Vasarą Ukmergėje žiedus sumainė 57 poros

Rėja Ainė TRUSKAUSKAITĖ

Vilniaus universiteto studentė

 

Vasaros vestuvių maratonas neaplenkė ir Ukmergės. Populiariausias santuokos registravimo mėnuo išliko rugpjūtis, o vestuvių šventės vis dažniau krypsta į prabangesnę pusę.

Šių metų vasarą Ukmergėje santuokas įregistravo 57 poros – tai bene trečdaliu daugiau nei 2024 m. vasarą, kai susituokė 45 poros. Daugiausia santuokų įteisinta rugpjūčio mėnesį (24), o mažiausia liepą (16). Lyginant su praėjusiais metais, tendencija tuoktis paskutinį vasaros mėnesį išlieka populiari.

Šią vasarą 5 santuokos buvo įregistruotos jaunavedžių pasirinktose vietose, 12 apskaityta bažnyčioje, o dvi – užsienyje.

Vasarai pasibaigus, vestuvių Ukmergėje mažėja. Nuo metų pradžios rajone aukso žiedus sumainė 90 porų.

Tradicijas papildo naujovės

Prekės ženklo „Wedding Stories LT“ įkūrėja ir vestuvių planuotoja Živilė Bugailiškytė pastebi, kad ir šį sezoną populiarus išlieka standartinis vestuvių svečių skaičius – nuo 30 iki 50. Anot jos, jaunieji investuoja į kokybiškas šventes, kurios dažnai linksta į prabangesnę pusę. Šventės vietos labai įvairios – nuo miesto erdvių iki sodybų.

Kalbėdama apie santuokos formą, Ž. Bugailiškytė pabrėžė, kad dauguma jaunųjų tradiciškai renkasi bažnytinę ceremoniją. Pirmenybę civilinei santuokai dažniausiai teikia netikintys žmonės arba tie, kurie dėl įvairių priežasčių neturi galimybių tuoktis bažnyčioje. Tokiais atvejais, anot vestuvių planuotojos, neretai organizuojama ir humanistinė ceremonija – individualiai kuriama jautri šventė, nukreipta į jaunavedžius, akcentuojanti poros istoriją, vertybes ir jausmus.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja, laikinai vykdanti vedėjo funkcijas, Dovilė Gineikė teigia, kad dauguma jaunųjų civilinę santuoką renkasi registruoti pačiame skyriuje – dažniausiai darbo dienomis, rečiau šeštadieniais.

„Santykis tarp besituokiančių ukmergiškių ir atvykusių iš kitų miestų – panašus. Čia sudaryti santuoką gana dažnai grįžta ir daug metų užsienyje gyvenę ukmergiškiai“, – pažymėjo D. Gineikė.

Pasak jos, Ukmergėje už skyriaus ribų populiariausios vietos civilinei ceremonijai yra Taujėnų ir Krikštėnų dvarai bei įvairios sodybos, kuriose jaunavedžiai švenčia. Santuokos registruotos ir ant Ukmergės piliakalnio, o šiemet pirmą kartą – jo papėdėje. Be to, ceremonijos yra vykusios Didžiosios kovos apygardos partizanų (monsinjoro A. Svarinsko) bei Pilies parkuose.

Ž. Bugailiškytė pastebi, kad Lietuvoje kinta ir kai kurios tradicijos – pavyzdžiui, šeimos židinio perdavimas, anksčiau vykdavęs tik vakare, dabar vis dažniau įtraukiamas į pačią ceremoniją. Be to, didėja dėmesys ne tik dekorui, bet ir šventės programai: jaunieji samdo atlikėjus, renkasi papildomas pramogas, dažnai atsisako vedėjo.

„Žmonės tiesiog nori linksmintis. Todėl atsisako programos, vietoj vedėjo renkasi muzikos grupę“, – sakė pašnekovė.

Pamažu prigyja, pasak vestuvių planuotojos, iš užsienio ateinančios naujos stalų išdėstymo tendencijos. Be įprastų tiesių ar apvalių stalų, jungiamų į vieną liniją, vis dažniau pasirenkami vingiuoti, kurie leidžia įdomiau išsodinti svečius.

Krikštėnų dvaro nuotr.