Bendrystė, kuri gydo: sockultūrinės veiklos Ukmergės globos centre

Eglė VALAVIČIENĖ

Socialinė darbuotoja

Socialinio darbuotojo rengimo standarte teigiama, jog šio darbuotojo tikslas – padėti asmenims, šeimoms, grupėms, organizacijoms, bendruomenėms įveikti socialines problemas ir skatinti socialinius pokyčius visuomenėje. Šiuolaikinėje socialinio darbo praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tiesioginei pagalbai, bet ir santykių kūrimui, bendrystei, prevencijai bei postvencijai. Ukmergės globos centras – vienas iš pavyzdžių, kaip sociokultūrinės veiklos tampa neatsiejama pagalbos šeimoms dalimi bei priemone įstaigos darbuotojams stiprinti tarpusavio darbinį ryšį, mažinant perdegimą darbe ir kurti stiprų pasitikėjimo, bendradarbiavimo ratą.

Ukmergės globos centro Šeimos gerovės skyriaus socialiniai darbuotojai kiekvieną dieną susiduria su šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, iššūkiais. Darbas kupinas įtampos, sudėtingų pokalbių, motyvacijos stokos, nusivylimų, prieštaravimų ir nesusikalbėjimo. Greta individualių konsultacijų, pagalbos planavimo ir praktinės paramos itin svarbią vietą užima sociokultūrinės bei neformalios veiklos – jos skirtos ne tik šeimoms, bet ir patiems specialistams. Socialinių problemų įvairovė iš socialinių darbuotojų reikalauja vis naujesnių, originalių problemų sprendimo būdų. Organizuojant sociokultūrines veiklas, socialiniai darbuotojai turi veikti kūrybiškai. Darbuotojai, pasižymintys kūrybiškumu, lengviau geba rasti tinkamus kylančių problemų sprendimus. Centre yra erdvė, kurioje vyksta užsiėmimai, tai galima daryti lauke ir vidaus patalpose. Organizuojamos veiklos įgauna vis didesnę reikšmę ir platesniame socialinės pagalbos lauke. Dalyvavimas veiklose, renginiuose ar net paprastuose pokalbiuose suteikia galimybę pasidalinti patirtimi, išgirsti kitus, rasti bendrų sąlyčio taškų, kartais pavyksta rasti sprendimų iš įvairių situacijų, kurie atrodo užstrigę besisukančiame gyvenimo rate. Tokios akimirkos kuria atmosferą, kurioje žmonės jaučiasi saugūs, reikalingi ir vertingi. Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingai jautru ir svarbu nelikti vienam ir neišgirstam. Tai tampa socialinės atskirties ir vienišumo prevencija. Kuomet pavyksta susiburti bendrose veiklose, atsiranda erdvės santykiams keistis – čia žmonės vieni kitus pradeda matyti ne kaip „turinčius problemas“, o kaip kuriančius, dalyvaujančius, gebančius. Tokia patirtis ypač vertinga siekiant ilgalaikių pokyčių tiek šeimų gyvenime, tiek pačių specialistų tarpusavio santykiuose.

Globos centre buvo organizuojamos metų švenčių veiklos, kūrybinės dirbtuvės, kuriose vyko piešimo, pynimo, dažymo, vėlimo ar kitos įvairiausios veiklos. Jos sukūrė aktyvią bendravimo aplinką, kurioje atsiskleidžia dalyvių kūrybiškumas, atrandami nauji gebėjimai, patiriami nauji potyriai, auginama savivertė. Kiekviena veikla ar užsiėmimas suteikia gerų emocijų, puikios nuotaikos, pozityvaus mąstymo, optimizmo. Veiklų metu dalyviams pavyksta atsipalaiduoti, pabūti kartu, atrasti naujų pomėgių, geriau pažinti vieniems kitus ir patirti bendrystės vertę. Bendravimas ir bendrystė yra vieni iš esminių žmogaus gyvenimo pamatų. Galima sakyti, kad be bendrystės žmogus praranda dalį savo žmogiškumo – nes tik santykiuose su kitais atsiskleidžia mūsų gebėjimas mylėti, aukotis, bendradarbiauti ir kurti prasmingą gyvenimą.

Ukmergės globos centras, plėtodamas tokias iniciatyvas, kuria kur kas daugiau nei tik paslaugas – čia formuojasi palaikanti, bendrystę puoselėjanti bendruomenė. Tai erdvė, kurioje mezgasi tikri ryšiai, auga pasitikėjimas, atsiskleidžia stiprios asmenybės. Paprastas buvimas kartu čia įgyja ypatingą reikšmę – jis tampa pagrindu augti, mokytis ir keistis.

AUTORĖS nuotr.