Kokios medžiagos būtinos norint išsaugoti gerą regėjimą

Regėjimo sutrikimai vis rečiau siejami tik su senėjimu – amžius jau nebėra laikomas pagrindiniu veiksniu jiems atsirasti. Regėjimo problemos vis dažnesnės tarp jaunimo ir net vaikų. Ilgos valandos prie kompiuterių, telefonų ir kitų ekranų, pamirštamos pertraukėlės ir retas atsitraukimas nuo dirbtinės šviesos laikui bėgant išderina sudėtingą mūsų akių mechanizmą. Patarimais, ko imtis, norint apsaugoti akis nuo žalingo mėlynosios šviesos poveikio, dalijasi medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė.

 

Vis dažniau susiduria ir jauni žmonės

Medicinos mokslų daktarės teigimu, žmogaus regėjimas ima prastėti palengva, o pakitimus kartais nėra lengva pastebėti. Pamažu prastėjanti rega yra dalis natūralaus senėjimo proceso, tačiau su regėjimo sutrikimais vis dažniau susiduria ir jauni žmonės. Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, regėjimo problemos yra tarp dešimties dažniausių suaugusiųjų sveikatos sutrikimų ir vienas iš labiausiai tarp vaikų paplitusių nusiskundimų. Ne itin džiuginančius skaičius atskleidė ir Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenys, kurie parodė, kad beveik pusė 15 metų ir vyresnių mūsų šalies gyventojų turi regos sutrikimų ir nešioja akinius ar kontaktinius lęšius.

„Šiuolaikinis gyvenimo būdas lemia tai, kad vis mažiau laiko praleidžiame lauke, nepakankamai žiūrime į tolį, o tai daro tiesioginę įtaką mūsų regėjimui. Kai akis per ilgai būna susikoncentravusi tik į artimus objektus – kompiuterio ekraną, telefoną ar knygą – periferinis vaizdas ima formuotis už tinklainės ribų. Tokia situacija lemia tai, kad tinklainė ilgainiui ima augti, o akies obuolys tampa didesnis nei įprasta. Tai viena iš pagrindinių trumparegystės (miopijos) priežasčių“, – teigia V. Ligeikaitė.

Išsausėjusios akys – šiuolaikinės visuomenės problema

Gydytoja priduria, kad akių sausumas gali būti vadinamas šiandienės visuomenės problema. Ilgas laikas prie ekranų, oro kondicionieriai, mažas drėgmės lygis patalpose ir didėjantis oro užterštumas miestuose – visi šie veiksniai žymiai padidina riziką išsausėti akies paviršiui ir išbalansuoti natūralų ašarų plėvelės sluoksnį. Tai, pasak specialistės, lemia dažnesnius sudirgimus, diskomfortą ir ilgainiui gali turėti įtakos regėjimo kokybei.

„Akys yra padengtos plonu ašarų plėvelės sluoksniu, kuris atlieka svarbias funkcijas: saugo nuo infekcijų, drėkina rageną, aprūpina ją maistinėmis medžiagomis ir padeda užtikrinti sklandų matymą. Akims išsausėjus, jų paviršius tampa jautresnis ir mažiau atsparus žalingiems aplinkos veiksniams. Dėl to atsiranda paraudimas, perštėjimas, jautrumas šviesai, o kartais ir ašarojimas. Tokie požymiai rodo, kad akims trūksta drėgmės ir apsaugos“, – sako medicinos mokslų daktarė.

Būtina akis apsaugoti ir „iš vidaus“

Pasak gydytojos, norint apsaugoti regėjimą, svarbu formuoti tinkamus įpročius: reguliariai, bent kartą per metus, pas specialistus tikrintis regą, stebėti savo organizmo siunčiamus signalus, reaguoti į bet kokius pakitimus. V. Ligeikaitė priduria, kad mokyklose turėtų būti skatinamos dažnesnės pertraukėlės, atliekami pratimai akims ir užsiimama veikla gryname ore. Suaugusiesiems taip pat verta prisiminti, kad net trumpas žvilgsnis į tolį ir kelios minutės akių poilsio kas valandą gali padėti išvengti ilgalaikių regos problemų. Ne ką mažiau svarbu užtikrinti ir tai, kad gautume reikiamą kiekį liuteino, kuris dažnai vadinamas „akių apsauga iš vidaus“.

„Liuteinas – tai gamtinis pigmentas, kuris geltonos spalvos pavidalu randamas lapuose, žieduose ir vaisiuose. Jo pagrindinė funkcija – sugerti šviesos spindulius ir tokiu būdu apsaugoti augalus nuo per didelio saulės poveikio, ypač nuo pačių aktyviausių ir kenksmingiausių ultravioletinių spindulių spektrų – mėlyno ir violetinio. Liuteino ir zeaksantino, kuris taip pat labai svarbus mūsų akims, randama ne tik augaluose – mokslininkai šių medžiagų didelėmis koncentracijomis yra aptikę ir žmogaus akyje, tiksliau – geltonojoje dėmėje (makuloje), kuri atsakinga už regėjimo aštrumą ir spalvų suvokimą. Įdomu tai, kad liuteinas yra vienintelis karotinoidas, kuris geba kauptis šioje svarbioje tinklainės dalyje – ten jis veikia kaip natūralus apsauginis filtras nuo agresyvių saulės spindulių“, – aiškina med. dr. V. Ligeikaitė.

Dažnai akims trūksta būtiniausių medžiagų

Specialistė pabrėžia, kad esminė problema yra tai, jog liuteinas nesintetinamas mūsų organizme – jis kaupiasi tik su maistu. Anot jos, liuteino daugiausia turi geltonos ir žalios spalvos daržovės, taip pat įvairūs žalumynai. Liuteino gaunama valgant špinatus, kukurūzus, brokolius, salotų lapus, petražoles, žirnelius ir geltonąsias saldžiąsias paprikas. Tačiau, kaip priduria V. Ligeikatė, mokslininkai yra apskaičiavę, kad Vakarų šalių gyventojai per dieną su maistu gauna tik apie 1,5 mg liuteino, o apsauginis šios medžiagos poveikis pastebimas, jei per dieną jo suvartojama bent 6 mg. Dėl šios priežasties rekomenduojama pasitelkti maisto papildus, kurie padėtų užtikrinti reikiamą liuteino kiekio suvartojimą.

„Karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas, kaupdamiesi akių audiniuose, saugo jas nuo degeneracijos ir veikia kaip stiprūs antioksidantai – neutralizuoja laisvuosius radikalus. Liuteinas padeda palaikyti normalų regėjimą, o zeaksantinas kaip filtras sugeria mėlyną šviesą, taip apsaugant akies lęšiuką ir tinklainę nuo žalojančio šios šviesos poveikio“, – pasakoja gydytoja.

„G. ž.“ inform.