Kas nutinka trapecinei skardai po 10 metų? Tikros istorijos, kurias reikia išgirsti prieš perkant

Trapecinė skarda – tai beveik klasika. Ji paprasta, patikima ir, regis, amžina, jei klausytumėm pardavėjų. Bet kas vyksta su ja po dešimtmečio? Ar ji išlieka tokia pati tvirta ir blizganti, ar tampa rūdžių meno kūriniu?

Kai kalbame apie trapecinę skardą – pirmiausia mintyse sukasi patikimumas, ilgaamžiškumas, gera kaina. Ji – kaip darbinis arklys: gal ne pati prabangiausia, bet savo darbą padaro. Bet ar žinojote, kad po 10 metų net ir tas pats darbinis arklys gali pradėti šlubuoti, jei juo tinkamai nesirūpinsite?

Ši danga – tarsi draugas, kurį reikia pažinti iš abiejų pusių. Viena vertus, ji gali tarnauti 30–40 metų ir daugiau. Kita vertus, jei ją paliksite likimo valiai – po dešimtmečio ji gali pavirsti rūdžių kamuoliu. Kodėl? Štai tikros istorijos ir šiek tiek sausų faktų, kurie padės jums išvengti kitų klaidų.

Trapecinės skardos privalumai (kad nepamirštum, kodėl ją renkiesi)

Prieš pradėdami kelionę į 10 metų iššūkius – priminsiu, kodėl trapecinė skarda išvis yra tokia populiari,

• Ekonomiška – pigesnė nei čerpės ar bituminės dangos, bet tarnauja ilgai.
• Lengva – mažina stogo konstrukcijų apkrovą, lengva transportuoti ir montuoti.
• Universalus dizainas – tinka tiek gyvenamiesiems namams, tiek ūkiniams pastatams.
• Atspari atmosferos poveikiui – jei tinkamai sumontuota ir prižiūrima, tai atlaikys ir lietų, ir sniegą, ir saulę.
• Didelis spalvų ir dangų pasirinkimas – nuo blizgių iki matinio paviršiaus, nuo cinko iki poliesterio ar plastizolio dangų.

Tačiau… net ir geriausias produktas sugrius, jei juo nesirūpinsi. Eime prie istorijų – jos atskleidžia realybę geriau nei bet koks gamintojo katalogas.

Istorija #1: „Trapecinė skarda ir medis – ne ta meilės istorija, kurios tikėjausi“

Rasa iš Varėnos prieš dešimt metų pastatė sodybą šalia miškelio ir rinkosi rudos spalvos trapecinę skardą, kad atrodytų natūraliai. „Pirmus penkerius metus skarda blizgėjo kaip šokoladas, – sako ji, – bet tada pradėjo atsirasti žali dryžiai ant šiaurinės pusės. Pasirodo – samanos.“

Rasa stogą valė, bet nereguliariai, nes manė: „kam plauti skardą, juk ji metalinė!“ Po dešimties metų jau turėjo ne tik spalvos praradimą, bet ir apsauginio sluoksnio pažeidimus, o tai – tiesus kelias į koroziją.

Istorija #2: „Pigiausia nereiškia ilgaamžiškiausia“

Ramūnas, nusprendęs sutaupyti, rinkosi pigiausią rinkoje cinkuotą trapecinę skardą be papildomų polimero sluoksnių. „Kam permokėti, jei vis tiek laikys bent 15 metų?“ – toks buvo planas. Bet po dešimtmečio planas subliuško.

Rūdžių židiniai ties latakais, prie varžtų, o ypač – tose vietose, kur kaupėsi sniegas. „Kai pradėjau domėtis, supratau, kad vien tik cinkas neužtenka. Jei būčiau pasirinkęs su papildomu poliesterio sluoksniu – stogas būtų atlaikęs gerokai ilgiau be jokių rūpesčių“, – prisipažįsta Ramūnas.

Istorija #3: „Kai stogas ima žaliuoti…“

Arūnas rinkosi gražią rudą trapecinę skardą su poliesterio danga, tikėdamasis, kad derės prie medinio fasado. Bet po 8 metų jis pastebėjo žalius dryžius ant šiaurinės stogo pusės.

„Paaiškėjo, kad net spalvota danga nėra atspari samanoms, jei nevalai stogo. Ypač jei tavo stogas – prie miško“, – pasakoja Arūnas. Danga buvo pažeista, reikėjo perdažyti stogo sekcijas ir valyti jį specialiomis priemonėmis.

Tai kaip – ar jūsų būsimas stogas laikys 10 metų be problemų? Ar verčiau rinktis taip, kad po dešimtmečio galėtumėte sakyti – „Geriausias mano sprendimas“, o ne „vėl remontas“?