Vandens hidrantas neatitiktų reikalavimų

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

Ta pati Rečionių kaimo gyventoja sakė, kad šiame kaime nėra antžeminio vandens hidranto, iš kurio gaisro atveju būtų imamas vanduo.

„Jei kiltų gaisras, iš kur atvykę ugniagesiai gautų vandens? Aplinkui nėra ir priešgaisrinių vandens rezervuarų. Kas būtų nelaimės atveju?“ – teiravosi vietos gyventoja.

Ji taip pat norėjo sužinoti, gal ateityje numatyta Rečionyse įrengti vandens hidrantą, neva ir bendruomenė sutiktų prie to prisidėti.

Kaip informavo Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas, lauko gaisrinis vandentiekis ir kiti statiniai gaisrams gesinti įrengiami vadovaujantis Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėmis. Ukmergės rajone šiuos tinklus eksploatuoja ir prižiūri UAB „Ukmergės vandenys“, išskyrus įmonių teritorijas, kuriose lauko gaisrinis vandentiekis priklauso įmonėms. Pasak D. Vyšniausko, priešgaisrinės pajėgos tik naudojasi šiais tinklais gaisrams gesinti.

„Kaimiškose vietovėse, tame tarpe ir Rečionyse, šie tinklai neišvystyti. Gaisrinių hidrantų tinklas labiau išplėstas tik Ukmergės mieste, – situaciją komentavo Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas. – Gaisrams gesinti ugniagesiai naudoja įvairius vandens šaltinius: tiek gaisrinius hidrantus, tiek atvirus vandens telkinius. Vandens šaltinis pasirenkamas pagal atstumą nuo gaisro vietos – vandeniu gaisriniai automobiliai pildomi artimiausiame galimame taške. Vandens tiekimas į gaisro vietą organizuojamas taip, kad gaisras būtų gesinamas be perstojo, t. y., jei vandens šaltinis yra netoli (iki 250 metrų), tuomet yra tiesiamos gaisrinės žarnos iki įvykio vietos, o jei vandens šaltinis yra toliau, tuomet jis tiekiamas pervežimo būdu. Šiuo metu Ukmergės rajone eksploatuojami gaisriniai automobiliai į gaisro vietą kiekvienas atsiveža nuo 3 iki 7 tūkstančių litrų vandens. Tai tikrai nemažas kiekis ir dažnai atsivežto vandens užtenka gaisrui užgesinti. Taip pat Rečionių kaime gesinant gaisrą būtų galima pasinaudoti privačiais vandens telkiniais, Kurėnų ežeru arba Ukmergės miesto pakraštyje esančiu gaisriniu hidrantu“.

UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas pridūrė, jog rajono gyvenvietėse vandens gręžinių našumas yra nuo 6 iki 12 kub. m/val., todėl Rečionių kaime įrengtas hidrantas neatitiktų keliamų techninių reikalavimų, jis tiesiog pilnai neveiktų.

„Hidranto veikimui reikalingas ne mažesnis kaip 36 kub. m/val. vandens kiekis, o tam būtini atitinkamo našumo gręžiniai ir vandens tiekimo linijos. Dėl mažo vandens poreikio kaimiškose vietovėse tai nėra daroma. Dėl mažo naudojimo geriamasis vanduo didesnio skersmens vamzdynuose užsistovi ir tai blogina jo kokybę“, – paaiškino direktorius.