Paskolos emigrantams: kas pasikeitė 2025 metais?

Tūkstančiai lietuvių kasmet išvyksta dirbti į užsienį, tačiau ryšys su gimtine nesilpnėja – jie investuoja į nekilnojamąjį turtą, verslą ar šeimos ateitį Lietuvoje. Iki šiol daugeliui kliūtimi tapdavo dokumentų tvarkymas, privalomas vizitas į Lietuvą ar griežti kreditorių reikalavimai. 2025-ieji atnešė pokyčių: paskolos emigrantams tapo labiau prieinamos, o procesai – skaidresni ir paprastesni.

Svarbiausi pokyčiai 2025 m.

Šiemet sugriežtinta finansinės istorijos vertinimo tvarka, tačiau kartu praplėstos galimybės pateikti dokumentus nuotoliniu būdu. Nebereikia vykti į Lietuvą – paraišką galima užpildyti internetu, pateikiant:

• galiojančią darbo sutartį,
• oficialius banko išrašus, patvirtinančius gaunamas pajamas,
• sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo.

Naujovė ir ta, kad Kauno kredito unija priima pajamas ne tik eurais, bet ir kitomis valiutomis – NOK, SEK, DKK, GBP ar USD. Tai reiškia, kad emigrantai, dirbantys Skandinavijoje ar Jungtinėje Karalystėje, gali pretenduoti į tokias pačias sąlygas kaip ir Lietuvoje gyvenantys asmenys.

Kokios paskolos aktualiausios emigrantams?

Didžiausią susidomėjimą išlieka būsto finansavimas. Emigrantai nori užsitikrinti, kad grįžę turės kur gyventi, arba siekia investuoti į nekilnojamąjį turtą kaip į saugią kapitalo formą. Būtent čia 2025 m. atsirado daugiau lankstumo – sumažinti pradinio įnašo reikalavimai, o valstybės parama jaunoms šeimoms taikoma ir tiems, kurie pastaruosius metus dirbo svetur. Tokiose situacijose ypač svarbi tampa būsto paskola dirbantiems užsienyje, kuri šiandien suteikiama pagal tas pačias taisykles, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems klientams.

Kartu populiarėja vartojimo paskolos – emigrantai jomis finansuoja būsto remontą, didesnius pirkinius ar sveikatos išlaidas. Vis dažniau pasirenkamas ir refinansavimas: pasinaudojus Kauno kredito unijos siūlomomis sąlygomis galima apjungti kelias paskolas ir taip sumažinti mėnesines įmokas.

Narystė ir atsakomybė

Norint gauti paskolą, būtina tapti Kauno kredito unijos nariu. Tai reiškia sumokėti stojamąjį mokestį ir minimalų pajų (30 eurų) bei turėti sąsajų su Kauno regionu – gyvenamąją vietą ar šeimos ryšius. Tokia sistema suteikia papildomą saugumą: unija skolina tik savo nariams, todėl yra labiau motyvuota ieškoti individualaus, optimalaus sprendimo.

Vis dėlto atsakomybė išlieka tokia pati kaip ir Lietuvoje gyvenantiems skolininkams. Jei nevykdomi įsipareigojimai, gresia nuobaudos ar net turto praradimas. Statistika rodo, kad emigrantai dažnai paskolas grąžina net greičiau nei numatyta – tai siejama su aukštesnėmis pajamomis užsienyje. Tačiau pasitaiko ir išimčių, kai tenka naudotis refinansavimo galimybe