Rugsėjo 1-osios gėlių tendencijos: karaliauja kardeliai, mažėja puokščių

Rėja Ainė TRUSKAUSKAITĖ

Vilniaus universiteto studentė

Rugsėjo 1-ąją Ukmergės gatvėse ir mokyklų kiemuose netrūko gėlių. Tačiau jomis prekiaujančių parduotuvių darbuotojos pastebi pokyčius: žmonės vis dažniau perka vieną ar kelis atskirus žiedus, o puokščių įsigyja mažiau.

Parduotuvės „Kupolės gėlės“ darbuotoja Erika Sačiulė sako, kad perkamiausių gėlių sąrašas šiemet praktiškai nepasikeitė: „Kad ir kaip būtų keista, populiariausi yra kardeliai.“ Ir priduria, jog vaikinai, abiturientai, standartiškai perka bordines rožes, tačiau dauguma klientų renkasi po vieną ar tris kardelius.

Spalvų paletė, pasak E. Sačiulės, gana įvairi: „Spalvos įvairiausios – pastelinės, rožinė. Jeigu mergaitė atėjo su rožiniu sijonėliu, tai ji tikrai rožinę gėlę ims.“

Pirkėjų įpročiai

Floristė pastebi, kad dalis pirkėjų gėles įsigyja prekybos centruose: „Manau, kad žmonės, eidami ten nusipirkti kotletų, tortų, kartu paima ir kardelių. Pas mus dažniau užsuka prieš eidami į muzikos mokyklą ar būrelius. “

Daugumos pirkėjų vidutinės išlaidos gėlėms, pasak E. Sačiulės, siekia apie 2–3 eurus.

Kitos aplankytos parduotuvės – „Sigutės gėlės“ vadovė Sigutė Didžpetrienė teigė, jog pirkėjo išleidžiamos sumos vidurkis – maždaug aštuoni eurai.

Abi pašnekovės pritaria, kad tradicijos keičiasi: anksčiau žmonės mokslo metų pradžios šventės gėlėms skyrė daugiau dėmesio ir pinigų.

E. Sačiulė apgailestauja, jog gėlė, deja, lieka užmaršty. S. Didžpetrienė taip pat pastebi, kad sumažėjo nuperkamų gėlių kiekis, klientai dažniau renkasi vieną gėlę, rečiau perka puokštes.

Dauguma, anot S. Didžpetrienės, gėlių pasirūpina iš anksto: „Didelis pirkimas buvo sekmadienį, rugpjūčio 31-ąją. Tačiau yra ir perkančių paskutinę minutę – tuomet būna pigiau.“

Mokytojų žvilgsnis į tradiciją

Vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta kritikos rugsėjo 1-osios tradicijai mokytojams dovanoti gėles – esą tai sovietmečio palikimas ar net bandymas papirkti pedagogus. Tačiau tam pritaria ne visi pedagogai.

Želvos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Rasa Povylienė neslėpė, jog ją tokie svarstymai stebina: „Mokytojui įteikti gėlių nėra prievolė, manau, kad tai graži tradicija. Gėlės žiedas – nekaltas dalykas, tai paprastas ir nuoširdus dėmesio parodymas.“

Panašiai kalbėjo ir viena Ukmergėje dirbanti etikos mokytoja, nenorėjusi viešinti savo pavardės: „Galima viską primesti sovietmečiui, jeigu tu to nori. Kodėl reikia naikinti gražias tradicijas?“

Pedagogė pabrėžė, kad svarbiausia dovanojimo esmė – parodytas dėmesys.

„Kartais tenka gauti ir saldžių dovanėlių. Kokia dovana bebūtų, aš suprantu ją kaip pagarbą, dėmesį, padėką mokytojui“, – mintimis dalijosi etikos mokytoja.

Vis dėlto kalbintos mokytojos apgailestavo dėl blėstančios tradicijos.

„Kadangi dabar visuomenė darosi vis labiau praktiška, materialėjanti, dvasinės vertybės tampa nebe tokios svarbios. Vėlgi, šios tradicijos išlikimas priklauso nuo tėvų – juk ne vaikai, ypač mažesni, sugalvoja nešti gėles, tai tėvelių pasirinkimas“, – mano R. Povylienė.

Etikos mokytoja viliasi, kad šis gražus paprotys išliks: „Tai priklausys nuo visuomenės požiūrio. Man truputėlį apmaudu ir skaudu, jog jaunimas nori sunaikinti tai, ką turime gražaus. Aš manau, kad tai turėtume puoselėti ir perduoti iš kartos į kartą.“

Nors floristai pastebi, kad rugsėjo 1-ąją vis dažniau pasirenkami pavieniai žiedai, mokytojai sutaria – svarbiausia yra pats dėmesio gestas. Tradicija, jų manymu, neturėtų būti matuojama išleistų pinigų suma ar siejama su sovietmečiu. Gėlės rugsėjo 1-ąją tebėra simbolis, primenantis pagarbą, padėką ir šventės išskirtinumą.

AUTORĖS nuotrauka