimą pagal nurodytas sąlygas, pabrėžė, kad policijos pareigūnas neturėjo galimybės nuosekliai panaudoti psichinės prievartos ar fizinės prievartos pasitelkdamas specialiąsias priemones, o ilgesnis delsimas atitinkamai būtų sudaręs tolesnes sąlygas kelti pavojų jo sveikatai. Dėl to fizinės jėgos panaudojimas, vadovaujantis Policijos įstatymu, kaip neatidėliotinas ir būtinas atsakas nagrinėjamoje situacijoje buvo pateisinamas.

LAT nutartyje nurodoma, kad apibendrindama išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, jog V. Ž. įvykio, kai buvo sužalotas sulaikytas asmuo metu, atlikdamas profesines (tarnybines) pareigas, veikė neperžengdamas Policijos įstatymo nustatytų ribų, fizinę prievartą pavartojo esant įstatyme nustatytiems pagrindams, neviršijo fizinės prievartos naudojimo sąlygų (ribų). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė minėtų aplinkybių visumą, tačiau V. Ž. veiksmams įvertinti pritaikė ne tą Baudžiamojo kodekso normą, nes pagrindą nutraukti baudžiamąją bylą sudarė BK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas V. Ž. baudžiamąją bylą dėl kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nutraukė pritaikęs netinkamą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, ši nuosprendžio dalis yra keistina. Priėmus šį sprendimą, kita apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

„G. ž.“ inform.