Už išsaugotus miškus – kompensacijos

Kiekvienais metais Valstybinė miškų tarnyba patvirtina po kelias dešimtis prašymų išmokėti vienkartines kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus. Kaip skelbiama pranešime, kompensacijos mokamos privačių miškų savininkams, kurių miškuose įsteigiamos saugomos teritorijos arba nustatomi veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas medžių kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų.

Išmokant vienkartinę kompensaciją savininkui kompensuojamos pajamos, kurias jis galėjo gauti pardavęs medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas.

Valstybinė miškų tarnyba kasmet gauna apie 50 prašymų apskaičiuoti ir išmokėti vienkartines kompensacijas. Apie 20–30 iš jų patvirtinami ir pagal juos miškų savininkams išmokama nuo 1 iki 1,5 mln. eurų kompensacijų. Jos dydis – maždaug 65 eurai už kubinį metrą neiškirstos medienos.

Valstybinė miškų tarnyba yra parengusi skaičiuoklę, padedančią preliminariai įvertinti galimos kompensacijos dydį.

Išmokėjus kompensacijas, išsaugoma nuo 50 iki 100 ir daugiau hektarų miško kasmet.

Kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto, kai saugomą teritoriją įsteigia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia valstybės institucija; arba iš savivaldybės biudžeto lėšų, kai tą padaro konkrečios savivaldybės taryba.

Pateikdamas prašymą miško savininkas pateikia ir miškotvarkos projektą, kuriame nurodomi visi miško valdoje esančių medynų duomenys, ir apsaugos sutartį, sudarytą su saugomų teritorijų direkcija.

Gaudamas kompensaciją miško savininkas įsipareigoja neribotą laiką nekirsti miško toje valdos dalyje, už kurią gavo išmoką.

Visos sąlygos, kurioms esant, miško savininkas gali pretenduoti į kompensaciją, nustatytos Saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsnyje ir Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše.

Įstatymas taip pat numato ir kasmetines kompensacijas miškų savininkams, kurių miško valdose nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių brandžių medynų kirtimas atidedamas vėlesniam laikui arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui. Tokiu atveju kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius terminuotus indėlius. Ši kompensacijų rūšis nuo vienkartinių skiriasi tuo, kad pasibaigus atidėjimo laikui, mišką leidžiama kirsti.

„G. ž.“ inform.