Vasara – tai metas nuotykiams ir bendrystei

Inga ČETRAUSKIENĖ

Grupinių gyvenimo namų ,,Ukmergės Viltis“ socialinė darbuotoja

 

Grupinių gyvenimo namų „Ukmergės Viltis“ gyventojai šią vasarą patyrė ypatingą nuotykį – dalyvavo kasmetinėje savarankiškų įgūdžių ugdymo stovykloje prie jūros, kurią organizuoja Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“. Čia susirinko dalyviai iš visos Lietuvos – žmonės su negalia, jų artimieji, savanoriai bei specialistai. Tai buvo erdvė, kurioje kuriama tikra bendrystė, supratimas ir viltis.

Jūros ošimas, saulės šiluma, vakariniai saulėlydžiai ir minkštas smėlis dovanojo ramybę ir atokvėpį nuo kasdienybės. Nuo pirmos dienos stovyklos teritoriją užliejo juokas, dainos ir nuoširdūs pokalbiai. Čia kiekvienas priimamas toks, koks yra – nesvarbu, ar vaikšto, ar važiuoja vežimėliu, ar bendrauja gestais. Visi jautėsi svarbūs ir matomi.

Kiekviena stovyklos diena buvo kupina prasmingų veiklų: edukacinės ir meninės dirbtuvės, sporto žaidynės, vakaronės, pasivaikščiojimai gamtoje. Gyventojai kartu su savanoriais drąsiai reiškė savo talentus – piešė, dainavo, kūrė eiles, dalijosi gyvenimo istorijomis. Vienas iš mėgstamiausių užsiėmimų – bendras kavos ruošimas kavos aparatu, kuris tapo ne tik ritualu, bet ir bendrystės akimirka.

Šių metų stovykla buvo ypatinga – ji skirta M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Kūrybinėse dirbtuvėse stovyklos dalyviai piešė paveikslus, įkvėptus menininko kūrybos. Tai skatino meninę saviraišką ir padėjo artimiau susipažinti su šio žymaus lietuvių kūrėjo pasauliu. Sukurti darbai žavėjo spalvomis ir nuoširdumu.

Vakariniai užsiėmimai – diskotekos po atviru dangumi, šokiai ir dainos – visus suartino dar labiau. Dainavimo vakarai su lietuviškomis ir angliškomis dainomis paliko neišdildomą įspūdį. Mūsų Ramunė aktyviai įsitraukė ir su malonumu dainavo, skleisdama gerą nuotaiką bei įkvėpdama kitus nebijoti būti savimi. Aktyvūs sporto užsiėmimai gryname ore taip pat suteikė daug džiaugsmo ir energijos.

Grupinių gyvenimo namų keturios darbuotojos stovykloje savanoriavo. Savanoriai – tikra stovyklos širdis. Jie – tiltas tarp pasaulių. Savo šiluma, atsidavimu ir nuoširdumu jie kūrė saugią, jaukią ir mylinčią aplinką visiems dalyviams. Dėl jų kiekvienas jautėsi priimtas ir vertinamas.

Ši stovykla – ne tik poilsis ar pramoga. Tai gyvenimo pamoka apie atjautą, kantrybę ir žmogišką ryšį. Patirtos akimirkos dar ilgai išliks visų širdyse – kupinos šypsenų, šilto bendravimo ir įkvepiančių patirčių.

Ukmergiškius lydėjo gera nuotaika.