Futbolas Ukmergėje

Vladas KOVARSKAS

Ukmergės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkas

2025-aisiais sukanka 50 metų, kai Ukmergės futbolo komanda „Vienybė“ laimėjo „Tiesos“ laikraščio taurę – pagrindinį Lietuvos taurės turnyrą. Minint šį Ukmergės futbolui reikšmingą įvykį, pristatome Lietuvos bei Ukmergės futbolo raidą ir „Vienybės“ komandos istoriją.

Futbolas Lietuvoje pradėtas žaisti 20 a. pradžioje. Pirmosios rungtynės sužaistos Klaipėdos krašte, tuo metu priklausiusiame Vokietijai. Žinoma, kad 1909 m. Vilniuje žaidė Junkerių mokyklos ir lenkų „Sokol“ komandos, ar tai buvo pirmosios rungtynės, neaišku. Nuo 1911 m. pradėti rengti vietiniai turnyrai. Po metų suorganizuotos pirmos tarpmiestinės rungtynės, dalyvavo Vilniaus ir Kauno komandos.

Po Pirmojo pasaulinio karo, vykstant nepriklausomybės kovoms, buvo sužaistos tik kelerios futbolo rungtynės. 1922 m. prasidėjo Lietuvos futbolo čempionatai, pirmose pirmenybėse dalyvavo 10 komandų, visos iš Kauno. Nuo tada Lietuvos futbolo pirmenybės buvo rengiamos reguliariai, jose daugiausia žaidė Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių komandos. Po 1930 m. pajėgių komandų atsirado ir mažesniuose miestuose: Kybartų „Sveikata“, Ukmergės „Šaulys“ ir kitos.

Pirmosios futbolo komandos Ukmergėje susikūrė 1921 m. Vėliau pradėti rengti turnyrai. 1925 m. buvo organizuotos miesto ir apskrities pirmenybės. Finalinėse rungtynėse, stebint 2 000 žiūrovų, susitiko „Vienybė“ ir „Makabi“, 2:1 nugalėjo vienybiečiai.

Tarpukariu futbolo komandos dažniausiai kūrėsi prie įvairių klubų ir draugijų: „Sparta“ buvo lenkų draugijos komanda, „Makabi“ – žydų sporto klubas, LFLS – Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga, „Šaulys“ – Šaulių sąjungos ekipa. Ukmergėje taip pat buvo ir kelios įmonių komandos – tai Lemano koklių fabriko komanda „Koklis“, žemės ūkio mašinų fabriko „Vienybė“ komanda ir konditerijos įmonės komanda „Kodimo“.

1926–1927 m. Ukmergėje gyvavo 7 futbolo komandos: „Vienybė“, „Makabi“, LFLS, „Sparta“, Pirmo pulko, „Kodimo“ ir Valstybinės gimnazijos. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje dauguma komandų iširo.

1935 m. Ukmergėje buvo keturios komandos: „Šaulys“, „Sparta“, „Kodimo“ ir „Įgula“. Žinoma, jog „Šaulys“ žaidė Lietuvos futbolo pirmenybėse, pusfinalyje 2:6 pralaimėjo Kauno „Kovui“.

Po Antrojo pasaulinio karo, 1946 metais prasidėjusios Lietuvos futbolo pirmenybės buvo organizuojamos trimis lygmenimis: 1 grupė, 2 grupė ir 3 grupė. Ukmergei atstovavo „Žalgirio“ komanda, iš pradžių žaidė 2-oje grupėje, 1947–1951 – jau pirmoje grupėje. Po 1951 m. sezono komanda iširo, ją pakeitė Ukmergės „Vienybės“ komanda, kuri antroje grupėje žaidė iki 1953 m. Nuo 1954 m. Ukmergei atstovavo „Kurpius“, vėliau jį pakeitė Ukmergės PK (Pramonės kombinatas) ir Ukmergės MAK (medžio apdirbimo kombinatas), šios ekipos žaidė Lietuvos čempionato B klasėje. Tuo metu tai buvo antras pirmenybių lygmuo, komandos rungtyniavo aštuoniose zonose. Ukmergės komandos žaidė Vilniaus zonoje.

Pirmenybių organizavimas buvo prastas, komandos ne visada atvykdavo į varžybas, kartais į aikštę išbėgdavo nepilnos sudėties, būta ir incidentų. Ukmergėje žaidžiant MAK ir PK komandoms, iš aikštės pašalintas neblaivus MAK vartininkas G. Nikitinas, po to aikštę paliko visa komanda, o rungtynės buvo nutrauktos.

1958 m. susikūrė futbolo komanda Ukmergės „Baldų fabrikas“ vėliau pasivadinusi „Baldininku“. Ji įvairaus lygio Lietuvos čempionatuose žaidė iki 1976 m. Šios komandos debiutas neapsiėjo be incidentų. 1958 m. liepos 20 d. žaidžiant su Kretingos „Melioratoriumi“ Ukmergės komandos kapitonas V. Jurelė užpuolė teisėją, nebaigęs rungtynių arbitras pabėgo iš stadiono. V. Jurelė buvo diskvalifikuotas dvejiems metams.

1960 m. Ukmergėje susikūrė „Kooperatininko“ futbolo komanda, ji žaidė Lietuvos futbolo A klasėje. Savo pogrupyje užėmė paskutinę vietą ir 1961–1962 m. sezone ją pakeitė „Baldininkas“.

„Vienybės“ klubo pavadinimas minimas dar 1924 m., tačiau didžiausias pergales Ukmergės futbolo istorijoje pasiekė jau kita „Vienybės“ gamyklos futbolo komanda, susikūrusi 1962 m. Pirmąjį savo sezoną „Vienybė“ žaidė 1-oje grupėje (Lietuvos futbolo antra pakopa), kur atstovavo Ukmergei kartu su „Kooperatininku“. 1968 m. „Vienybė“ tapo Lietuvos futbolo A klasės Nemuno pogrupio nugalėtoja ir pateko į Lietuvos aukščiausiąją lygą, kur rungtyniavo 23 sezonus (1969–1986 ir 1988–1992 m.). 1974 ir 1976 m. buvo šalies pirmenybių sidabrinė, 1971 m. bronzinė prizininkė, 1974 m. mažojo futbolo čempionė, 1974, 1976, 1977, 1987 m. „Nemuno“ pirmenybių, „Aukštaitijos‘‘, „Sudūvos‘‘, „Jonavos‘‘, „Kosmonautikos‘‘ taurių turnyrų nugalėtoja.

„Vienybei“ sekėsi ir pagrindiniame Lietuvos taurės turnyre, kuris tuo metu vadinosi laikraščio „Tiesa“ taurė. 1968 m. Ukmergės „Baldininko“ komanda, sustiprinta „Vienybės“ komandos žaidėjais, pateko į „Tiesos“ taurės pusfinalį ir nugalėjo Vilniaus „Pažangą“. Tačiau vilniečiai rezultatą užprotestavo, buvo liepta rungtynes peržaisti. Ukmergiškiai į Vilnių nenuvyko, todėl jiems buvo užskaitytas pralaimėjimas.

1969 m. „Vienybės“ komanda pateko į šalies taurės finalą, kuriame pralaimėjo Kauno „Inkarui“. 1975 m. „Tiesos“ turnyras „Vienybei“ klostėsi puikiai, komanda pateko į finalinį etapą, kur 4:0 nugalėjo Kauno „Drobę“, 3:1 Klaipėdos „Granitą“, 2:1 Kėdainių „Nevėžį“, pusfinalyje 2:0 Plungės „Kooperatininką“ ir pateko į finalą. Finalinės rungtynės vyko rugpjūčio 10 d. Vilniaus „Žalgirio‘‘ stadione 3 000 žiūrovų (daugiausia – ukmergiečių) akivaizdoje, teisėjaujant R. Muliuoliui, R. Juškai ir A. Matulevičiui. Rezultatu 3:0 (2:0) „Vienybė“ nugalėjo Šiaulių „Statybininką‘‘.

Šiose ungtynėse žaidė: V. Byčkovas, V. Kukarskis, M. Šilo, S. Kasperavičius, V. Daunoravičius, A. Šveikauskas, R. Daunoravičius, S. Grigaitis, R. Žygelis, (76 min. L. Čebatariovas), V. Pavlovas, V. Budanovas (78 min. R. Pranculis). Įvarčius pelnė V. Pavlovas (13 ir 75 min.). R. Daunoravičius (25 min.). Komandą treniravo L. Dūda.

„Vienybės“ komandos puolėjas Romualdas Daunoravičius 1971 m. Lietuvos futbolo pirmenybėse įmušė 16 įvarčių ir tapo rezultatyviausiu sezono žaidėju, 1974 m. čempionate Romualdas šį pasiekimą pakartojo įmušęs jau 20 įvarčių, jam gerai talkino kitas puolėjas Stasys Grigaitis, kuris įmušė 14 įvarčių ir tai buvo ketvirtas rezultatas tų metų pirmenybėse. Gerų puolėjų „Vienybė“ nestokojo ir vėliau, 1976 m. Lietuvos futbolo pirmenybėse „Vienybėje“ saugo pozicijoje žaidęs Stanislovas Valavičius įmušė 11 įvarčių, tai buvo trečias sezono rezultatas. 1982 m. puolėjas Bronius Aleliūnas, pelnęs 14 įvarčių, buvo trečias pagal rezultatyvumą Lietuvos aukščiausioje lygoje.

Po 1976 m. laimėto sidabro „Vienybė“ 1977 m. tapo „Nemuno“ pirmenybių nugalėtoja, po to didelių laimėjimų nepasiekė. Įvairaus lygio Lietuvos pirmenybėse žaidė iki 2005 m. vėliau komanda iširo. Šiuo metu komandos tradicijas tęsia FB „Vienybė“.

Ukmergės kraštotyros muziejaus nuotrauka