Prieš 100 metų: 1925-ųjų birželis

⊗ 1925 m. birželio 11 d. 1-mo pėstininkų pulko kariams (dviem grupėm) paskaitas skaitė profesorius iš Estijos p. Ernitz. Paskaitų tematika daugiausia buvo susijusi su blaivybės puoselėjimu. Profesorius pabrėžė, kad Estija, Latvija ir Lietuva kartu yra išsikovojusios laisvę, todėl „jos ir dabar turi būti surištos artimos giminystės ryšiais, palaikant tų valstybių politinę, ekonominę ir kultūrinę nepriklausomybę“. Prelegentas pažymėjo, kad Estijos ir Latvijos blaivybės organizacijos jau senai veikia kartu, „tuo tarpu Lietuva nėra dar įsirašiusi į tų tautų blaivybės sąjungą“. P. Ernitz pasakojo, jog Estijoje blaivybės klausimai keliami labai aktyviai ir visuose svarbesniuose susirinkimuose yra apie tai kalbama. Toliau paskaitose daug kalbėta apie JAV antialkoholinius įstatymus, buvo rodomi su tuo susiję paveikslai. (Karys. – 1925.)

⊗ 1925 m. birželio 15 d. vyko Ukmergės apskrities tarybos posėdis. Be kitų klausimų „Taryba nustatė žyginių arklių stotis. Visoje Ukmergės apskrityje nustatyta 19 tokių stočių. Daugumoje stočių privalo būti po 2-3 arklius su reikalingu vežimų ir rogių skaičium. Atskirai stočiai projektuojama maždaug po 1 porinį vežimą ir po 2-3 pavienius, o taip pat vežimams atatinkąs rogių skaičius./ Ukmergės arklių pašto stotis yra viena didžiausių su 4 arkliais, 5 vežimais ir jiems lygiu rogių skaičium. Esant žyginių arklių ir pastočių įstatymo 2§, tą stotį privalės laikyti Ukmergės valsčiaus savivaldybė. Imant domėn, kad ta valsčiaus savivaldybė ekonomiškai silpna, taryba nutarė, kad Ukmergės valsčiaus savivaldybei būtų suteikta valdžios pašalpa, nes, esant šitai stočiai [apskrities] centre, bus daugiausia darbo ir ji savivaldybei kainuos gana didelius pinigus.“ (Savivaldybė. – 1925.)

⊗ „Ukmergė. […] Labai peiktina, kad mūsų parapijoj daug žmonių, lydėdami į kapus mirusius, šnekučiuojasi, juokauja, tartum ant kokio baliaus. Žinoma, tiems, kurie laidoja kūną savo tėvo, motinos ar giminių, žiūrint labai liūdna. Net kunigai lydint turi piktintis ir ginti žmones nuo juokų ir kalbų. Gėda Ukmergės parapijiečiams. Keleivė.“ (Tėvynės sargas. – 1925.)

⊗ „Ukmergė. Šiomis dienomis 3 sulenkėję gimnazistai: Kostanovskis (arba Kintenis, Ūkio Banko buhalterio sūnus), Targonskis ir Norvaiša, išsinuomavę 3 valandoms dviračius, mėgino per Širvintus pabėgti Lenkijon, vienok, ačiū telefonui, tapo ant pat rubežiaus besėdint griovy sulaikyti ir atgabenti Ukmergėn. Vienas iš jų, vietos komersanto Targovskio sūnus, buvęs iš tėvo pagavęs ir didesnę sumą pinigų./ – Uždarius šventadieniais knygynus, Ukmergėje niekur nebegalima gauti nusipirkti laikraštį. Maisto krautuvės sulig naujojo įstatymo atdaros, bet dvasinio maisto uždarytos. Knygynų visgi reikėjo bent porai valandų leisti atidaryti.“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

⊗ „Ukmergė. […] Čia per šv. Petro atlaidus birželio 29 d., nuo seniau yra paprotys prekiauti, kaip ir paprastą turgaus dieną. Bet šiais metais įvyko kitaip, negu kadaise buvo./ Žmonės suvažiavo ant turgaus, sumokėdami tam tikrą nustatytą miesto v-bos mokestį ir ėmė paprastai, kaip ir visuomet, prekiauti (pardavinėti ir pirktis). Tik nepraėjus valandai, atvyko policija ir ėmė varyti nuo turgaus į bažnyčią./ Piliečiai prievarta varomi nuo rinkos turėjo „išsinešti“, nors ir pinigus sumokėję./ Kas čia dabar kaltas: piliečiai ar policija. Policija pasakys, kad švenčių įstatymas to reikalauja, žinom, ir išsiteisins./ […]./ Visi jautėsi nuskriausti, nes užsimokėjo ir nieko nepardavę turėjo grįžti namo.“(Lietuvos žinios. – 1925.)

„Ukmergės kultūros puslapiai“, autorius – Julius ZARECKAS