Sekmadienį įvedamas žiemos laikas

Spalio 26-ąją, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuvoje atšaukiamas vasaros laikas – 3 valandą ryto laikrodžiai atsukami atgal, į 2 valandą.

Įvedus žiemos laiką, kurio ritmu gyvensime iki paskutinio kovo sekmadienio, rytais švis anksčiau, bet taps ilgesni tamsūs vakarai.

Vasaros ir žiemos laiko sistema pirmą kartą Europoje buvo įvesta dar Pirmojo pasaulinio karo metais, kai valstybės ieškojo būdų taupyti anglį ir kitą kurą. Logika buvo paprasta: ilgesnės šviesaus paros laiko valandos vakare turėtų sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį. XX amžiaus pradžioje, kai apšvietimas sudarė didžiąją dalį namų ūkių elektros sąnaudų, ši mintis atrodė prasminga. Papildoma valanda dienos šviesos tikrai leisdavo sutaupyti. Tačiau šiandien situacija visiškai kitokia.

Šiuolaikiniuose namų ūkiuose apšvietimas, kaip teigia ekspertai, sudaro tik apie 5-10 proc. bendro elektros energijos vartojimo. Dabar pagrindinės elektros sąnaudos tenka šildymo ir kondicionavimo sistemoms, šaldytuvams, skalbimo mašinoms, indaplovėms, televizoriams. Šie prietaisai veikia nepriklausomai nuo to, ar lauke šviesu ar tamsu. Be to, atsiradus modernioms šildymo ir vėsinimo sistemoms, laiko sukiojimas neretai sukelia net priešingą efektą ir gali išauginti elektros energijos poreikį. Rudenį, laikrodžius pasukus valandą atgal, žmonės pabunda, kai lauke dar tamsu ir šalta, todėl vartoja daugiau elektros energijos. Ir priešingai pavasarį, kai laikrodžiai persukami valandą į priekį, žmonės grįžta namo, kai saulė dar aukštai. O tai reiškia dažnesnį oro kondicionierių naudojimą.

Tokias įžvalgas pavirtina ir pasaulyje pastaruoju metu atlikti tyrimai, kurių duomenimis laiko sukiojimas geriausiu atveju leidžia sutaupyti 0,3–0,5 proc. elektros energijos.

2018 m. Europos Komisija ir Europos Parlamentas teikė pasiūlymą atsisakyti laiko persukimo, o vienas esminių argumentų buvo aiškus – taupyti energijos tai nepadeda. Tuomet buvo atlikta ir Europos gyventojų apklausa: net 84 proc. iš 4,6 mln. respondentų pasisakė už nuolatinį vasaros arba žiemos laiką. Europos Parlamentas 2019-aisiais balsavo už laiko keitimo panaikinimą nuo 2021 m., tačiau sprendimas taip ir nebuvo įgyvendintas – šalims iki šiol nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

„G. ž.“ inform.