Dėl šalnų šalyje paskelbta ekstremalioji situacija

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Gegužės 28 dieną Vyriausybės posėdyje nutarta visoje šalyje skelbti ekstremaliąją situaciją. Šiuo sprendimu atverta galimybė nuo užsitęsusių šalnų nukentėjusiems ūkininkams gauti kompensacijas.

Nutarimas priimtas įvertinus Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šalies savivaldybių pateiktus duomenis apie balandžio–gegužės mėnesiais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos fiksuotą stichinį meteorologinį reiškinį (užsitęsusias šalnas) ir jo sukeltus padarinius.

Nacionalinis krizių valdymo centras nustatė, kad šis įvykis sukėlė didelę žalą visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui ir atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir ekstremaliųjų situacijų klasifikavimo pagrindus. Tai lėmė pasiūlymą Vyriausybei visoje valstybės teritorijoje skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl šalnos padarinių žemės ūkio sektoriuje ir šios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną.

Po rekordiškai atšilusių orų atėjusios neįprastai ilgai užsitęsusios šalnos, nepaisant visų taikytų rizikos valdymo priemonių (apsaugos nuo šalnų priemonės ir skirtingo ankstyvumo veislių auginimas), kai kuriuose regionuose pažeidė ar sunaikino iki 50–90 proc. derliaus, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.

 Kaip rašoma pranešime, dėl šių priežasčių savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas jau yra paskelbusios kelios savivaldybės (Lazdijų, Vilkaviškio rajonų ir kt.), tą ruošėsi daryti ir kiti šalies regionai (Anykščiai ir kt.).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kovo pirmoji pusė buvo šilčiausia nuo 1961 metų, rekordiškai šilta buvo ir antra balandžio pusė – aktyviosios augalų vegetacijos sezonas prasidėjo beveik dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai. Tačiau paskutinę balandžio savaitę temperatūra smarkiai nukrito ir prasidėjo stiprios šalnos, kurios tęsėsi daugiau kaip penkias savaites. Žemės ūkio ministerija pažymi, kad „šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius. (…) Sodininkai ir uogų augintojai negali apdrausti savo derliaus nuo tokių įvykių, nes dėl didelės rizikos ir nenuspėjamumo tokios paslaugos neteikia nė viena draudimo bendrovė“. Anot jos, kiti pasėliai taip pat nukentėjo nuo šalnų, kai kurie jų prarado vegetacijos potencialą arba visiškai sunyko. Kai kurie ūkininkai šį sezoną negalės atsodinti savo pasėlių, todėl iki metų pabaigos visiškai neteks pajamų.

Kaip „Gimtąją žemę“ informavo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys, iki gegužės 29 d. gauti du Ukmergės rajono ūkininkų prašymai įvertinti pavasario šalnų padarytą žalą vaismedžiams, uogynams, daržovėms.

Pasak vedėjo, pateiktuose prašymuose nurodyta, kad šalnos pažeidė 3,31 ha obelų, 0,94 ha kriaušių, 0,41 ha trešnių, 0,19 ha slyvų, 8,58 ha serbentų, 1,42 ha braškių, 1,85 ha smidrų ir 0,33 ha vynuogių. Pagal gautus prašymus savivaldybės sudaryta komisija fiksuoja ūkiuose padarytą žalą. Nustatyta, kad šalnos pažeidė ar sunaikino nuo 50 iki 90 proc. vaismedžių, uogynų ir ankstyvųjų daržovių derliaus.

„Manome, kad Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl šalnos padarinių žemės ūkio sektoriuje, atsiranda didesnė galimybė ūkininkams gauti kompensacijas dėl derliaus netekimo. Šiuo metu bendraujame su rajono ūkininkais, informuojame apie galimybę fiksuoti patirtą žalą ir tikėtis valstybės pagalbos. Artimiausiu metu greičiausiai dar sulauksime daugiau ūkininkų prašymų dėl patirtų nuostolių“, – situaciją komentavo S. Stimburys.