Visa matematikės darbinė veikla – dviejose Ukmergės mokyklose

Prof. habil. dr. Algirdas AŽUBALIS

 

Gimusi 1930 09 17 Seirijų miestelyje, Alytaus apskrityje, baigusi Alytaus gimnaziją, 1948–1953 m. būsimoji paskutinė Ukmergės pedagoginės mokyklos matematikos dėstytoja Anelė Dudavičiūtė-Vilčinskienė studijavo matematiką Vilniaus pedagoginiame institute (VPI). Jos šeimą ištrėmė į Sibirą, bet ji tuo metu studijavo ir kažkaip, apsižioplinus trėmėjams, pavyko išlikti, baigti studijas. Buvo paskirta dirbti Ukmergės pedagoginėje mokykloje.

Tad mes, įstoję į šią mokyklą 1953 m., matematinių disciplinų buvome jos mokomi visus 4 metus, iki mokyklos baigimo. Ir išmokyti buvome gerai. Aritmetiką ir jos mokymo metodiką mokėmės 1953–1957 m., laikėme iš šių disciplinų ir valstybinį egzaminą, truputį (3 semestrus) mokėmės ir algebros, geometrijos ir trigonometrijos (žymiai mažiau negu vidurinėse mokyklose).

Man labai sekėsi aritmetika. Atsimenu, per sudvigubintas pamokas kartais rašydavome kontrolinį darbą. Aš jį atlikdavau per vieną pamoką, kitą – pasivaikščiodavau, bet mažiau „4“ (dab. „8“) niekada nesu gavęs. Valstybinį egzaminą irgi išlaikiau ketvertui. IV kurso paskutiniame semestre vyko skirstymas į darbo vietas. Kadangi man labai prastai sekėsi muzika (visiškai neturiu muzikinės klausos; per praktikas už dvi vestas pamokas gavau dvejetus), tai labai nenorėjau dirbti pradinėje mokykloje. Iš ministerijos atvykęs atstovas atsivežė keletos vietų pasiūlymus dėstyti matematiką septynmetėse mokyklose Vilnijoje – Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Pasiprašiau skiriamas Švenčionių rajoną matematikos mokytoju. Komisijoje buvus dėstytoja A. Dudavičiūtė, paklausta direktorės Viktorijos Rudminienės, pritarė: „Vienas geriausių mokyklos matematikų“. Šie dėstytojos žodžiai buvo lemtingi, nulėmę visą tolesnį mano gyvenimo kelią. (Taigi mokytojas, dėstytojas turi turėti galvoje, kada kokį žodį mokiniui ar apie jį pasakyti… Taip stengiausi per visą savo 61 metus trukusią pedagoginę veiklą daryti ir aš.) Nors vidurinės mokyklos kursą perėjome sutrumpintai, mūsų dėstytoja galėjo pagrįstai didžiuotis jau per pirmuosius ketverius darbo metus parengtais Pedagoginės mokyklos moksleiviais, vėliau studijavusiais matematiką:

1. Aldona Džiugaitė-Aleškevičienė-Statulevičienė (1936–2017), baigė matematiką Vilniaus universitete (VU), tapo Lietuvoje pirmąja moterimi matematikos mokslo daktare ir habilituota daktare, profesore;
2. Valentinas Leškevičius (1937–2017), neakivaizdiniu būdu baigė matematiką VPI, ilgus metus buvo pagrindinių mokyklų mokytoju, direktoriumi Vilkaviškio rajone;
3. Vilius Kanapienis (1938 – apie 1980), baigė matematiką VPI, dėstė ją Širvintų rajone, Čiobiškyje;
4. Bronė Stanislava Kapčiūtė-Virvičienė, g. 1938 m., baigė matematiką VPI, mokytojavo Anykščių rajono Kurklių ir Kėdainių rajono Šėtos vidurinėse mokyklose;
5. Danutė Kirkutė-?, g. 1938 m., baigė matematiką VPI, dėstė ją Klaipėdos ir Vilniaus mokyklose;
6. Povilas Piešina (1938–2023), baigė matematiką VU, visą gyvenimą iki išėjimo į pensiją dėstė ją Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje);
7. Laima Širvytė-? (1938 – ?), baigė matematiką VPI, dėstė ją Kaune;
8. Šio straipsnio autorius, g. 1939 m., neakivaizdiniu būdu baigė matematiką VPI;
9. Vlada Badikonytė (1938–2002), kartu su autoriumi baigė matematiką VPI neakivaizdiniu būdu, visą gyvenimą mokytojavo Trakų rajono Rūdiškių vidurinėje mokykloje;
10. Rimantas Lapkus (1937–2015), neakivaizdiniu būdu baigęs matematiką VPI, ilgai mokytojavęs ir direktoriavęs Kaune;
11. Gerutė Marija Miselytė-Petrauskienė (1940–2018), baigė matematiką VPI, dirbo Molėtų rajono Inturkės ir Molėtų vidurinėse mokyklose, buvo direktoriaus pavaduotoja, rajono švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėja;
12. Juozas Petronis, g. 1933 m., paskirtas matematikos mokytoju į Šalčininkų rajono Baltosios Vokės vidurinę mokyklą, dirbdamas baigė neakivaizdžiai matematikos studijas VU ir dirbo toje pačioje mokykloje iki pensijos.

Taigi gražus derlius per pirmuosius ketverius darbo metus. O ar šis sąrašas pilnas, autorius negarantuoja.

Be abejo, per visus tolesnius darbo antrojoje jos darbovietėje, dabartinėje Jono Basanavičiaus gimnazijoje, metus jis labai pailgėjo, nes tiek dirbdama, tiek jau būdama pensijoje mokytoja rengė mokinius ir papildomai stojamiesiems egzaminams į aukštąsias mokyklas iš matematikos, jų atsisakius – matematikos valstybiniam egzaminui. O tam ji turėjo neoficialų ,,kokybės sertifikatą“: V. Klebanskio straipsnį ,,Žiniose dar daug nežinomųjų“ (Tarybinis mokytojas, 1967 08 05), skirtą mokinių žinioms iš matematikos Ukmergės rajono mokyklose aptarti. Pasidžiaugęs gerais mokytojų A. Vilčinskienės (I vidurinė mokykla), Genovaitės Dambrauskienės (mokykla-internatas; mūsų laikais ji mums dėstė fiziką, buvo Pedagoginės mokyklos direktorės pavaduotoja) ir kai kurių kitų darbo rezultatais, jis nurodė pluoštą trūkumų, rastų kitų ukmergiškių matematikos mokytojų darbe. Vytauto Didžiojo universiteto 1937 m. diplomantas-matematikas, RMTI matematikos kabineto vedėjas Abramas Vulfas Klebanskis (1906–1978) tuo metu buvo aukščiausio lygio matematikos mokymo vidurinėje mokykloje ekspertas, jo žodžiais nebuvo įmanoma abejoti.

Dėstytoja A. Vilčinskienė ištikimai lankydavo visus mūsų kurso susitikimus, nes visus ketverius metus ji buvo ,,c“ grupės auklėtoja.

Būdama netekėjusi, rudens ir pavasario dienomis, kaip ir nemaža moksleivių, popietes praleisdavo Pedagoginės mokyklos sporto aikštelėje, su moksleiviais žaisdama tinklinį. Vaidino „Perikoloje“, „Pelenėje“, dainavo dėstytojų moterų ansamblyje.

Ištekėjo dirbdama Ukmergės I vidurinėje mokykloje. Vyras – kūno kultūros mokytojas Juozas Vilčinskas (1933 01 28 Krakių mstl., Kėdainių r.–1997 11 23 Ukmergėje). Išaugino sūnų ir dukrą. Sūnus Gintaras (1961 02 11–2008 09 02) buvo įgijęs veterinarijos gydytojo specialybę, dukra Nijolė – maisto technologė. Gyvena Alytuje. Mirė mokytoja A. Vilčinskienė 2023 10 20 Ukmergėje.

Nuotrauka paimta iš knygos „Petras Katilius“ (V., 2002). Psl. 296)