Parko idėją monsinjoras Alfonsas Svarinskas subrandino lageriuose

Seimo Konstitucijos salėje vyko Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, monsinjoro Alfonso Svarinsko 100-osioms gimimo metinėms skirta konferencija „Ar viską padariau, ką Dievas norėjo…“

Joje pranešimus skaitė Povilas Girdenis, istorikas, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas; Romualdas Dulskis, kunigas, habilituotas daktaras, profesorius, Akademinės krikščionybės ir religijų dialogo instituto vadovas; Birutė Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė; Virginijus Veilentas, kunigas, teologijos mokslų daktaras, Lietuvos kariuomenės Ordinariato vyresnysis kapelionas, pulkininkas leitenantas; Reda Sopranaitė, ateitininkė, buvusi monsinjoro A. Svarinsko parapijietė; Vytautas Sinica, Lietuvos Respublikos Seimo narys; Alvydas Jokubaitis, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, akademikas, profesorius; Darius Varnas, Ukmergės rajono savivaldybės meras.

Su skaitytojais dalinamės D. Varno pranešimu „Monsinjoro A. Svarinsko patriotizmo idėjos įgyvendinimas Didžiosios kovos apygardos partizanų parke“.

Iš kairės – konferencijos pranešėjai R.Sopranaitė, kun. V. Veilentas, D. Varnas.

„Su didele atsakomybe ir įsipareigojimu kalbėsiu apie vieną iškiliausių Lietuvos laisvės dvasios žadintojų – monsinjorą Alfonsą Svarinską ir jo įgyvendintą unikalų atminties ir pagarbos projektą – Didžiosios kovos apygardos partizanų parką, įsikūrusį vaizdingame Mūšios upės slėnyje, netoli Ukmergės, Kadrėnų kaimo apylinkėse.

Monsinjoras A. Svarinskas – žmogus, kurio gyvenimo kelias paženklintas kalinimais, tremtimis, dvasiniu tvirtumu ir nepalenkiamu tikėjimu Tėvynės laisve. Savo gyvenimą pradėjo Ukmergės krašte. Gimė Pamarneckų kaime, vėliau gyveno Kadrėnuose, mokėsi Vidiškių pradinėje mokykloje bei Ukmergėje, Antano Smetonos gimnazijoje.

1942 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Dėl pogrindinės veiklos netrukus tapo sovietinio saugumo taikiniu. Per savo gyvenimą tris kartus buvo įkalintas ir daugiau nei 20 metų praleido lageriuose. Atskirtas nuo Tėvynės, monsinjoras kūrė, svajojo, planavo. Ir tuomet gimė vizija – Laisvės kovotojų atminimą įamžinti parke, kuriame žodžiai virstų ženklais, o kančia – prasmingais paminklais.

Jis pats yra sakęs: „Visus 22 metus, praleistus lageriuose, ypač karceriuose, daug mąsčiau, kaip reiktų įamžinti žuvusiųjų draugų ir vienminčių atminimą. Taip gimė partizanų parko prie Mūšios, šalia tėviškės, idėja. Kadangi kovotojai už Lietuvos laisvę buvo religingi, labiausiai tiko sukurti Kryžiaus kelius su 14 kryžių, pastatant po atskirą kryžių kiekvienam batalionui, apygardos vadams ir Prisikėlimo kryžių. Vėliau gimė sumanymas įamžinti Kadrėnų kaimo laisvės kovotojų bei visų 1940–1990 metais žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.“

 Tai liudija ne tik apie monsinjoro dvasinį tvirtumą ir atsidavimą, bet ir apie tai, kad net nelaisvėje jo širdyje brendo kūrybos, prasmės ir atminties idėjos. Ši vizija, gimusi kančios ir vienatvės akimirkomis, vėliau tapo išskirtiniu dvasiniu ir istoriniu paminklu visai Lietuvai.

Kalėdamas ir svajodamas jis galvoje „suprojektavo“ parką su visais jo elementais ir struktūra, o grįžęs į Lietuvą ėmėsi šios idėjos įgyvendinimo.

Parko teritorija jo kūrimo pradžioje – tai neįžengiami brūzgynai, pelkė, bet monsinjoras drąsiai ėmėsi įgyvendinti tai, kas kitiems atrodė neįmanoma.

Ryžtingo monsinjoro užsispyrimo dėka parkui kurti buvo skirtas 55 hektarų plotas valstybiniame miške, vaizdingoje trijų upių – Šventosios, Mūšios ir Siesarties – santakoje. Visa parko teritorija išraižyta upių vingių, keleto stačių šlaitų, pereinančių į miškais sujungtus upių slėnius. Vadovaujant monsinjorui A. Svarinskui kaip architektui – pradėti parko kūrimo darbai. Jo idėjas paversti realybe padėjo UAB ,,Ukmergės melioracija“, Miškų urėdija, Vidiškių seniūnija bei kitos rajono įmonės ir organizacijos.

Miškininkai iškirto menkaverčius medžius, sutvarkė landšaftą, melioratoriai atvėrė šlaitus ir slėnius, iškasė ir išvalė esamus vandens telkinius, Mūšios upės vagą, įrengė keliukus, takus.

Pirmasis ornamentuotas kryžius buvusių Kadrėnų kaimo kapinaičių kalnelyje iškilo 1993 metais. Tie metai yra Didžiosios kovos apygardos partizanų parko kūrimo pradžia. 1993–2003 m. parke pastatyti Kryžiaus keliai su 14 ornamentuotų ąžuolinių kryžių, skirtų kiekvienam Didžiosios kovos apygardos partizanų batalionui. Pirmąjį kančios kryžių sukūrė tautodailininkas Algirdas Jurkėnas, kitų kryžių autorius Pranas Kaziūnas.

Statant kryžius, buvo formuojami takai, retinamas miškas, įrengta ir sutvarkyta didelė aikštė renginiams. Monsinjoro A. Svarinsko iniciatyva pastatyti kryžiai: Lietuvos prisikėlimui, 2003 metais – popiežiui Jonui Pauliui II, 2005 metais pašventinti kryžiai Lietuvos kariuomenės generolui Jonui Juodišiui ir JAV prezidentui Ronaldui Reiganui atminti.

Nuo 2004 metų Didžiosios kovos apygardos partizanų parko šiaurės vakarinėje dalyje pradėti statyti akmeniniai paminklai. Jų memorialinį ansamblį monsinjorui padėjo kurti sūnėnas Jonas Svarinskas, Ukmergės krašto tremtiniai Vytautas Viliūnas, Algirdas Karvelis, Vaclovas Silvinskas ir kiti. Tais pačiais metais pastatytas paminklas generolui Povilui Plechavičiui, 2005 metais – Onos ir Boleslovo Katliorių penkiems sūnums, žuvusiems partizanams. 2006-iais parką papildė paminklas Taujėnų mokytojams tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti. 2009 metais buvo pastatytas paminklas Lietuvos partizanų motinoms.

Reikia pripažinti, kad parko kūrimas reikalavo daug pastangų ir lėšų. Monsinjoras rasdavo rėmėjų Lietuvoje ir užsienyje, belsdavosi į visas įmanomas duris, ieškodavo galimybių ir sulaukdavo talkininkų iš visuomeninių ir politinių organizacijų. Parko tvarkymo talkose aktyviai dalyvavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės 84 bataliono kariai ir kariai savanoriai, Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, Atsargos karininkų sąjungos nariai, rajono moksleiviai, kiti patriotiškai nusiteikę piliečiai.

2014 m. liepos 17 dieną monsinjorui A. Svarinskui mirus, jo pradėtas darbas nesustojo. 2015-iais, minint mirties metines, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke buvo pastatytas kryžius monsinjoro atminimui. 2016 metais pašventinti kryžiai monsinjoro bendražygiams kunigams Juozapui Zdebskiui ir Bronislovui Laurinavičiui.

Parke tęsiami tvarkymo darbai. 2017 metų pavasarį Ukmergės miškų urėdija jame įrengė medinius laiptus, vedančius nuo Mūšios užtvankos į parką.

Įgyvendinant monsinjoro A. Svarinsko svajonę, 2016-iais visuomenine iniciatyva ir Ukmergės rajono savivaldybės pritarimu, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke pradėtas kurti memorialas aštuoniolikai sušaudytų pirmosios Lietuvos Respublikos ministrų, ėjusių pareigas 1918–1940 metais, atminimui. Tai buvo valstybės šimtmečiui skirtas projektas.

Memoriale, kuris užima apie 100 kvadratinių metrų plotą, lanku sustatyti vieno metro aukščio kryžiai ir stulpas su Dovydo žvaigžde. Tokia atminimo ženklų išdėstymo forma simbolizuoja už darbo stalo kabinete susėdusius posėdžiauti ministrus.

2018 m. rugpjūčio 25 dieną memorialas buvo iškilmingai atidengtas. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir daug kitų garbių svečių, ministrų giminaičių.

Memoriale iškilmingai įkastos kapsulės su žeme iš masinių kapaviečių, o visuomenei pristatyta Onos Voverienės ir Aušros Jurevičiūtės išleista knyga „Kovų už laisvę keliu į amžinybę“. Šiame leidinyje, turinčiame ir skaitmeninį variantą, aprašyti visi parke esantys atminimo ženklai ir jų atsiradimo istorijos, taip pat pateiktos memoriale įamžintų ministrų biografijos. Monsinjoro valią išpildėme kartu bendradarbiaujant Ukmergės rajono savivaldybei, Ukmergės kraštotyros muziejui ir iniciatyvinei grupei „Atmintis“.

Parko kūrimo darbai tęsėsi. Buvusių Kadrėnų kaimo kapinių kalnelyje toliau statomi kryžiai ir atminimo ženklai. 2017 m. pastatytas kryžius žuvusiam kunigui Alfonsui Lipniūnui. 2018 m. atidengtas koplytstulpis monsinjorą A. Svarinską Abezės lageryje į kunigus įšventinusiam vyskupui Pranciškui Ramanauskui. 2019-iais pašventintas kryžius vyskupui Mečislovui Reiniui, o 2019 m. pastatyta skulptūra, skirta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos signatarams. 2020 metais parke pastatytas koplytstulpis kardinolui Vincentui Sladkevičiui. 2024 m. iškilo kryžius monsinjoro likimo broliui, Visos Ukrainos Graikų bažnyčios patriarchui kardinolui Josip Slypij. Kryžių ir atminimo ženklų autoriai – ukmergiškiai tautodailininkai Rimantas ir Stanislovas Zinkevičiai.

Didžiosios kovos apygardos partizanų parko atmintis šiandien gyva ne tik dėl jame esančių paminklų, bet ir dėl vykstančių renginių.

Nuo 2005 metų parke vyksta kasmetės, tapusios tradicija, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės. Jų metu aukojamos šv. Mišios. Dalyvauja kariuomenės atstovai, diplomatai, Seimo nariai, rezistencinės kovos dalyviai, tremtiniai, šauliai, jaunimas. Skamba patriotinės dainos, dalyviai vaišinami kareiviška koše. (…)

Nuo 2015 metų Laisvės kovotojų pagerbimo minėjimai pradedami Dukstynos kapinėse, aplankant monsinjoro, Lietuvos kariuomenės ir partizanų vyriausiojo kapeliono pulkininko A. Svarinsko kapą ir žuvusių partizanų kapus. Vėliau renginiai persikelia į Didžiosios kovos apygardos partizanų parką. Tradiciškai Ukmergėje šiuos minėjimus organizuodavo Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo draugija, Ukmergės rajono savivaldybė, Ukmergės kraštotyros muziejus, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialas, kitos visuomeninės organizacijos.

Šiemet minėsime vienuoliktąsias monsinjoro A. Svarinsko mirties metines. Esame atsakingi už jo darbų tęstinumą, istorinės atminties išsaugojimą, tautinės savimonės ir patriotizmo ugdymą. Baigdamas pranešimą kviečiu visus lankyti šį didingą Didžiosios kovos apygardos partizanų parką, prisiminti monsinjorą A. Svarinską, jo nuveiktus darbus Tėvynės labui.“

Paruošė Loreta EŽERSKYTĖ