Dėl vandens gręžinio įteisinimo pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę

Nuo rugpjūčio 1 d. gyventojai, nespėję įteisinti nelegalaus vandens gręžinio, jį galės užregistruoti netaikant jokių sankcijų. Iki 2026 m. liepos 31 d. būtina visus dokumentus pateikti gręžinius registruojančiai Lietuvos geologijos tarnybai, o laiku jo neužregistravus teks gręžinį likviduoti ir įsirengti naują. Pirmasis žingsnis įteisinimo procese – kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra naudojamas gręžinys.

Birželio pabaigoje Seimas priėmė laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą, pagal kurį iki 2026 m. liepos 31 d. gyventojai gali įteisinti nelegaliai įrengtus gręžinius be sankcijų. Aplinkos ministerija, atsižvelgiant į tai, kad per ankstesnį legalizavimo laikotarpį didžioji dalis paraiškų buvo pateikta paskutinėmis savaitėmis, ragina nedelsti ir dokumentus pristatyti kuo anksčiau – taip bus galima išvengti eilių, spartinti nagrinėjimą ir palengvinti darbą tiek institucijoms, tiek patiems gyventojams.

Pagal naująją tvarką, jei geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra yra nutiesta iki sklypo ribos ir asmuo yra sudaręs viešąją sutartį su vandens tiekėju ar nuotekų tvarkytoju, savivaldybė turi pritarti paraiškai.

Registruoti leidžiama tik tuos gręžinius ar vandens adatas, kurie buvo įrengti iki 2022 m. gegužės 1 d. Tais atvejais, kai yra pagrįstų duomenų, kad gręžinys įrengtas po šios datos, arba sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, savivaldybė turi teisę nepritarti paraiškai. Taip pat nepritarimas taikomas, jei asmuo jau buvo kreipęsis dėl naujo gręžinio tame pačiame sklype ir anksčiau gavo neigiamą išvadą. Tokiu atveju, jei savivaldybė neduoda pritarimo, gręžinį reikia likviduoti.

Gavus savivaldybės pritarimą, per 6 mėnesius reikia pateikti dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai, kuri registruoja gręžinius Žemės gelmių registre.

Svarbu žinoti, kad įteisinimo reikalavimai taikomi ne tik giluminiams gręžiniams, bet ir vadinamosioms „vandens adatoms“ – tai seklios, dažnai soduose ar sodybose naudojamos konstrukcijos, dar vadinamos adatiniu gręžiniu, Abisinijos pompa ar „mini gręžiniu“. Nors jos atrodo paprastesnės, pagal įstatymą jos prilyginamos gręžiniams ir taip pat privalo būti registruojamos.

Šuliniams šie reikalavimai netaikomi – jų registruoti nereikia.

Aplinkos ministerija primena, kad neįregistravus gręžinio gyventojams gali grėsti nemenkos pasekmės – visų pirma, tokį gręžinį gali tekti likviduoti ir įsirengti naują, o tai gali kainuoti net 5–6 tūkst. eurų. Taip pat už nelegaliai eksploatuojamą gręžinį taikoma administracinė atsakomybė – gyventojams nuo 300 iki 800 eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 1 700 eurų.

Savo gręžinio statusą (ar jis įregistruotas), galima pasitikrinti Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainės skiltyje Elektroninės paslaugos (Gręžinių žemėlapis).

Gręžinių registravimas yra svarbus norint apsaugoti Lietuvos požeminio vandens išteklius. Turint aiškią informaciją apie gręžinių skaičių, vietą ir naudojimą, galima tinkamai vertinti požeminio vandens būklę, stebėti jos pokyčius ir užkirsti kelią galimai taršai.

Nelegalūs gręžiniai gali tapti rimtu aplinkos taršos šaltiniu. Jie kelia grėsmę požeminiams vandens ištekliams: netvarkingi ar netinkamai įrengti gręžiniai gali užteršti vandenį, pakeisti jo lygį ar net paskleisti taršą į kaimynines teritorijas. Kartais dėl netinkamai likviduoto gręžinio iš žemės gelmių prasiveržia sūrus vanduo, kuris gali ilgam užteršti geriamojo vandens šaltinius.

„G. ž.“ inform.